Netrukus, kai 2023 m. gegužę namie mirė Kauno ligoninės ir Kauno klinikų slenksčius ne kartą tą patį mėnesį mynusi neseniai 60-mečio jubiliejų atšventusi mama, medikų aplaidumą įtariančios dukros pasisamdė advokatą. Jis kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT) prašydamas įvertinti N. Liubinskienei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir galimus pažeidimus.
Advokatas taip pat kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašydamas atlyginti dukroms – Robertai ir Joanai – turtinę ir neturtinę žalą dėl jų mamai Kauno ligoninėje ir Kauno klinikose padarytos žalos sveikatai.
Mirė namuose
Kaip nurodoma VASPVT patikrinimo ataskaitose, pirmą kartą į Kauno ligoninės padalinio Josvainių gatvėje Skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu N. Liubinskienė buvo atvežta vėlų 2023 m. gegužės 10-osios vakarą. Kaunietė skundėsi gniaužiančiu skausmu gerklėje, atsiradusiu suvalgius kalmaro. Skausmas plito iš gerklės į apatinį žandikaulį, tirpo kairė ranka.
Įtardami alerginę reakciją, medikai moteriai atliko kraujo tyrimus, krūtinės srities spiralinę kompiuterinės tomografijos (KT) angiografiją dėl galimos plautinės embolijos (plautinė embolija – liga, kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų susidaro krešulių. Jie su krauju gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti įvairias plaučių kraujagysles – aut. past.). Tačiau tai nepasitvirtino ir kitos dienos rytą N. Liubinskienė buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Medikai tąkart kaunietei nustatė kitas krūtinės anginos formas ir išdavė siuntimą skubiai gydytojo kardiologo konsultacijai Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, kad diagnozė būtų patikslinta.
Tą pačią dieną, gegužės 11-ąją, moteriai pačiai atvykus į Kauno klinikas, vidaus ligų gydytoja pažymėjo, kad, vertinant N. Liubinskienei atliktą elektrokardiogramą, buvo galima įtarti ūminį koronarinį sindromą (tai – kardiologinė patologija, pasireiškianti krūtinės angina ar miokardo infarktu, sukeltu ūmios alerginės reakcijos, – aut. past.).
Dėl įtarto miokardo infarkto tądien kaunietę konsultavo ir gydytojas kardiologas. Jis pažymėjo, kad duomenų dėl ūminio koronarinio sindromo nepakako. Todėl pateikė rekomendacijas ambulatorinei gydytojo kardiologo konsultacijai ir kardiovaskulinei (širdies ir kraujagyslių – aut. past.) sistemai detaliau ištirti. Po šio vizito medicininiuose moters dokumentuose buvo įrašyta dar viena diagnozė – nepatikslintas krūtinės skausmas.
Jau kitą dieną N. Liubinskienė į Kauno klinikų medikus kreipėsi vėl. Ji skundėsi širdies plakimu, gerklės skausmu, ypač stipriu ryjant seiles. Taip pat tuo, kad skauda dešinėje krūtinės pusėje ir skausmas plinta į nugarą ir dešinę ranką. Skausmas suintensyvėdavo keičiant kūno padėtį, kvėpuojant. Atsižvelgiant į tai, detaliau ištirti kaunietė buvo paguldyta į Kauno klinikų Skubios diagnostikos ir trumpalaikio gydymo skyrių (SDTGS).
Gegužės 13-osios rytą moters būklė buvo pagerėjusi: skausmas – sumažėjęs, tačiau, giliau įkvėpus ir keičiant kūno padėtį, suintensyvėdavo. Gydytojas radiologas N. Liubinskienei tądien atliko tris ultragarsinius tyrimus – viršutinio pilvo organų, inkstų ir skydliaukės. Vidaus ligų gydytoja nurodė pradėti Holterio monitoravimą, o kitą dieną paskyrė kartoti kraujo tyrimus.
Remiantis VASPVT ataskaitų duomenimis, gegužės 14-osios rytą kaunietės ligos istorijoje pažymėta, kad jos būklė buvo patenkinama, stabili, naujų nusiskundimų ji neišsakė, bet epizodiškai vargino skausmas už krūtinkaulio. Vidaus ligų gydytoja papildomai skyrė atlikti bendrą šlapimo tyrimą ir paaiškino, kad plaučių rentgenologinis tyrimas kartotas nebuvo dėl prieš dvi dienas Kauno ligoninės Josvainių padalinyje atliktos KT angiografijos.
