KAUNO TARPUKARIO MODERNIZMO PASTATAS VIRS LEGO DĖLIONE?

Pamatęs Jurgio ir Aleksandros Iljinų namą, Rokas Mikšiūnas jį atkūrė iš lego. Dabar reikia 10 tūkst. balsų ir galbūt Kauno tarpukario architektūros perlą iš smulkių detalių rinks italai ar japonai.

Lemtinga kelionė

Ko gero, sutiksite, kad Kaunas – modernizmo lopšys, o pilka spalva anaiptol nereiškia nuobodybės. Jau ne vienus metus prigesinto tinko ar džiūstančio asfalto atspalviai į Kauną vilioja ne tik kitų Lietuvos miestų, bet ir tolimų pasaulio kampelių turistus, savo akimis trokštančius pamatyti įspūdingiausius modernizmo architektūros perlus: Centrinio pašto, buvusius „Pienocentro“, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Kauno įgulos karininkų ramovę, Kauno valstybinę filharmoniją, buvusį Elijo Šneiderio namą, notaro Kazimiero Škėmos daugiabutį, Vytauto Didžiojo karo, Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir K. Donelaičio gatvėje metus skaičiuojantį J. ir A. Iljinų namą.

Tiesa, po renovacijos, kuri buvo atlikta 2018-aisiais, namas, statytas dar 1933-iaisiais, iš pilko tapo baltas. Istoriškai J. ir A. Iljinų namas didelės reikšmės niekada neturėjo, tačiau architektūriškai jis yra labai vertingas. Žinovus ir praeivius dviaukštis namas žavi savo proporcijomis, eksterjeru ir novatoriška langų kompozicija. 2017-aisiais, kai sveikindamas Vilnių 694-ojo gimtadienio proga Kaunas sostinės gyventojams dovanojo nemokamas keliones autobusais maršrutu Vilnius–Kaunas, vilnietis Rokas Mikšiūnas nepraleido progos. Viešnagės metu skersai ir išilgai išvaikščiojęs miestą, mokslininkas, dirbantis Inovatyvios medicinos centre Santaros klinikose, tąkart ilgėliau stabtelėjo prie J. ir A. Iljinų namo. Sužavėtas jo formų, vilnietis nusprendė šį modernizmo simbolį surinkti iš smulkių žaislinių detalių, kaip buvo daręs anksčiau. Architektūra besidomintis jaunas vyras iš pradžių fotografuodavo pastatus, o vėliau nusprendė kurti jų maketus iš lego.

„Esu iš tų, kurie mėgsta krapštytis. Esu smulkmeniškas, mėgstu gilintis. Anksčiau lanksčiau origamį, o mano pomėgį architektūrai įprasmino lego. Kažkada gavau dovanų ir pamačiau, kad iš detalių galima konstruoti pastatus!“ – lemtingą pažintį su lego prisiminė vyras.

Reikalingas kruopštumas

J. ir A. Iljinų namo Rokas ėmėsi po poros metų. Pirmiausia dviaukštis tarpukario architektūros simbolis buvo suprojektuotas specialia programėle kompiuteryje. Tik vėliau jam buvo užsakytos detalės. Priklausomai nuo statinio dydžio ir jo sudėtingumo, darbas, anot kūrėjo, gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Prie J. ir A. Iljinų namo Rokas sugaišo dvejus metus, bet tik todėl, kad tuo metu gynėsi doktoranto laipsnį, rašė disertaciją.

Lego pastatai yra dviejų mastelių. Vienas – mini figūros su interjeru, kitas –  tik mikrofasadas. Galėjau eiti lengvesniu keliu, bet, anot patarlės: „Go big or go home.“ Norėjau antro varianto – namo su interjeru. Iš tų ikoniškų namų su dviem aukštais imponavo Stasio Kudoko vila, bet ji neturi tokių išraiškingų formų, o štai J. ir A. Iljinų namas – puikus pavyzdys“, – kalbėjo R. Mikšiūnas.

Konstruoti iš lego reikia daug kruopštumo. Jo Rokui nestinga. Mokslininkas daug laiko praleidžia laboratorijoje, kur dirba su ląstelėmis ir įvairiais reagentais. Vis dėlto J. ir A. Iljinų namas jam tapo nemenku iššūkiu. Bandydamas išgauti specifinį apvalumą, bene daugiausia laiko konstruotojas sugaišo prie raudono kampinio lango.

