KELETĄ METŲ TRUKĘ GINČAI ŠANČIUOSE – BAIGTI?

Žemuosiuose Šančiuose, palei Nemuną, asfaltuotos gatvės nebus? Bent taip tvirtina vietos bendruomenė, gavusi pažadą iš miesto savivaldybės atstovų. Ginčai dėl šio projekto truko keletą metų.

Bendruomenė džiaugiasi

Spalio pradžioje Kauno miesto savivaldybės atstovai susitiko su Šančių bendruomene aptarti jau keletą metų aistras keliančio Nemuno krantinės tvarkymo projekto. Šančių gyventojai tikina, kad bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, o miesto atstovai esą pažadėjo krantinės neasfaltuoti, jei bendruomenė tam nepritars.

„Spalio 6 d. Šančių bendruomenei ir visam Kaunui išaušo istorinė diena: pirmą kartą Kauno savivaldybės administracija garsiai pripažino, kad Nemuno krantinės gatvės projektas Šančiuose negali būti vykdomas be bendruomenės pritarimo! Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad gatvė Nemuno krantinėje nebus projektuojama“, – tokią žinutę socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Šančių bendruomenės atstovė Vita Gelūnienė.

Šančių bendruomenės atstovai Kauno savivaldybės administracijos kvietimu susitiko su administracijos direktoriaus pavaduotoju Gedeminu Barčausku, Miesto tvarkymo skyriaus vedėju Aloyzu Pakalniškiu, jo pavaduotoja Inga Bendokiene ir vyr. specialistu Roku Radvilavičiumi.

Projektas: savivaldybė siūlė Žemuosiuose Šančiuose, šalia Nemuno, įrengti gatvę, kad vietos gyventojai į namus važiuotų ne žvyrkeliu. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

„Susitikime norėta pasikalbėti apie kūrybines dirbtuves, kuriose savivaldybės ir bendruomenės atstovai ieškotų bendrų sprendimų, susijusių su Šančių teritorija. Bendruomenė siūlė dirbtuves pradėti nuo Aukštųjų ir Žemųjų Šančių teritorijų poreikių nustatymo, vėliau parengti išsamią rajono galimybių studiją, dar vėliau – Šančių rajono architektūrinę urbanistinę viziją, kurioje atsispindėtų ir Nemuno pakrantės vizija. Galiausiai – vietovės lygmens teritorinio planavimo dokumentą.

Tokia mūsų programa savivaldybės atstovams nebuvo priimtina. Tačiau pokalbio metu sugebėjome pasistūmėti nuo sufokusuotos Nemuno pakrantės zonos iki visos Žemųjų Šančių teritorijos. Abi šalys sutarė dirbtuves skirti Žemųjų Šančių teritorijos kontekstui ir Nemuno pakrantės vizijai. Numatoma, kad dirbtuvių sesijos (apytiksliai trys) turėtų būti įgyvendintos per pusę metų“, – susitikimo tikslus vardijo V.Gelūnienė.

Diskusijų banga

Šis įrašas Šančių bendruomenės „Facebook“ puslapyje sulaukė įvairių reakcijų. Nemažai gyventojų džiaugėsi, kad miesto valdžia įsiklausys į jų nuomonę dėl Nemuno krantinės. Tačiau kiti neslėpė nusivylimo, kad šalia Nemuno esantis žvyrkelis nebus asfaltuojamas ir tvarkoma aplink esanti teritorija.

„Siaubas, vėl turėsiu važinėti į Panemunę A.Juozapavičiaus prospektu, nors būtų buvę taip malonu švilpti pro šančiškių langus“, – ironijos neslėpė Gediminas Ž., pasveikinęs šančiškius su pergale.

„Ačiū visiems, kurie taip stengėsi. Didelis didelis“, – pridūrė ir Inga.

Kol vieni džiaugėsi, kad bent jau laikinai šalia Nemuno neatsiras asfaltuotos gatvės, kiti skundėsi, kad vietiniai į daugiabučius namus dabar priversti važiuoti nuolat dulkėtu žvyrkeliu. Jie teigė nesuprantantys, kodėl dalis Šančių priešinasi, kad būtų sutvarkyta aplinka.

„Prašau patikslinti, ar ir toliau tuo žvyrkeliu reikės važinėti? Ar bus sutvarkyta Nemuno krantines gatvė, kad bent jau gatve pavadinti būtų galima? Kaimuose nėra tokių kelių, kaip šita gatvė“, – piktinosi Edgaras A.

Ačiū visiems, kurie taip stengėsi. Didelis didelis.

„Visa teritorija bus tvarkoma. Tik gatvės nebus, gal bus sutvarkytos aikštelės, gal bus patogiau privažiuoti. Sekite naujienas ir dalyvaukite dirbtuvėse. Dalyvaukite kuriant savo aplinką“, – į pasipiktinimą atsakė Elena V.

