Ledo rituliu užsikrėtė visa šeima | KaunoDiena.lt

LEDO RITULIU UŽSIKRĖTĖ VISA ŠEIMA

Paraginęs seseris žaisti ledo ritulį, Vaidas Rastenis dabar kur kas dažniau spiriasi riedučiais. Eglė ir Vaiva liko su pačiūžomis, o šeimos jaunėlė ruošiasi pasaulio ledo ritulio čempionatui.

Aikštelę dalijo perpus

Pirmasis Rastenių šeimoje pačiūžas apsimovė pirmagimis Vaidas. Pamanęs, kad reikia daugiau fizinės veiklos, septynmetį į ledo ritulio treniruotes užrašė tėtis.

„Nežinojau, kas tas ledo rutulys, todėl negaliu sakyti, kad po pirmųjų treniruočių užsikabinau. Ne kartą norėjau mesti“, – V. Rastenis nė nenutuokė, kad ši sporto šaka suvilios dvi jo seseris.

Kartu su mama lydėdavusi brolį į treniruotes Elektrėnų ledo arenoje, visai netrukus pačiūžas užsimovė vidurinė Rastenių dukra Eglė. Stebėdama, kaip areną perpus dalijasi ledo ritulio sportininkai ir dailiojo čiuožimo čiuožėjos, tuo metu maždaug šešerių mergaitė pasiprašė į čiuožėjų pusę.

„Sportavau gal iki 15–16 metų. Kasdien ėjau į treniruotes, dalyvavau varžybose“, –  nusprendusi palikti profesionalų sportą, E. Rastenytė nuo ledo nenulipo. Kurį laiką padėjo dailiojo čiuožimo trenere dirbančiai draugei, savaitgaliais mokė čiuožti mėgėjus, kol galiausiai vieną dieną dailiojo čiuožimo pačiūžoms įtaisė porą.

„Taip jas kaitalioju iki šiol. Savaitgaliais aviu dailiojo čiuožimo, o darbo dienomis – ledo ritulio pačiūžas“, – E. Rastenytė žodį perleido šeimos jaunėlei – penkiolikametei Vaivai, kuri šiuo metu yra aistringiausia ledo ritulio žaidėja ir didžiausia šeimos žvaigždė.

Mitas: Eglė ir Vaiva nesutinka, kad ledo ritulys – nemoteriškas sportas. Asmeninio archyvo nuotr.

Įkandin brolio ir sesers

Matydama, kaip ledu čiuožia Vaidas ir Eglė, šeimos jaunėlė Vaiva nenorėjo atsilikti. Pirmiausia mergaitė išbandė dailųjį čiuožimą, o kai išvydo arenoje ratus sukančius greitojo čiuožimo sportininkus, pasišovė lėkti su vėju paskui juos.

„Tas greitis mane tiesiog užbūrė. Jaučiau, kad greitasis čiuožimas yra kur kas labiau mano sportas nei dailusis čiuožimas“, – V. Rastenytė prisiminė, kad mamai liepus rinktis vieną iš dviejų žiemos sporto šakų, tai padaryti nebuvo sunku.

Vaiva atsisveikino su gražiausia žiemos sporto šaka ir pasirinko greitąjį čiuožimą. Daug treniravosi, skynė pergales, deja, komandai persikėlus į kitą miestą, mergaitė nutraukė savo sportinę karjerą. Nors ne sykį stebėjo varžybas, kuriose dalyvavo brolis, lemtingos tapo tos, kuriose Vaidas nežaidė. Po jų į ledo ritulio treniruotes užsirašė Vaivos draugė Aušrinė, o maždaug po metų rožinį šalmą užsimovė ir Vaiva. Nors treniruočių metu mergaitės atlieka tuos pačius pratimus, dėvi panašius apsaugus, žaidžiant kartu su berniukais, ryškūs šalmai yra privalomi. Jie primena, kad su mergaitėmis reikia būti atsargesniems.

Lazdos lūžta ne visiems

Vaivai pasirinkus ledo ritulį, namuose atsirado dar daugiau sportinio inventoriaus. Jo būta ir anksčiau. Tarkim, vienu metu kambariuose buvo galima rasti ir Vaido ledo ritulio šalmą, ir Eglės dailiojo čiuožimo aprangą, ir Vaivos kostiumą, kurį ji vilkdavosi greitojo čiuožimo varžybose. Dabar, situacija pasikeitė, nes 26-erių Eglė gyvena atskirai nuo tėvų, o Vaidas persikėlė į Vilnių.

„Galvoju, jei dabar visų mūsų trijų ledo ritulio krepšius bandytume sudėti į vieną bagažinę, vargu, ar pavyktų, o jei ir pavyktų, vietos niekam kitam neliktų“, – E. Rastenytė ėmė vardyti sportinių krepšių, kuriuos ima į kiekvienas treniruotes, turinį.

Kaskart į juos Vaidas, Eglė ir Vaiva deda šalmą, krūtinės, nugaros, alkūnių, kelių apsaugus, seserys papildomai įsimeta ir kaklo apsaugus, nes moterims jie būtini, ilgas kojines, šortus, marškinėlius ir, žinoma, lazdas. Visos išvardytos priemonės, anot trijulės, atsieina nepigiai. Bene daugiausia tenka pakloti už ledo ritulio lazdas. Mėgėjiškų galima įsigyti už kelias dešimtis, o skirtos profesionalams kainuoja 200 eurų ir daugiau.