Gegužės 15-ąją dėl galimo pažeistos dantenos absceso (pūlinio – aut. past.) moterį konsultavo veido ir žandikaulių chirurgas, buvo atliktas ir ortopantomografinis tyrimas (burnos rentgeno nuotrauka – aut. past.). Tądien išrašant N. Liubinskienę iš ligoninės toliau ambulatoriškai gydyti, medikai nustatė tokias diagnozes: neaiškios lokalizacijos bakterijų sukeltą infekciją, išeminę širdies ligą, stabilią krūtinės anginą, pirminę arterinę hipertenziją (liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujospūdžiu, – aut. past.), hipertenzinę kardiopatiją (liga, išsivystanti sergant arterine hipertenzija – aut. past.) ir torokalgiją (krūtinės ląstos ir tarpumenčio skausmą – aut. past.).
Taip pat rekomendavo planines gydytojo endokrinologo ir kardiologo konsultacijas, ambulatorine tvarka atlikti širdies echoskopiją ir veloergometriją (elektrokardiogramos registravimą fizinio krūvio metu – aut. past.). Gegužės 16-ąją kaunietė dėl didelio bendro silpnumo, nuovargio, šokinėjančio kraujospūdžio ir spaudimo širdies plote kreipėsi į šeimos gydytoją. Siekiant nustatyti kosulio, dusulio priežastį, moteris buvo nusiųsta pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu.
Jau kitą dieną, gegužės 17-ąją, kaunietė vėl atsidūrė medikų rankose. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į Kauno ligoninės padalinio Josvainių gatvėje Skubios pagalbos skyrių. Gydytojai, įvertinę ankstesnio apsilankymo šioje ligoninėje tyrimus, gydymo Kauno klinikose duomenis ir kitas aplinkybes, N. Liubinskienei nustatė pneumoniją ir nusprendė guldyti moterį į Infekcinių ligų skyrių detaliau gydyti ir ištirti. Tačiau gydymo ji atsisakė.
Gegužės 19-ąją kaunietė buvo rasta negyva savo namuose, vonioje, sukniubusi. Mirties liudijime įrašyta pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį, – krūtinės aortos (kylančios dalies) atsisluoksniavimas ir plyšimas.
Rado pažeidimų
VASPVT patikrinimo ataskaitose rašoma, kad advokato, atstovavusio Robertai ir Joanai, skunde nurodoma, kad, dukrų nuomone, N. Liubinskienės nusiskundimai ir ligos anamnezės duomenys buvo vertinami netinkamai, aplaidžiai.
N. Liubinskienės klinikinį atvejį įvertinę VASPVT atstovai pateikė patikrinimo Kauno ligoninėje išvadas. Kaip teigiama ataskaitoje, 2023 m. gegužės 10-ąją ir gegužės 17-ąją pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos (ASPP) buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimų.
Tačiau 2023 m. gegužės 11-ąją ASPP buvo teiktos pažeidžiant teisės akto reikalavimą: „2023 05 11 gydytoja radiologė, įvertinusi N. Liubinskienei atliktos krūtinės ląstos spiralinės KT angiografijos vaizdus, neaprašė aortos ir nenustatė buvusių jos pakitimų, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 84:2021 [...] 11.2 papunktį.“
Jame pažymima, kad „gydytojas radiologas privalo pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles ir sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones ir užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“.
VASPVT atstovai, pateikę patikrinimo Kauno klinikose išvadas, teigė, kad 2023 m. gegužės 12 d. ir 13–15 d. šioje gydymo įstaigoje pacientei ASPP buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumento, reglamentuojančių medicininių dokumentų pildymo tvarką, reikalavimus.
„2023 05 12 skubios medicinos gydytojas, apžiūrėjęs ir įvertinęs pacientės pirminę sveikatos būklę, kortelėje nepažymėjo teiktos skubiosios medicinos pagalbos kategorijos ir teikimo indikacijos [...]. Gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka [...].
2023 05 13–2023 05 15 SDTGS vidaus ligų gydytojai pacientei neužsakė atlikti 2023 05 12 paskirtą širdies UT, tuo pažeidė MN 76:2021 30 punktą.“ Jame pažymima, kad „vidaus ligų gydytojas, kompleksiškai tirdamas, konsultuodamas ir gydydamas pacientus, turi gebėti organizuoti reikiamų tyrimų atlikimą ir gebėti bendradarbiauti su kitais specialistais, interpretuoti klinikinių laboratorinių, endoskopinių, echoskopinių, radiologinių, branduolinės medicinos tyrimų rezultatus“, – rašoma patikrinimo ataskaitoje.