Tvirto „ne“ nesako

„Kauno diena“ savivaldybės specialistų paprašė patikslinti, ar tikrai atsisakoma Šančiuose Nemuno krantinės tvarkymo projekto.

Taip pat paprašėme pakomentuoti, kaip atrodys kūrybinės dirbtuvės, kokių sprendinių jose bus ieškoma. Savivaldybės atstovai nedaugžodžiavo, tačiau tvirtai neatsakė, ar Šančiuose atsiras dar viena asfaltuota gatvė, ar ne.

„Tęsiame bendradarbiavimą su Žemųjų Šančių bendruomene, bandome surasti bendrą kalbą. Dėl šios priežasties planuojame organizuoti kūrybines dirbtuves Žemųjų Šančių teritorijos poreikiams nustatyti ir Nemuno pakrantės vizijai sukurti. Neseniai vykusiame susitikime aptarėme, koks bus kūrybinių dirbtuvių turinys“, – dienraščiui teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G.Barčauskas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Siūlytos idėjos

Šančių Nemuno krantinės tvarkymo projekto gairės koreguojamos jau keletą kartų. Paskutinį kartą savivaldybė siūlė dalį Nemuno krantinės, vedančios iki daugiabučių namų, išasfaltuoti, įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką ir kitus infrastruktūros elementus.

Vasaros pradžioje Kauno savivaldybė skelbė, kad profesionali architektų komanda patobulino Nemuno krantinės viziją Žemuosiuose Šančiuose, o urbanistikos ir transporto organizavimo specialistai įžvelgė neišnaudotą pakrantės potencialą, skirtą tiek poilsiui, tiek eismo problemoms spręsti. Remiantis Vakarų Europos pavyzdžiais, čia prioritetas būtų skiriamas pėsčiųjų ir dviračių judėjimui.

„Tai analogų neturintis projektas Kaune. Specialistai atliko didžiulį darbą, kruopščiai išanalizuodami 173 hektarų teritoriją nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki pat Nemuno upės. Manome, vizija atlieps daugelio kauniečių lūkesčius. Sprendiniai – ne galutiniai, todėl šiame etape labai svarbu išgirsti gyventojų siūlymus.

Norime krantinę sutvarkyti taip, kad ja galėtų naudotis visi miesto gyventojai. Neabejojame, kad atgijusi teritorija taptų patrauklesnė ir naujakuriams. Pagerintas susisiekimas naudos duotų ne tik pačiam kvartalui, bet ir visam miestui“, – tąkart sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Pasak architekto Rimanto Giedraičio, sutvarkyta pakrantė galėtų tapti dar vienu traukos objektu tiek aktyvų, tiek ramų poilsį mėgstantiems kauniečiams. Tam suplanuotas erdvus dviračių takas palei upę ir abipus kelio patogūs šaligatviai pėstiesiems. Tarp gatvės ir takų numatyti žalieji plotai su medžiais ir kita augalija.

„Nemuno krantinę matome kaip humanišką, gausiai apželdintą, alėjos formavimo principais nuraminto eismo gatvę su skirtingais ruožais, atliepiančiais atitinkamus funkcinius, socialinius vietos ir miesto gyventojų poreikius ir interesus. Čia galima skirtinga rekreacinė ir paslaugų infrastruktūra“, – paskutinį kartą projektą pristatė vienas iš rengiamos vizijos autorių R.Giedraitis.

Tęsiame bendradarbiavimą su Žemųjų Šančių bendruomene, bandome surasti bendrą kalbą.

Architektų Lino Naujokaičio, R.Giedraičio ir transporto organizavimo specialisto Mariaus Noreikos parengtoje galimybių studijoje pabrėžėma smarkiai išaugusi Žemųjų Šančių mikrorajono svarba dėl patvirtinto Kauno miesto teritorijos bendrojo plano. Vizijos autorių teigimu, pokyčiai svarbūs mikrorajono vidinių paslaugų teikimui ir pakrantės pasiekiamumui pagerinti.

Savivaldybė skelbė, kad šiuo metu nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės driekiasi 1 673 m ilgio žvyrkelis. Vietos gyventojai į savo namus Kranto alėjoje priversti vinguriuoti siauromis gatvelėmis ir ten pat statyti savo automobilius. Dėl per mažo atstumo tarp sklypų čia esą nėra vietos ir šaligatviams.

Atliktas tyrimas nustatė, kad sutvarkyta atkarpa palengvintų atvykimą ir išvykimą iš teritorijos. Be to, spūstis ir padidėjusį avaringumą A.Juozapavičiaus prospekte dažnai lemia transporto priemonių kairieji posūkiai, tad pokyčiai pakrantėje prisidėtų ir prie šios problemos sprendimo, užtikrintų vietos žmonių saugumą automobiliais išvykstant iš namų ar į juos sugrįžtant. Specialistai tąkart pažymėjo, kad gatvė netaptų tranzitine, joje greitis būtų apribotas iki 30 km/val., o prioritetas būtų skirtas pėstiesiems ir dviratininkams.