„Pačiūžos tarnauja ilgiau, žinoma, jei kalbame apie suaugusiuosius, ne vaikus. Jie pačiūžas išauga greitai, o suaugusiųjų, jei jos neskyla, pakanka pakeisti peilius. Su lazdomis kitaip“, – V. Rastenis neskaičiavo, kiek lazdų jo rankose lūžo, tačiau tikino, kad tai nutiko ne sykį.

 

Ryšys: kai nežaidžia kartu su sese, Eglė įsitaiso ant žiūrovų suolelio ir serga už šeimos jaunėlę. Asmeninio archyvo nuotr.

Laukia pasaulio čempionatas

Merginos kur kas atsargesnės. Eglė iki šiol nepatyrė nuostolių, o Vaiva namuose turi lazdą, kuri matė nemažai smūgių, bet vis dar praverčia treniruotėms kieme.

„Esu pasidariusi vartus iš medinių padėklų. Ant jų uždėjau plytų, į kurias smūgiuoju“, – V. Rastenytė pasakojo, kad norint gerai pasirodyti ant ledo, treniruotis būtina ir ant žemės, todėl ji bėgioja, mina dviratį ir atlieka kitus pratimus, kuriuos rekomenduoja tėtis. Tobulėti Vaivai padeda ir vaizdo įrašai, kuriuos ji reguliariai stebi. Paauglei labai įdomu žiūrėti, kaip žaidžia Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados sportininkės. Vaiva turi kelias favorites, kurios ją žavi savo technika ir pasirengimu.

Pastaruoju metu dvejose – berniukų ir moterų komandose žaidžianti Vaiva dirba dar intensyviau – penkiolikametė ruošiasi pasaulio čempionatui, kuris vyks Rumunijoje. Vienoje komandoje su seserimi žaidžianti Eglė šiųmetį čempionatą praleis. „Studijuoju magistrantūroje, dirbu, todėl galiu mažiau laiko skirti treniruotėms“, – kalbėjo E. Rastenytė.

Kartu suburtume neblogą komandą. Reikėtų tik dar dviejų narių.

Reikia jausti aikštelę

Pirmasis pradėjęs žaisti ledo ritulį Vaidas dabar rečiausiai lipa ant ledo. 27-erių vyras vis dažniau rieda riedučiais. Tai esą ne mažiau įtraukiantis sportas.

Rastenių moterys apie kitas sporto šakas bent kol kas negalvoja, nes ant ledo jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Be to, sparčiai auga ledo ritulį žaidžiančų merginų ir moterų bendruomenė, o kartu su ja ir azartas.

Klaipėdoje jau susikūrė dvi merginų komandos, tiek pat jų yra ir Vilniuje. Seserys pasakojo, kad šiemet vyko Lietuvos moterų ledo ritulio čempionatas. Jame Elektrėnų „Amber“ komanda, kuriai atstovauja Vaiva ir Eglė, nusileido „HC Klaipėda Girls“ merginoms.  Trečia vieta atiteko komandai Vilniaus „Hockey Stars“, o ketvirta – Kauno „Rebel Girls“. Nors rezultatyviausia reguliariojo sezono žaidėja tapo puolėja iš Klaipėdos, nepastebėta neliko ir jaunoji žaidėja Vaiva, pelniusi trylika įvarčių ir atlikusi penkis rezultatyvius perdavimus.

„Kas lemia sėkmę aikštelėje? Gali nebūti labai greitas, labai stiprus, tačiau turi jausti aikštelę, žinoti, kur turi būti ir ką turi daryti. Nuspėti, kaip judės ritulys, nes jis turi tam tikrų trajektorijų“, – dar vienas svarbus momentas, anot V. Rastenio, komandos mikroklimatas.

Viso kito galima išmokti. Tarkim, Eglė iki šiol mokosi, kaip nuo ledo pakelti ritulį ir kaip mažiau spyruokliuoti kojomis. Šis įgūdis jai esą liko dar nuo dailiojo čiuožimo.

 

Nauda: dailiojo čiuožimo pamokos, kurias išmoko, Eglei ir Vaivai praverčia iki šiol. Asmeninio archyvo nuotr.

Ištikimiausi sirgaliai

Sesės juokavo, kad tuo metu, kai būna ant žemės, jos yra geros draugės ir sesės, kai žaidžia ledo ritulį – komandos narės. Viena – centro, kita – krašto puolėja. Vaidas – gynėjas.

„Kartu suburtume neblogą komandą. Reikėtų tik dar dviejų narių“, – V. Rastenis neslėpė, kad trise jie žaidė gal tik kelis kartus. Vaidas jau kurį laiką gyvena Vilniuje, todėl seses aplanko rečiau, nei norėtų, o kai susitinka, į rankas lazdų neskuba imti. Tos pačios pozicijos laikosi ir trijulės tėvai – nors kartais vyksta šventiniai šeimų turnyrai, Vaido, Eglės ir Vaivos mama su tėčiu lieka ant žiūrovų suolelio. Ledo kietumo jie nebando.

„Tėtis anksčiau pažaisdavo, o dabar kartu su mama yra stipriausia palaikymo komanda“, – savo tėvams už paramą dėkojo trijulė. Negailėdami savo laiko jie vaikus vežiojo ir vežioja į treniruotes, varžybas, perka visą būtiną įrangą, o stebėdami varžybas yra patys aistringiausi sirgaliai. Ja kartais tampa ir Eglė.

„Vaiva nebuvo mano rungtynėse, nes mes visada žaidžiame kartu, o aš ne kartą sėdėjau, stebėjau ir palaikiau ją“, – šypsojosi E. Rastenytė.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

yja

nemaniau kad ledo ritulys užkrečiamas... brrrr... tada

SUSIJUSIOS NAUJIENOS