Tačiau ir Kauno ligoninėje, ir Kauno klinikose atliktų patikrinimų dokumentuose nurodoma, kad N. Liubinskienės atveju nėra pagrindo taikyti poveikio priemonių, nes „nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai nesusiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto padarytais šiurkščiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais“.
VASPVT įspėjo Kauno ligoninę dėl ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų pažeidimų, įpareigojo vieną iš jų pašalinti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dėl tam tikruose ataskaitos išvadų punktuose nurodytų teisės aktų ir vidaus dokumento pažeidimų buvo įspėtos ir Kauno klinikos.
Nepalankus sprendimas
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, posėdyje svarsčiusi gautus N. Liubinskienės dukrų Joanos ir Robertos prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nusprendė jų netenkinti.
Kaip nurodoma šios komisijos sprendimo elektroninio dokumento nuoraše, „komisija, remdamasi eksperto išvada, konstatavo, kad ryšio tarp Kauno ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir pacientės mirties nėra“. Ekspertė gydytoja kardiologė pažymėjo, kad „aortos disekacija buvo neišvengiama, galimai ji prasidėjo dar iki pacientei kreipiantis į gydymo įstaigą. Tikėtina, kad tai buvo pacientės lėtinių ligų komplikacija, apie kurias nei pacientė, nei ją gydę medikai duomenų neturėjo“.
Sprendime teigiama, kad jei pacientė būtų sutikusi būti stacionarizuota, kaip jai buvo siūloma abiejų vizitų Kauno ligoninėje metu, galimai būtų atlikti papildomi tyrimai, padėję nustatyti aortos disekacijos diagnozę.
Įvertinusi surinktą informaciją ir turimus dokumentus, komisija konstatavo, kad Kauno klinikose teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas N. Liubinskienei 2023 m. gegužės 11–15 d. nebuvo diagnozuota aortos disekacija. Tačiau, kaip rašoma sprendime, remiantis jau minėtos ekspertės išvadomis, priežastinio ryšio tarp Kauno klinikose teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir pacientės mirties nėra.
Remdamasi ekspertės išvada, komisija konstatavo, kad „medicininiu požiūriu, pacientės būklė buvo tinkamai vertinama, atlikti reikalingi tyrimai, konsultuota specialistų, o simptomai buvo netipiniai“.
N. Liubinskienės atvejis, komisijos teigimu, įstatyme nurodytų žalos atlyginimo sąlygų neatitinka, nes, kaip jau minėta, priežastinio ryšio tarp gydymo įstaigose teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir kaunietės mirties nėra.
Nežada nuleisti rankų
„VASPVT, atlikusi tyrimą, rado klaidų, kurių nebuvo matyti mamos medicininiuose išrašuose. Kai gavome atsakymus, tapo aišku, kur buvo padaryta esminių klaidų, galėjusių išgelbėti gyvybę. Tačiau, kai kreipėmės į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ji, atlikusi savo darbą, nusprendė, kad medikai yra nekalti, nes padarė viską, ką galėjo. Buvo šokas gauti tokį raštą iš komisijos“, – apmaudo neslėpė velionės dukra Roberta.
Ji atvira – kol kas su seserimi Joana neapsisprendusios, ar eis teisiniu keliu ir ar Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipsis į bendrosios kompetencijos teismą. Tokiu atveju atsakovas byloje būtų valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos. Tačiau jos tvirtai žino, kad imsis didžiausio ginklo – viešumo.
„Viešinsiu, kad visi žinotų, kokia supuvusi medicinos sistema yra Lietuvoje. Mes leidžiame medikams daryti klaidas, aplaidžiai žiūrėti ir nusispjauti į pacientus, iš jų pasišaipyti, vartojant etatinę frazę: „Jums panikos priepuolis“, net tada, kai kyla pavojus jų gyvybei. Noriu, kad žmonės ne tylėtų, o viešintų savo atvejus. Kaip kitaip užkirsti tam kelią? Laukia daugiau tragedijų nei išgelbėtų gyvybių“, – įsitikinusi N. Liubinskienės dukra.