„Vienu metu norėjau viską mesti, galvojau, kad šis projektas per didelis. Galiausiai pasakiau sau, kad turiu baigti. Negalėjau nuleisti rankų“, – R.Mikšiūnas džiaugėsi nepasidavęs silpnumo akimirkoms ir ėjęs iki galo.

Sužaidė faktas, kad tai yra lietuviška architektūra. Lietuviams labai svarbu, kad pasaulis ją pamatytų.

Reikalingas palaikymas

Precižiškai atkurtą 30,4 x 32 x 21,1 cm. J. ir A. Iljinų namo modelį šiandien sudaro apie 2,6 tūkst. lego detalių. Surinkus jas, iškyla įspūdingas pastatas su visais jam būdingais bruožais ir net tokiomis detalėmis kaip lauko žibintai. Nuėmus stogą galima dirstelėti ir į pastato vidų, kur stovi art deco baldai ir pianinas. Kiek vėliau Rokas planuoja užsiimti dar ir dviaukščio namo stogu, tiksliau – žaliuojančiu sodu ant jo ir aplinka, supančia namą. Tada lego detalių skaičius išaugs iki 3 tūkst.

Roko darbą galima pamatyti platformoje „Lego ideas“, kur šiuo metu vyksta balsavimas. Projektui surinkus 10 tūkst. balsų, tolesnį jo likimą spręs „Lego“. Sėkmės atveju J. ir A. Iljinų namas gali virsti oficialiu rinkiniu. Dabar kūrėjas turi maždaug 500 dienų, per kurias būtina surinkti 5 tūkst. balsų. Po sujudimo virtualiojoje erdvėje, Rokas neabejojo, kad tai padaryti įmonoma.

„Sužaidė faktas, kad tai yra lietuviška architektūra. Lietuviams labai svarbu, kad pasaulis juos pamatytų. Čia panašiai kaip ir  „Eurovizija“, į kurios finalą kasmet stengiamės papulti. Taip ir čia. Tikrai nesutiksiu, kad lietuviai pavydūs. Tokiose situacijose jie tampa labai vieningi, – kauniečių ir kitų miestų žmonių palaikymu džiaugėsi vyras. – Manau, pasieksime 5 tūkst. – mobilizuosimės Lietuvoje. Tada beliks pasiekti užsienio auditoriją. Beje, įvyko toks įdomus dalykas. Vienas art deco puslapis Londone panoro pasidalyti mano darbais. Man pasisekė, nes „like“ dabar keliauja ir iš ten.“

Hobis: tai ne pirmas Kauno pastatas, kurį iš lego surinko vilnietis. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Spręs organizatoriai

Įvykdžius pirmąją sąlygą – surinkus 5 tūkst. balsų, organizatoriai suteiks dar pusę metų surinkti 10 tūkst. balsų. Tiesa, tai dar nereikš pergalės. Tolesnį projekto likimą spręs „Lego“. Įmonės atstovai analizuos pateiktus darbus, peržiūrės, kas ir iš kokių šalių balsavo.

„Tiksliai negaliu pasakyti, bet man atrodo, yra tam tikrų kriterijų. Manau, dažniausiai renka įdomesnius, nestandartinius objektus, tarkim, lego gaublį ar Vincento van Gogho paveikslą“, – pasakojo konstruotojas.

Konkurencija, anot jo, didelė, nes minėtą balsų barjerą, tikėtina, gali įveikti ne vienas iš lego sukonstruotas darbas. Žinoma, tikimybė nugalėti taip pat yra. Jei taip įvyktų, tai būtų pirmas modernizmo stiliaus pastatas oficialiame „Lego“ rinkinyje.

„Tai būtų ne tik Lietuvos ir Kauno vardų garsinimas, bet ir supažindinimas su modernistine architektūra, – žmonių palaikymas ir jų aktyvumas skleidžiant žinią R. Mikšiūnui suteikė dar daugiau vilties. – Jei atvirai, nesitikėjau, kad sulauksiu tokio palaikymo. Pamenu, paprašiau programos „Modernizmas ateičiai“ rengėjų, kad pasidalytų mano darbu, ir nuėjau miegoti. Atsikeliu ryte ir matau, kad Orijus Gasanovas pasidalijo mano įrašu. Nesupratau, kas vyksta. Sulaukiau beprotiškai daug palaikymo.“

Balsuoti galite čia: https://ideas.lego.com/projects/21308edf-c026-4aed-a753-19e48d636ec4/comments_tab?fbclid=IwAR0BzBdOjsfXAa2EjLaXNZ2NFPKUG_quVujblLGO7dpbCvijFmyEV3qEo2M#content_nav_tabs