LANDA Į LIETUVĄ – FIKTYVI SANTUOKA

Po teroristinių išpuolių Paryžiuje Europoje vėl imta aktyviai diskutuoti apie imigrantus iš trečiųjų šalių. Tai aktualu ir Lietuvai, nes jie, atrodo, pergudravo mūsų valdininkus.

Po teroristinių išpuolių Paryžiuje Europoje vėl imta aktyviai diskutuoti apie imigrantus iš trečiųjų šalių. Tai aktualu ir Lietuvai, nes jie, atrodo, pergudravo mūsų valdininkus.

Jokios kontrolės

Naujas invazijos būdas – fiktyvi santuoka registruojama kitoje ES šalyje, o Lietuvoje tik gaunamas leidimas gyventi. Jis galioja penkerius metus, o mūsų šalies institucijos neturi jokių galimybių patikrinti, ar šeima nėra sukurta fiktyviai.

"Seimui sugriežtinus sąlygas, kuriomis užsieniečiai gali turėti Lietuvoje savo verslą, buvo prognozuota, kad prasidės fiktyvių santuokų su mūsų piliečiais bumas, bet, pasirodo, imigrantai mąsto plačiau", – pripažino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Tatjana Znamenskienė.
2014–2015 m. sandūroje į Lietuvą ėmė plūsti užsienyje santuokas su mūsų šalies piliečiais sudarę asmenys iš trečiųjų šalių.

Dažniausiai šios santuokos sudarytos ES valstybėse, nepriklausančiose Šengeno erdvei. Naujosios šeimos – bevaikės. Pareigūnams iškart kilo pagrįstų įtarimų, kad santuokos gali būti fiktyvios.

Atostogos baigėsi vestuvėmis

Vienas naujausių pavyzdžių, užregistruotas Kauno migracijos skyriuje: iš Kipro atvykusios Lietuvos pilietės ir išeivio iš Pakistano santuoka.

Jie susipažino per lietuvės, prisistatančios teisininke, atostogas Kipre. Ten ir susituokė. Pakistanietis gavo ES piliečio šeimos nario leidimą gyventi Kipre.
Kadangi Kipras, kaip ir dar penkios ES narės: Airija, Bulgarija, Kroatija, Jungtinė Karalystė ir Rumunija, nepriklauso Šengeno erdvei, lietuvę vedęs pakistanietis negalėjo laisvai keliauti po visą ES.

Ilgai neužsibūna

Atvykęs su žmona į Lietuvą, jis kreipėsi su prašymu gauti ES piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lietuvoje. Tai jam suteiktų galimybę penkerius metus laisvai keliauti po Šengeno šalis. Negana to, mūsų šalies Migracijos skyriaus darbuotojai neturės beveik jokių galimybių, patikrinti, ar ši santuoka nėra fiktyvi.

Nėra jokių abejonių, kad pakistaniečiui bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, o tada, pasinaudojęs ES 38-ąja direktyva, užtikrinančia laisvą asmenų judėjimą, jis galės net penkeriems metams dingti iš mūsų tarnybų akiračio.

Įtariama, kad tokiomis galimybėmis jau pasinaudojo ir aktoriumi prisistatęs Kongo pilietis. Jis pernai su žmona lietuve taip pat atvyko iš Kipro ir paprašė tokio paties leidimo. Nepraėjo nė metai, o šis Kongo pilietis jau nėra deklaravęs Lietuvoje savo gyvenamosios vietos.

Lietuviai veda slaves

Pasak T.Znamenskienės, šiuo metu Kauno migracijos skyrius yra užregistravęs per 30 šeimų. Visų jų santuokos įregistruotos kitose ES valstybėse, o Lietuvoje tik prašoma daug teisių suteikiančio leidimo gyventi.

Iš jų tik viena šeima pareigūnams nekelia jokių įtarimų, nes Lietuvos pilietės sutuoktinis dirba dėstytoju universitete.

Septyniais atvejais lietuviai vyrai užsienyje vedė trečiųjų valstybių pilietes: Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ir Rusijos.

"Mūsų vyrai dažniausiai susiranda slavų kilmės moteris. Ir galbūt šios santuokos – tikrai iš meilės", – dalijosi savo pastebėjimais T.Znamenskienė. Ji pripažino, kad jai su kolegėmis pavyksta demaskuoti tik trečdalį fiktyvių šeimų.

Moterys renkasi egzotiką

Mūsų pilietės linkusios kitose ES šalyse, į kurias išvyksta dirbti ar atostogauti, tuoktis su išeiviais iš kur kas egzotiškesnių šalių. Pernai jos parsivežė į Lietuvą vyrus iš Pakistano, Alžyro, Šri Lankos, Meksikos, Čilės, Nigerijos, Serbijos ir Kongo.

Visiems jiems pasisekė labiau nei, pavyzdžiui, vienam Azerbaidžano piliečiui, prieš kurį laiką Lietuvoje vedusiam mūsų valstybės pilietę ir gavusiam laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje.

Susituokus su mūsų piliečiais Lietuvoje, o ne ES, toks leidimas išduodamas tik vieniems metams. Ir jį reikia kasmet prasitęsti, kad po penkerių metų santuokos, kurią Migracijos skyrius linkęs stebėti pro didinamąjį stiklą, jau galėtum prašyti leidimo gyventi Lietuvoje nuolat.