Viešinsiu, kad visi žinotų, kokia supuvusi medicinos sistema yra Lietuvoje. Mes leidžiame medikams daryti klaidas, aplaidžiai žiūrėti ir nusispjauti į pacientus, iš jų pasišaipyti.
Moteris tvirtino, jog jai su seserimi svarbiausia buvo, kad medikai būtų pripažinti kaltais dėl to, kas įvyko jų mamai.
„Labiausiai norėjau, kad tiems gydytojams, kurie buvo prisilietę prie šios situacijos ir į ją aplaidžiai pažiūrėjo, būtų atimtos licencijos. Išsiplėtusios aortos vaizdas atliktame tyrime buvo matomas, tiesiog Kauno ligoninės radiologė to neaprašė. Tai pagrindinė klaida, dėl kurios mama kentėjo dar devynias dienas – aorta plėtėsi, atsisluoksniavo ir mama mirė. Kone maldavome, kad šis tyrimas Kauno klinikose būtų atliktas pakartotinai, bet medikai nusprendė jo nekartoti – pasikliovė tyrimu, atliktu Kauno ligoninėje. Kodėl? Ar taip taupomi pinigai? Jie sutaupė, bet mes labai stipriai pralaimėjome“, – apmaudo neslėpė Roberta.
Paklausta, ar N. Liubinskienei iki lemiamo vizito Kauno ligoninėje, o vėliau ir Kauno klinikose, buvo diagnozuoti kokie nors su aorta susiję nusiskundimai, pašnekovė patikino, kad ne. Jokiuose medicininiuose išrašuose anksčiau esą nebuvo aprašytos ir galimos lėtinės ligos, kurios galėtų turėti įtakos aortai atsisluoksniuoti. „Mama niekada nesiskundė, buvo sveikas žmogus. Niekada negulėjo ligoninėje, išskyrus tuos atvejus, kai gimdė mus su seserimi“, – detalizavo ji.
Labiausiai norėjau, kad tiems gydytojams, kurie buvo prisilietę prie šios situacijos ir į ją aplaidžiai pažiūrėjo, būtų atimtos licencijos.
Roberta patvirtino, kad, likus dviem dienoms iki mirties – gegužės 17-ąją, N. Liubinskienė atsisakė gultis į Kauno ligoninę, nors jai buvo siūloma. Dukra įvardijo ir tokio mamos sprendimo priežastį. „Mama nebetikėjo medikais. Girdėjome, kai jie, būdami už sienos, kvatojo iš situacijos aptarinėdami, kokią arbatą ji gėrė, kad sumažintų temperatūrą. Nepamatavo net kraujospūdžio, mes, dukros, matavome. Gydytojai tik paėmė kraują, atliko plaučių rentgeno tyrimą, ir išėjo. Paskui atėję pasakė, kad mamai plaučių uždegimas“, – prisiminė moteris.
Pagal visus simptomus, kuriuos ji jautė, netikiu, kad tai galėjo būti plaučių uždegimas. Netikiu ir tuo, kad buvo įsisukusi kokia nors infekcija.
„Mama buvo pavargusi nuo medikų, konsultacijų girdėdama diagnozes, visiškai neatitinkančias simptomų. Kauno klinikose jai buvo diagnozuota neaiškios kilmės infekcija ir paskirta antibiotikų. Mama nusprendė toliau juos vartoti ir gydant plaučių uždegimą, kurį diagnozavo Kauno ligoninėje. Pagal visus simptomus, kuriuos ji jautė, netikiu, kad tai galėjo būti plaučių uždegimas. Netikiu ir tuo, kad buvo įsisukusi kokia nors infekcija“, – pokalbį baigė Roberta.
Ligoninių pozicija
Dar 2023 m., kai mirė N. Liubinskienė, „Kauno dienos“ žurnalistai kreipėsi į abiejų ligoninių atstovus. Tada buvo teigiama, kad Kauno ligoninėje atliekamas vidinis tyrimas, o Kauno klinikose planuojamas klinikinio atvejo išplėstinis aptarimas – patologoanatominė konferencija.
Dabar, dienraščiui gavus velionės dukros Robertos sutikimą, pasiteiravus apie rezultatus ir uždavus kelis dominančius su atveju susijusius klausimus, Kauno ligoninės atstovai aiškino, kad tiek gydymo įstaigoje atliktas tyrimas, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados parodė, kad Kauno ligoninėje pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai.
