Neteisėti, bet faktai

Į "Kauno dieną" kreipėsi vienos Kauno mokyklų pradinuko mama. Moters kaltinimai sūnaus mokytojai skambėjo grėsmingai. Ji skundėsi, kad sūnus nenori eiti į mokyklą, esą mokytojos replikos žeidžia vaiką, o gydytojai devynmečiui diagnozavo migreną, kurios priežastis, motinos įsitikinimu, yra jo pedagogės elgesys.

"Nutrauksiu tau... (vyriškas lyties organas – red. past.) ir sugrūsiu tau į burną, kad tu negalėtum kalbėti", – tokią mokytojos citatą, teigė mama, jos trečiokas sūnus įrašė mobiliojo ryšio telefonu.

Moteris apdairiai pabrėžė, kad šis įrašas negali būti oficialus įrodymas. Tiesa, neseniai žiniasklaida aprašė, kaip moksleivės padarytas įrašas atvedė pedagogą į teisiamųjų suolą. Tąsyk pokalbį įrašė gimnazistė, šiuo atveju mokinukui vos devyneri.

Berniuko mama visai nesureikšmina sūnui iškeltos užduoties telefonu įrašyti, ką per pamoką kalba mokytoja. "Jis skundėsi ir pasakojo, kad mokytoja kalba visokius dalykus, sakė, kad ateičiau paklausyti. Pasakiau, kad negaliu ateiti ir kad jis tiesiog imtų ir įrašytų", – savo nurodymą sūnui pateisino kaunietė.

Nutylėtos aplinkybės

Trečioko mama tikino atidžiai klausiusi įrašą ir išgirdusi kelias jos ausiai užkliuvusias frazes, netinkamas skambėti iš mokytojos lūpų. Įrašas ne itin aukštos kokybės. Tačiau mamos pasakyta citata pateiktame įraše skamba kiek kitaip.

"Užsikimšk, nes kai užkimšiu – neišsižiosi gyvenime", – tokią mokytojos citatą išgirdo "Kauno dienos" žurnalistai. Aplinkybės, regis, nekuo neišskirtinės. Mokytoja trečiokams per matematikos pamoką aiškino trupmenas. Norėdama įsitikinti, ar visi mokinukai suprato naujai aiškinamą dalyką, teiravosi kiekvieno atskirai.

Pagal įrašą galima suprasti, kad mokytoja priėjo prie nelabai savo žiniomis pasitikinčios moksleivės ir tą patį kartojo jai laukdama atsakymo. Mergaitė lėtai ir nedrąsiai atsakė į mokytojos klausimą, kiek bus kriaušę padalijus pusiau. "Viena antroji", – vos girdisi mergaitės balselis. Į klausimą, kaip išreikšti trupmena arbūzą padalijus į tris dalis, pasigirdo berniuko balsas ir tada skambioji mokytojos frazė.

Ši frazė nebuvo adresuota į redakciją atėjusios moters sūnui, tačiau moteris tvirtino, kad išgirdusi tokius mokytojos žodžius patikėjo anksčiau sūnaus cituotomis jam adresuotomis mokytojos frazėmis.

Moteris neneigė, kad kitų vaikų tėvai yra patenkinti jai užkliuvusia mokytoja. Kelias mokyklas sūnui pakeitusi mama tvirtino pareikalavusi pakeisti šią mokytoją, tačiau nutylėjo, kad prieš ateidama į redakciją kalbėjosi su mokyklos direktoriumi, sutarė palaukti, nekviesti tėvų susirinkimo ir nenulinčiuoti pedagogės.

Leksika neleistina

Mokyklos, kuriame rusena galbūt įsiplieksiantis konfliktas, vadovas atsargiai vertino situaciją. Varžomas konfidencialumo užsiminė apie galimas šeimos problemas, tačiau nevienareikšmiškai pasisakė apie mokytojų patiriamą psichologinį spaudimą, kai dėl perdėto rūpesčio ir noro savo vaikui viso ko geriausio tėvai perlenkia lazdą ir daro spaudimą mokytojui.

"Be komentarų, – mokytojos frazę įvertino Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika. – Toks elgesys neleistinas. Mokytoja peržengė ribą. Ji ne tik moko dalyko, pedagogas turi būti etiškas ir pavyzdys kitiems."

Mokytoja peržengė ribą. Ji ne tik moko dalyko, pedagogas turi būti etiškas ir pavyzdys kitiems.

V.Mažeika pabrėžė, kad tokias situacijas neabejotinai reikia spręsti, reikia kalbėtis. "Kalbėjimasis būna gerokai rezultatyvesnis nei pokalbio įrašinėjimas", – mokytojos leksikos užfiksavimo metodą vertino Švietimo skyriaus vedėjas.

V.Mažeika įsitikinęs, kad tokią leksiką vartojantys mokytojai dažniausiai išryškėja, kai skundžiasi ne vieno, o kelių vaikų tėvai.

"Dažnai tėvai vaikams mokyklą, ypač pradinę, renka pagal mokytoją. Jie susirenka informaciją, kuris mokytojas jiems atrodo tinkamas ir geriausias", – aiškino V.Mažeika. Švietimo skyriaus vedėjas neabejojo, kad situacija dėl jam pateiktos frazės išsispręs. "Taip nebūna, kad kalta viena pusė. Dažniausiai konfliktai būna įsisenėję ir būna emocijų pliūpsnis ar išprovokuota situacija", – svarstė V.Mažeika.

