KELYJE TURIME SAUGOTI VIENI KITUS
Šį sek ma die nį su žibs žva ku tės ant ka pų tų žmo nių, ku rių gy vy bę pa si glem žė eis mo ne lai mės. Lapk ri čio 20-oji šie met – Pa sau li nė žu vu sių jų eis mo įvy kiuo se at mi ni mo die na.
Žu vu sių jų ma žė ja
Per metus autoavarijos pasaulyje pasiglemžia dau giau kaip 1 mln. žmo nių gy vy bę, o nuo 20 iki 50 mln. yra rim tai su ža lo ja mi. Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja pro gno zuo ja, kad jei da bar ti nės ten den ci jos iš liks, 2030 m. žu vu sių jų ke liuo se skai čius ga li išaug ti iki 2,4 mln. per me tus, o ke lių eis mo įvy kiai taps penk ta pa gal daž nu mą mir ties prie žas ti mi.
Skaudžiau sia su vok ti, kad vi sų žū čių ir su ža lo ji mų ke liuo se bu vo ga li ma iš veng ti. Siek da ma pa ge rin ti eis mo sau gu mą, 2009 m. Pa sau lio ke lių eis mo sau gu mo ko mi si ja pa skel bė Sau gaus eis mo de ka dos 2011–2020 m. veiks mų pla ną. Lie tu va taip pat pri si de da prie šios ini cia ty vos. Per Sau gaus eis mo de ka dą sie kia ma ska tin ti Lie tu vos vi suo me nę im tis nau jų pa pil do mų pre ven ci nių prie mo nių, skir tų žmo nių svei ka tai ir gy vy bei iš sau go ti. Svar biau sias šios de ka dos dar bas – sumažinti žū čių ir su žeis tų jų ke liuo se skai čių iki 2020 m.
Lietuva neretai kritikuojama už tai, kad žūs tan čių jų ke liuo se skai čius yra vie nas di džiau sių Eu ro po je, ta čiau kas met per ava ri jas žu vu sių as me nų skai čius ma žė ja. Pavyzdžiui, 1980 m. keliuose įvyko net 6192 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 836 žmonės, o 2015 m. šie skaičiai pasikeitė itin ženkliai iki 2605 eismo įvykių ir 241 žuvusiojo. Taigi žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Ly gin da mi 2014-uo sius ir 2015-uo sius me tus, ma to me, kad kas met žu vu sių jų ke liuo se skai čius ma žė ja be veik 10 pro c. 2016-ie ji taip pat ne tu rė tų bū ti iš imtis. Kol kas šie met žu vu sių jų ke liuo se skai čius, pa ly gin ti su praė ju siais me tais, ma žes nis dau giau kaip 20 pro c.
Atsakingas kiekvienas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žu rau lis tei gia, kad Lie tu vos ke liai mo der nė ja kas met – juo se die gia mi nau jau si in ži ne ri niai spren di mai, ta čiau, kad ir ko kios to bu los sau gos prie mo nės bū tų įdieg tos, pir miau sia sa vo ir ki tų sau gu mu ke ly je tu ri me rū pin tys mes pa tys. „Pag rin di nė di džiau sios da lies eis mo ne lai mių prie žas tis yra žmo giš ka sis fak to rius. Au to mo bi lių ga min to jai į au to mo bi lius die gia iš ma niau sias sis te mas, ku rios pa de da iš veng ti eis mo ne lai mių, ke lius pri žiū rin čios ins ti tu ci jos ne tik to bu li na ke lius, kad jie tap tų sau ges ni, ta čiau ir vie šo jo je erd vė je kal ba apie sau gų eis mą, ta čiau eis mo da ly viai ke liuo se vis tiek el gia si neap dai riai“, – pa ste bi V. Žu rau lis. Pa sak jo, au to mo bi lių vai ruo to jai su pran ta da ly vau jan tys eis me, o pės tie ji ir dvi ra ti nin kai neretai tai pa mirš ta. „Rei kė tų su pras ti, kad vos už da ręs bu to, na mo laip ti nės du ris ir žen gęs į gat vę pra de di da ly vau ti eis me. Da ly vau ti tik rą ja to žo džio pra sme“, – dės tė min tis pa šne ko vas.