„2023 m. gegužės 10 d. apsilankymo ligoninėje metu, įvertinus pacientės nusiskundimus, skausmų pobūdį, ligos anamnezę, EKG, kraujo tyrimų rodiklius, atlikus KT tyrimą pagal plaučių embolijos protokolą „dėl galimos plautinės embolijos“ ir gavus išvadą, kad nustatyti plaučių embolijai duomenų nepakanka, buvo priimtas sprendimas pacientę nusiųsti tretinio lygio kardiologo konsultacijai ir diagnozei patikslinti į LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių.
2023 m. gegužės 17 d. apsilankymo ligoninėje metu, įvertinus pacientės nusiskundimus, anamnezės duomenis ir tyrimų, atliktų ankstesnio apsilankymo ligoninėje metu, duomenis, stacionarinio gydymo LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubios diagnostikos ir trumpalaikio gydymo skyriuje metu nustatytą diagnozę ir įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus, buvo nuspręsta pacientę stacionarizuoti ligoninėje detaliau ištirti ir gydyti, tačiau pacientė atsisakė stacionarizavimo, tai patvirtindama raštiškai.
Pacientei atsisakius gultis į ligoninę, ji apsilankymo metu buvo informuota apie reikalingą sveikatos priežiūros tęstinumą ir nusiųsta tolesnei šeimos gydytojo priežiūrai, pateiktos rekomendacijos, pacientė paskatinta, būklei blogėjant, kreiptis pakartotinai“, – rašoma „Kauno dienai“ pateiktame atsakyme.
Žurnalistams pasiteiravus dėl VASPVT ataskaitos išvadose įvardyto pažeidimo, kad Kauno ligoninės gydytoja radiologė neaprašė N. Liubinskienės aortos ir nenustatė buvusių jos pakitimų, šios gydymo įstaigos atstovai sakė nesutinkantys su tuo, kad toks pažeidimas buvo.
„Tyrimų rezultatais duomenų, patvirtinančių ūminį koronarinį sindromą, nebuvo. Kadangi klinikinių duomenų, leidžiančių įtarti aortos disekaciją nebuvo, buvo pasirinkta atlikti KT angiografiją pagal plaučių arterijos trombemolijos (PATE) protokolą, t. y. kontrastuojant dešiniąsias širdies ertmes. Tikėtina, kad įtarimų dėl PATE kilo, nes prieš kelias savaites pacientė turėjo ilgą kelionę lėktuvu ir tai galėjo padidinti giliųjų kojų venų trombozės ir embolizacijos riziką, taip pat pacientė skundėsi dusuliu.
Pasak Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pasitelktos ekspertės, kontrastuojant tik dešiniąsias širdies ertmes, aortos disekacijos nustatyti galimybių nėra. Tyrimo metu nebuvo stebėta ir kitų galimų aortos disekacijos komplikacijų. Kadangi tokių pakitimų nustatyta nebuvo, tai taip pat nesukėlė gydytojams įtarimo dėl galimos aortos ligos. Nenustačius skausmų priežasties, esant neaiškumų dėl diagnozės, pacientė buvo nusiųsta kardiologo konsultacijai“, – aiškino jie.
Kauno ligoninės atstovai pridūrė, kad, atsižvelgiant į šias išvadas, gydytoja radiologė savo darbą atliko tinkamai, paskirtą tyrimą dėl galimos plaučių embolijos aprašė tinkamai.
„Gavę pacientės artimųjų skundą, nedelsdami sudarėme specialią komisiją, kuri atliko vidinį tyrimą ir išsamiai išnagrinėjo visas su gydymu susijusias aplinkybes. Tiek vidinės komisijos, tiek nepriklausomų išorinius patikrinimus atlikusių institucijų išvados patvirtino, kad pacientės sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laiku ir adekvačiai, atsižvelgiant į tuo metu buvusią klinikinę situaciją, pacientės nusiskundimus ir atliktų tyrimų rezultatus“, – N. Liubinskienės atvejį komentavo Kauno klinikų atstovai.
Jų teigimu, pacientės gydymo planas atitiko gerąją medicinos praktiką ir šiuolaikinius gydymo standartus. „Šias išvadas patvirtino ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, remdamasi nepriklausomos ekspertizės išvadomis. VASPVT, atlikusi papildomą patikrinimą, nustatė tam tikrų procedūrinių neatitikimų pildant medicininę dokumentaciją, neturinčių įtakos suteiktų paslaugų kokybei“, – savo poziciją dėstė jie.
Naujausi komentarai