Renkasi patylėti

30 – tiek skundų buvo pasiekę Švietimo skyrių ir buvo atlikti tyrimai. Dalis jų buvo nepagrįsti. V.Mažeika tvirtino, kad skundų dėl mokytojams netinkamos leksikos nėra gavę. Dažniau tėvai skundžiasi dėl vadybinių dalykų. Dėl mokytojų darbo, kompetencijos ar žinių vertinimo gana retai. Žinių vertinimas, pasak vedėjo, nesunkiai patikrinamas, kaip ir pedagogo kvalifikacija.

V.Mažeika neneigė, kad pedagogai užsimena ir apie perdėtą jų darbo stebėjimą, tačiau Švietimo skyriaus kol kas nėra pasiekę mokytojų skundai dėl mokinių ar jų tėvų šantažo, spaudimo ar panašių dalykų.

Vis dėlto mokytojų bendruomenė atvirai sako, kad su šiuolaikine šeima pedagogai priversti labai atsargiai bendrauti. Išsakyta pastaba, siekiant mokinį pakreipti teisinga linkme, neretai būna priimama kaip įžeidimas.

Viena pradinių klasių mokytoja pasiguodė mėginusi pasinaudoti neseniai kursuose išgirstais patarimais. "Mums aiškino, kad turime atsistoti prieš klasę ir tylėdami laukti, kol mokinukai nusiramins. Kuo aš ilgiau stoviu, tuo jie labiau triukšmauja", – galvą purtė mokytoja. Savame rate mokytojai kalbasi apie gerokai per didelį mokinių skaičių klasėse, apie mokinių aiškinimus, kokiomis teisėmis jie apsiginklavę, o mokytojai esą dėl šventos ramybės renkasi tylėjimo poziciją.

Požiūris skaudina

"Kauno diena" pakalbino kelių mokyklų vadovus. Išvada bendra – esant net menkiausiems nesusipratimams, privalu kalbėti. Jei mokykla deklaruoja atvirumą, negali pykti, jei tėvai užduoda jiems kylančius klausimus. Tačiau kiekvienoje mokykloje gali pasitaikyti perdėto rūpinimosi vaiku atvejų. Neretai tai perauga į akylą mokytojo veiklos stebėjimą, kone priekabių ieškojimą.

"Manau, kad kada nors Lietuvoje atsiras bylos dėl psichologinio smurto prieš pedagogus ir mokytojus", – svarstė Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Romanas Jasulaitis. Vadovas neatmetė galimybės, kad per daug jautri reakcija į kai kuriuos dalykus būna problemų šeimoje padarinys.

Daugelis pedagogų sutaria, jei moksleivis dažnai keičia mokyklas – tai signalas, kad kažkas yra negerai. Pedagogų nuomone, pirmiausia reikia žiūrėti į vaiką, ar ne per mažai jam skiriama dėmesio šeimoje. Dažniausiai tokiu atveju rūpesčiai mokykloje būna užprogramuoti.

"Mokytojų bendruomenėje jaučiama įtampa. Aš nekalbu apie žmogų, kuris abejingai žiūri į savo darbą, tačiau tam, kuris atiduoda visas jėgas, labai skaudu girdėti, kad mokytojas kažko nepadaro. Dažniausiai tai sakoma eliminuojant šeimos indėlį į vaiko auklėjimą. Dirbantį mokytoją tai labai žeidžia", – šiandienos išgyvenimais dalijosi Kauno "Saulės" gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Lijana Čiarienė.

Pedagogė priminė, kad mokytojas toks pat žmogus, tik jam keliami aukštesni moraliniai reikalavimai. "Būna, kad mokytojui prasprūsta kokia nors netikusi frazė. Būna, kad mokytojas kaip bumerangu meta repliką atgal į mokinį arba jo šeimą. Tačiau tai nebūna tik vienos pusės kaltė. Mokytojas – inteligentas ir stengiasi elgtis kaip inteligentas", – apie galimybę prasprūsti aštresnėms frazėms sakė L.Čiarienė.

Negali klysti?

Mokytojai kalba apie jiems keliamus didelius reikalavimus – išmokyti, išauklėti, pabarti, pagirti. Mokytojo specialybė jau tampa nebe profesija, o gyvenimo būdu. Tačiau pedagogai čia pat susiima, kad gilinantis turėtume kalbėti apie visą švietimo sistemą ir ne tik mokinių, jų tėvų požiūrį į mokytoją, o ir šalies valdovų realų, o ne deklaruojamą požiūrį.

"Visuomenė reikli mokytojui. Tačiau mokytojai, kaip ir visi žmonės, gali būti pavargę, jausti nerimą dėl savo darbo, netikrumą. Darbas su vaikais taip pat įtemptas, daugybė stresinių situacijų, su kuriomis kiekvienas mokytojas susitvarko skirtingai", – mokytojo kasdienybę apibūdino KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.

Direktorius neatmeta galimybės, kad didžiuliai reikalavimai mokytojui gali būti patiriamo streso ir nesuvaldytos frazės priežastis. "Kai kada galima pateisinti mokytoją dėl prasprūdusios frazės. Žinoma, jei ta frazė skamba kas 15 min., tai nėra pateisinama. Kiekvienas esame supykęs ir vėliau apgalvoję gailimės ką pasakėme. Už vienkartinį atvejį neturi nulinčiuoti mokytojo. Reikėtų atsižvelgti į tai, ar mokytojas suprato suklydęs. Daugeliui atrodo, kad mokytojai neturi ir negali klysti, tačiau pagalvokime, kiek yra žmonių niekada neklydusių?" – retoriškai užbaigė T.Kivaras.