Niekas nežino kas vyko jos galvoje. Daugeliui net ir pasakius liksi nesuprastas, o dažnai - iš tavęs bus išsijuokta. Rezultate - beveik visad liksi vienas su komplikuotu mechanizmu - psichika. Susitvarkyt - sunku, jei išvis įmanoma. Tačiau galima jį išjungt - nusižudant. Galiausiai pasirenkama tarp šių dviejų. Pasirinkus tvarkytis - galiausiai vis vien psichika bus išjungta, bet lyg ir ją išjungs kažkas kitas...liga, senatvė, trauma, gal žmogus kitas, o ne aš pats. Ir jei svetimas tapo šis pasaulis koks skirtumas kas tą psichiką išjungs.

PRIEŠ JAI IŠVAŽIUOJANT IŠ NAMŲ , KAŽKAS NUTIKO TARP NAMIŠKIŲ , KAD JI PASIRINKO TOKĮ LIKIMĄ .

Na bet kodėl toks pasirinkimas?! Yra juk ir hobiai, ir geros knygos pasiskaitymai. Vis tik , reik save pažinti : pasisakyti , išsipasakoti artimiesiems .Iš tiesų viskas priklauso nuo oačii asmens, tai tik ir reikia pradėti nuo savęs. Juk gyvenimas duotas vienas. Skausmas artimiesiems be kaltės, nes kodėl taip. Užjaučiu .

Jei mes būtume tokie pat švelnūs, supratingi, atlaidūs, paguodžiantys ir draugiški patys sau, kokiais stengiamės būti aplinkiniams, nekeltume sau nepamatuotų reikalavimų ir suvoktume, kad tai ne IŠORĖS, o mūsų VIDINIS spaudimas ar net kaltinimas mus labiausiai išvargina, gyvenimas būtų kur kas paprastesnis.

ta rudens tamsa, gamtos pilkuma ir parduotuvių dirbtinas spindesys žmogų išvargina...