Jam antrino ir ilgametę vai ra vi mo pa tir tį tu rin tis Ar tū ras Pa kė nas. Jis at krei pė dė me sį, kad da bar žmo nių, da ly vau jan čių eis me, gal vo se su ka si be ga lė min čių, ta čiau be veik nė vie na jų nė ra apie tai, kaip sau giai elg tis eis me. „Daž nas prie vai ro svars to, ką veiks par va žia vęs na mo, ko kias pre kes rink sis par duo tu vė je, ko kį fil mą pa žiū rės, ta čiau tik rai ne pa gal vo ja, ar sa vo el ge siu ke ly je ne su ke lia ava ri nės si tua ci jos ir ne ke lia pa vo jaus ki tiems, gre ta esan tiems eis mo da ly viams“, – svars tė A.Pa kė nas. Anot vai ra vi mo eks per to, vai ra vi mas yra so cia li nis reiš ki nys, to dėl tu ri me bū ti so cia liai at sa kin gi ne tik lai ky da mie si Ke lių eis mo tai syk lių, ta čiau ir su si kaup da mi prie vai ro, kad ne suk lys tu me pa tys ir lai ku pa ma ty tu me gal būt klys tan tį ki tą vai ruo to ją. „Kai vi si ati džiau pra dė si me ana li zuo ti sa vo el ge sį ke ly je ir gal vo ti, ar sa vo veiks mais ne su ke lia me pa pil do mų rū pes čių ki tam eis mo da ly viui, tuo met ga lė si me kal bė ti ir apie ki to kią eis mo sau gu mo si tua ci ją Lie tu vo je“, – min ti mis da li jo si pa šne ko vas.
Maži reikš min gi dar bai
Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas sekmadienį vi sus ra gi na ne tik mal do je pri si min ti žu vu siuo sius eis mo įvy kiuo se ir pa lai ky ti jų ar ti muo sius, ta čiau kar tu su kaup ti vi sas sa vo jė gas ir pa da ry ti tai, kas pri klau so nuo kiek vie no mū sų, kad už bėg tu me krau pioms ne lai mėms už akių ir iš veng tu me ne rei ka lin gų mir čių.
„Pir miau sia kiek vie nas mū sų tu ri me steng tis sau go tis pa tys ir sau go ti vie ni ki tus. Jei gu dėl mū sų neat sa kin go el ge sio ki tas žmo gus pa da ro ava ri ją, jam tai tra ge di ja vi sam gy ve ni mui. Neat sa kin gas el ge sys yra di de lė nuo dė mė, to dėl taip be siel gian tie ji ne tu rė tų gal vo ti, kad vis ką da ro ge rai“, – tei gė A.To lia tas. Jis at krei pė dė me sį, kad ne vie na ins ti tu ci ja su vie ni jo jė gas, kad eis mo si tua ci ja Lie tu vo je keis tų si į ge ra ir toks dar bas, pa sak ku ni go, yra la bai pra smin gas ir ver tin gas
A. Toliato teigimu, reikia labai nedaug, kad situacija pasikeistų. „Sau go ki me vie ni ki tus ke ly je, pa da ry ki me, kad ge ras el ge sys ke ly je tap tų ma din gas“, – ra gi no po li ci jos ka pe lio nas. Pa sak jo, rei kia la bai pa p ras tų da ly kų – išei nant į gat vę ne pa mirš ti už si seg ti at švai to, ne sku bė ti ke ly je, ne pa si duo ti pik tu mui ar kerš to jaus mui su si dū rus su ne kul tū rin gu ki tų eis mo da ly vių el ge siu ir taip kiek vie nas pri si dė si me prie to, kad vi si sėk min gai pa siek tu me sa vo na mus.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.0 komentarai -
0 komentarai -
DMN inf.10 komentarai
Anonimas