NEVEIKLI BENDRIJA: NEI DARBŲ, NEI ATASKAITŲ

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai pasijuto palikti likimo valiai. Bendrijos pirmininkas visai nesirūpina pastatu ir ignoruoja jų prašymus.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai pasijuto palikti likimo valiai. Bendrijos pirmininkas visai nesirūpina pastatu ir ignoruoja jų prašymus. Bandymas pakeisti pirmininką atsimušė į biurokratinių procedūrų sieną. Savivaldybė ginasi, kad tai tik bendrijos reikalas.

Rūsys skęsta ir pelija

"Nuotekų vamzdis jau mėnesį kiauras ir niekas jo neremontuoja, – stebėjosi A.Baranausko g. 19-ojo daugiabučio gyventojas Eduardas Nekrašis. – Kai buvau jaunesnis, pats remontuodavau trūkusius vamzdžius, pirmininkas už tai duodavo 50 litų. Dabar man 82-eji metai, neturiu sveikatos, bet manęs niekas nepakeičia."

Kita gyventoja Gita Paulauskaitė sakė, kad bendrija net neturi sutarties su avarine tarnyba. "O meistrų pirmininkas nekviečia, pas mus visame name tokia netvarka, langai laiptinėje nesandarūs, daug kur pelija sienos", – skundėsi ji.

E.Nekrašis ir G.Palauskaitė taip pat minėjo, kad jau daug metų jų butų sienos nuolat drėksta. "Jos yra bendros su prijungtu pastatu, priklausančiu privačiai įmonei. To statinio šilumos mazgo vamzdžiai išvedžioti prie mūsų butų sienų, todėl ten kaupiasi garai", – kalbėjo G.Paulauskaitė.

Ji įsitikinusi, kad bendrijos vadovas turėtų ieškoti išeičių su įmonės administracija, su kuria dalijamasi bendru šilumos punktu, ir ginti namo interesus.

Kaltina neskaidriu valdymu

Gyventojai piktinasi ir tuo, kad bendrijos pirmininkas nepateikia jokios informacijos apie renkamus mokesčius. G.Paulauskaitė rodė užsakytą ir gautą raštą iš "Sodros". Jis liudija, kad bendrijoje pagal darbo sutartį įdarbintas ir mokesčius valstybei moka tik pirmininkas. "Kaip tada mokamas atlyginimas buhalterei, valytojai, kodėl mes nieko nežinome?" – klausė gyventoja.

Ji tvirtino ne kartą raštu reikalavo pirmininko atsakyti, kaip naudojami bendrijos narių mokami mokesčiai už administracines išlaidas – 25 litai per mėnesį nuo būsto. "Deja, esu ignoruojama. Nekreipiama dėmesio ir į klausimus apie netvarką visame name", – teigė G.Paulauskaitė.

Pirmininkas nekalbus

Ji sakė, kad dėl neveiklaus pirmininko kreipėsi į seniūniją, savivaldybę. "Deja, visur sulaukiu vienodo atsakymo, kad tai privatūs bendrijos reikalai. Kyla klausimas, kas atsako už neprižiūrimą pastatą, jei bendrija praktiškai nefunkcionuoja? Daugelis čia gyvenančiųjų yra nuomininkai, o vyresnio amžiaus žmonės nenori niekur kištis, todėl ką nors pakeisti yra neįmanoma", – kalbėjo G.Paulauskaitė.

A.Baranausko g. 19-ojo namo bendrijos primininkas Arūnas Jankauskas, paklaustas apie situaciją daugiabutyje, tvirtino, kad neturi apie ką kalbėti. "Dėl visko nepatenkinta tik viena gyventoja, o šiaip pas mus nėra problemų. Kiek surenkama pinigų, tiek padarome pagal galimybes, skiriame lėšų reikalingiausiems dalykams. Visas namas turi spręsti, ką reikia daryti, o ne viena gyventoja reikšti savo norus", – kalbėjo A.Jankauskas.

Komentaras
Mindaugas Steponavičius
Teisininkas, tinklalapio blogabendrija.lt įkūrėjas

Bendrija turi pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno, būklės atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams.

Patalpų savininkai tikrai neturėtų nuleisti rankų ir savo teises ginti aktyviai, pavyzdžiui, ne mažiau kaip dviejų trečdalių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų skaičiumi perrinkti neveiklų pirmininką arba patiems priimti sprendimą likviduoti bendriją. Jie taip pat gali iš bendrijos pirmininko reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl pirmininko sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymus ar bendrijos įstatus, atlyginimo.

Pažymėtina, kad bet kuris butų ir kitų patalpų savininkas, turintis butą ar patalpas name, kuriame įsikūrusi bendrija, turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus teisme. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismui pareikšti ieškinį dėl tokių sprendimų panaikinimo, butų ir kitų patalpų savininkai turi per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią namo bendrasavininkis sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Butų ir kitų patalpų savininkų teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą yra įtvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo. Bendrijos pirmininkui nepateikus prašomos informacijos per 10 darbo dienų, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę kreiptis į bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą vykdančią instituciją – savivaldybę. Bendrijos pirmininkui nevykdant savivaldybės atstovų reikalavimų, šiam gali būti taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 1000 litų, o pakartotinai padarius tokį pažeidimą bauda nuo 400 iki 2000 litų. Pažymėtina, kad buto ir kitų patalpų savininkas visada turi teisę aktyviai ginti pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, nepriklausomai nuo pirmininko veikla nepatenkintų patalpų savininkų kiekio daugiabučiame name.