MEDŽIŲ SODINIMAS ŽIEDINĖSE SANKRYŽOSE: PASISAKĖ PROJEKTO RENGĖJAI

„Kauno diena“ neseniai skelbė informaciją, jog gyvenamųjų rajonų žiedinėse sankryžose miestas sodina medelius. Tai įžiebė kauniečių diskusijas, ar tokiose vietose verta sodinti želdinius. Apie tai panoro pasisakyti ir projekto rengėjai.

Išsakė savo argumentus

Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi mažosios bendrijos „Kauno želdiniai“ atstovai ir išdėstė savo argumentus dėl medžių sodinimo žiedinėse sankryžose. Anot projekto rengėjų ir įgyvendintojų, želdiniams reikia išnaudoti įvairias erdves.

„Dėl pastarojo susirūpinimo žiedinėse sankryžose sodinamais medžiais ir jų sodinimo tikslingumo, norėtume išdėstyti savo, kaip projekto rengėjų ir darbų įgyvendintojų, poziciją ir argumentus, kodėl siekiame išnaudoti šias erdves. Iš dalies sutinkame su nuomone, kad daugiau medžių reikėtų sodinti įrenginėjant naujus parkus. Be abejo, parkai ir skverai yra miesto žaliojo karkaso pagrindas, tačiau vis didėjant miesto urbanizacijai, susiduriama su vadinamosiomis miesto karščio salomis“, – dėstė „Kauno želdinių“ direktorius Tomas Armonas.

Specialistai tikino, jog miesto karščio salos – tai tankiai užstatytos zonos, su dideliu kietųjų dangų paviršiumi. Kietosios dangos, tokios kaip asfaltas, betoninių trinkelių dangos, labai greitai absorbuoja šilumą, o dėl tankaus užstatymo, mažėja oro srautų cirkuliacija.

„Dėl šių priežasčių, miesto karščio salose labai pablogėja oro kokybė ir gyvenimo sąlygos. Medžiai tokiose teritorijose leidžia sumažinti oro temperatūrą, padidinti sąlyginį oro drėgnumą, sumažinti užterštumą. Prie gatvių augantys medžiai taip pat sumažina nuo automobilių kylančių dulkių bei triukšmo sklaidą, tampa žaliaisiais koridoriais gyvūnijai“, – toliau dėstė projekto rengėjai.

Atsižvelgiant į vis didėjančias ekologines ir klimato kaitos problemas, turime išnaudoti visas galimas miesto erdves medžių sodinimui bei vieningo žaliojo karkaso formavimui.

Anot jų, visi projekte numatyti medžiai brandina ilgai ant medžių išsilaikančius vaisius, kurie žiemos periodu, ne tik dekoratyviai atrodys bei pagyvins aplinką, bet taip pat bus svarbus maisto šaltinis paukščiams.

„Atsižvelgiant į vis didėjančias ekologines ir klimato kaitos problemas, turime išnaudoti visas galimas miesto erdves medžių sodinimui bei vieningo žaliojo karkaso formavimui. Senieji Vakarų Europos miestai šias problemas ėmėsi spręsti gerokai ankščiau ir šiuo metu medžių sodinimui išnaudoja ne tik žiedines sankryžas, bet ir pastatų stogus, gyvenamųjų namų sienas panaudojant vertikalaus želdinimo technologijas, įrenginėja gėlines su medžiais ant pėsčiųjų tiltų, aikštėse, stovėjimo aikštelėse ir pan. Tokiose miesto zonose būtina įrengti žaliąsias jungtis, kurios ne tik gerintų žmogaus gyvenamąją aplinka, bet taip pat taptų žaliaisiais koridoriais gyvūnijai“, – savo poziciją toliau dėstė specialistai.

Saugumui netrukdys

Projekto, kurio metu žiedinėse Kauno sankryžose sodinami medžiai, rengėjai „Kauno dienai“ tikino, kad eismo saugumui tai įtakos neturės.

„Rengiant projektą buvo atsižvelgta į eismo saugumą bei aplinkos užterštumą. Parinktas toks medžių išdėstymas ir medžių tipas, kuris mažiausiai ribotų matomumą. Medžių lajos kompaktiškos ir formuojamos 1,8 – 2 m aukštyje. Augalai atsparūs užterštam miestų orui bei nereiklūs dirvai“, – apie medžių specifikacijas aiškino „Kauno želdinių“ atstovai.

Medžiai žiedinėse sankryžose

Primename, jog kauniečiai visai neseniai pastebėjo, jog Kauno žiedinėse sankryžose pradėta sodinti naujus medelius. Tai sukėlė įvairių minčių, jog galbūt tai trukdys eismui ir geriau medžius sodinti kitur.

„Po didžiųjų medžių pjovimo bangos, atrodo, kad priėjome kitą kraštutinumą ir medžius sodiname bet kur. Prieš kelias dienas pastebėjau, kad Šiaurės prospekto ir S.Žukausko gatvių bei Pramonės ir V.Krėvės prospektų žieduose pasodino naujus medelius. Prieš tai ten vidurys būdavo tuščias arba stovėjo tik vienas aukštai pakabintas reklaminis stendas. Aišku, gražu, kai žalia, bet gal medžius geriau ne tokiose vietose, o parkuose sodinti. Dabar neaišku, kaip tie medžiai išsikeros, ar netrukdys matotumui, tarkime, ar žiede nėra spūsčių ar avarijų“, – nuomonę prieš kelias dienas „Kauno dienai“ išdėstė vairuotoja.

Miestui pritaikyti medžiai

Kauno miesto savivaldybės atstovai taip pat laikėsi pozicijos, jog medžiai netrukdys eismui. Be to, jie papuoš aplinką.

„Bus apsodinti žiedai, kur susikerta Šiaurės ir Ašigalio prospektai bei prie Kauno klinikinės ligoninės, Baltų prospekto ir Baltijos gatvės žiedas. Medžius sodinti labiau orientuojamasi miegamuosiuose rajonuose, kur vizualinė aplinka niūresnė dėl daugiabučių. Eismui pasodinti medžiai įtakos neturės“, – kur dar bus naujų sodinukų tąkart komentavo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Žiedinėse sankryžose sodinamos gudobelės, rojaus obelys ir šermukšniai. Anot R.Savickienės, tokios medžių rūšys parinktos dėl gražaus ir gausaus žydėjimo pavasarį, o rudens metu – dėl raudono atspalvio vaisių, kurie suteikia dekoratyvumo.