Neapsikentęs pareigūnų vizito ir kamantinėjimų, siekiant išsiaiškinti, ar jo santuoka nėra fiktyvi, azerbaidžanietis išvyko iš Lietuvos, nusprendęs neprašyti pratęsti laikinojo leidimo čia gyventi. Tačiau po poros metų jis vėl atvyko į Lietuvą – jau vedęs kitą mūsų pilietę, su kuria susituokė Olandijoje. Ir dabar jau gavo ES piliečio šeimos nario leidimą gyventi čia penkerius metus.

Įmonių nebesteigia?

Fiktyvių santuokų bumo su mūsų šalies piliečiais tikėtasi pernai, kai lapkričio 1-ąją įsigaliojo įstatymų pakeitimai, suvaržę užsieniečių galimybes, prisidengiant verslu, gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir kartu laisvai keliauti po ES.

Jiems pakelta finansinė kartelė norint įsteigti Lietuvoje savo įmonę. Dabar jos įstatyminis kapitalas turi siekti ne mažiau 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) ir pusė šios sumos turi būti paties steigėjo lėšos.

Tačiau užsieniečiams, anot T.Znamenskienės, šis reikalavimas didesnių emocijų nesukėlė. Ir anksčiau dažniausiai trečių šalių piliečiai keliese sudėdavo savo santaupas ir įsteigdavo savo įmones. Įsteigus fiktyvią įmonę, jie tiesiog pasidalydavo pareigomis – vienas tapdavo įmonės direktoriumi, kitas – jo pavaduotoju, trečias – komercijos direktoriumi. Tik šios pareigos buvo popierinės, nes dauguma tokių įmonių jokios veiklos nevykdo.

T.Znamenskienės pastebėjimu, kur kas rimtesniu išbandymu fiktyvių įmonių steigėjams tapo reikalavimas joje įdarbinti ne mažiau kaip tris mūsų šalies piliečius ar leidimus nuolat čia gyventi turinčius užsieniečius. Išgirdę apie šį reikalavimą dauguma trečiųjų šalių piliečių į Migracijos skyrių nebegrįžta.

Dar prieš sugriežtinant reikalavimus įmonėms steigti, buvo prognozuota, kad gali prasidėti fiktyvių santuokų bumas.  Beje, pirmoji tokia santuoka Lietuvoje oficialiai identifikuota 2001 m.

Pergudravo pačios save

2013 m. Kaune išaiškintos penkios fiktyvios santuokos su užsieniečiais.

Vienos kaunietės santuoka su dešimt metų jaunesniu Gruzijos piliečiu stebėta net ketverius metus. Moteris pati atėjo į policiją, kai tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs jos sutuoktinis užsienyje padarė avariją. Kaunietė išsigando, kad ir jai teks padengti nuostolius, nes po fiktyvių vestuvių visas turtas tapo bendras.

Kitu atveju Ukrainos pilietis fiktyviai vedė kaunietę, turinčią tris vaikus. Jam tai buvo jau antra fiktyvi santuoka. Pirmoji buvo anuliuota. Būdama oficialiai susituokusi su ukrainiečiu,  ji pagimdė ketvirtą vaiką, kurio tikrasis tėvas žinomas tik jai vienai. Tiesa, oficialiai ukrainietis tapo vaiko tėvu. Tai kaunietei ir pakišo koją.  Teisiškai turėdama vyrą, ji neteko ne tik socialinės pašalpos, bet ir socialinio būsto. Anuliuoti per teismą fiktyvią santuoką jai padėjo Socialinės rūpybos skyrius.

Kitos demaskuotos fiktyvios santuokos iniciatore buvo fiktyvios žmonos motina. Dirbdama turguje, ji savo dukrą narkomanę ištekino už kolegos iš Azerbaidžano. Šiam reikėjo tramplino į Europą, merginai – pinigų narkotikams. Apgaulė paaiškėjo, kai mergina pateko už grotų.

Mįslės raktas – prisipažinimas

Pernai Kaune išaiškinta  viena fiktyvi santuoka. Dar keturiais atvejais Lietuvos pilietes vedusiems Turkijos, Afganistano ir dviem Ukrainos piliečiams panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes nustatyta, kad jie nebepalaiko šeiminių santykių.

Specialistai neslepia, kad nustatyti fiktyvią santuoką  pavyksta tik tada, kai vienas iš sutuoktinių prisipažįsta.

Taip pernai demaskuota 46-erių kaunietės fiktyvi santuoka su devyneriais metais jaunesniu ukrainiečiu, kuris dažnai atvykdavo į Kauno automobilių turgų. Juos supažindino ukrainiečio verslo partneris, kuris yra ir moters sodo kaimynas.

Tuo metu ji buvo susipykusi su sugyventiniu, augino vaiką, neturėjo darbo ir jai labai reikėjo pinigų. Ukrainietis jai už santuoką sumokėjo 4 tūkst. litų.

Pinigams pasibaigus, reikėjo gyventi toliau, o vyras greitai iš Lietuvos dingo. Be to, būdama ištekėjusi, ji prarado teisę gauti socialinę pašalpą. Nežinodama, kaip išsiskirti, ji pati atėjo į policiją ir prisipažino sudariusi fiktyvią santuoką.