PORA GYVENIME IR MUZIKOJE: VYTENIS KLAUSYTOJŲ ŠIRDIS TIRPDO AKORDEONO SKAMBESIU, AUSTĖJA – BALSU

Virtualioje erdvėje užsimezgęs dviejų jaunų žmonių flirtas peraugo į meilę ir romantišką muzikinį duetą. Šiandien Vytenis klausytojų širdis tirpdo akordeono skambesiu, o Austėja – savo balsu.

Pakvietė muzikuoti drauge

Austėjos ir Vytenio pažintis užsimezgė virtualioje erdvėje. Išvydęs išvaizdžios šviesiaplaukės su gitara nuotrauką, kaunietis tąkart pasiteiravo, ar ji nenorėtų pamuzikuoti drauge. Po kurio laiko Austėja sulaukė dar vieno klausimo. Tiesa, atsakymas į jį nustebino net patį Vytenį.

„Vytenis pasiūlė važiuoti kartu į Rygą muzikuoti. Žinoma, aš sutikau! “ – A. Guiskytė prasitarė, kad po ilgo susirašinėjimo tai buvo pirmasis gyvas susitikimas. Tiesa, apie tai ji neprasitarė savo seneliams, kurie į Kupiškį atvykusį svečią priėmė ir suteikė nakvynę. Po kelionės į Rygą, kuri buvo labiau romantiška nei muzikinė, jų draugystė ėjosi kaip iš natų, o santykiai priminė gražų muzikinį kūrinį. Nuo vaikystės dainuojančiai Austėjai romantiškame duete teko solo partija, o Vyteniui – akordeonas. Šis instrumentas, anot jauno vyro, – ypatingas, bet ne tik todėl, kad prieš kelerius metus juo pavyko sužavėti tuo metu dar Kupiškio mokyklos abiturientę.

„Kažkada maniau, kad padaryti įspūdį merginoms su akordeonu yra beveik neįmanoma. Mokiausi groti gitara, fortepijonu, saksofonu, o kai susipažinau su Austėja, supratau, kad labiau už viską jai patinka būtent akordeonas“, – Vytenis meiliai žvilgtelėjo į Austėją, kurios grojaraštyje vienas paskui kitą išsirikiavę kūriniai, atliekami būtent šiuo instrumentu.

Partneris: nors sveria apie 17 kg, akordeonas Vyteniui ne našta, o ir Austėjai šis muzikinis instrumentas labai patinka. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Negali be akordeono

Didžiausias Vytenio įkvėpėjas vaikystėje buvo jo brolis, taip pat grojęs akordeonu, o studijų metais – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Kazys Stonkus.

Todėl šiandien jaunas vyras virtuoziškai valdo akordeoną, kuriuo gali atlikti ir klasikinius kūrinius, ir gerai žinomas popmuzikos dainas. Stebėdama Vytenį įtariau, kad, bendraudamas su Austėja, jis džentelmenas, o muzikoje – pedantas. Atrodo, neklydau. Paprašytas sugroti kokį nors kūrinį, Vytenis pasitaisė marškinių apykaklę, persiavė batus ir tik tada ištraukė akordeoną iš futliaro. Pirštams ėmus lakstyti klaviatūra, muzikanto lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų. Šypsotis jį esą verčia mylimoji ir akordeonas, todėl su abiem jis stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.

„Mes labai mėgstame keliauti“, – sakydamas „mes“, kaip netrukus paaiškėjo, V. Danielius omenyje turėjo ne tik savo merginą, bet ir akordeoną. Pastarasis su juo keliavo ir į Aziją, ir į Tenerifę. Braukdama nuotraukas savo telefone Austėja su šypsena prisiminė pastarąją kelionę, į kurią jos vaikinas pasiėmė tik tris poras marškinėlių, nes likusią vietą užėmė akordeonas.

„Padalijau jį į dvi dalis. Vieną įdėjau į kuprinę, kitą į rankinį bagažą. Savaime suprantama, vietos liko tik keliems drabužiams. Namiškiai žiūrėjo ir negalėjo patikėti“, – jaunas vyras tikino, savo sprendimo nesigailėjęs. Tiek marškinėlių kelionėje jam pakako, o štai be muzikos Vytenis tikrai nebūtų apsiėjęs.

„Aš be muzikos galėčiau būti iki savaitės, o Vytenis iki trijų valandų, – Austėja juokavo, kad, jei tiek truktų mūsų pokalbis, suprasčiau apie ką ji kalba. – Nors galvoju, kad ir dabar jo galvoje skamba muzika.“

Išsipildė sena svajonė

Vis dėlto šią akimirką labiau nei muzika mintyse Vytenio ausyse skambėjo sodrus Austėjos balsas. Jis sužavėjo dar pažinties pradžioje. Todėl sužinojęs, kad vidurinę bebaigianti mergina galvoja apie pedagogikos studijas, pasiūlė jai sukti į muzikos pasaulį. Taip kupiškietė atsidūrė Kaune, VDU Muzikos akademijoje. Iš pradžių studijavo atlikimo meną, o po metų žengė į džiazo katedrą. Įgijęs bakalauro ir magistro diplomus, naują puslapį ten pat vertė ir Vytenis.

„Galima sakyti, dabar mes kursiokai“, – A. Guiskytė džiaugėsi, save atradusi Kaune, kur, beje, ji sulaukė vieno įdomaus pasiūlymo. Paskambinęs Vyteniui, tuometis VDU Muzikos akademijos akordeono skyriaus vedėjas K. Stonkus paklausė, ar jis nežino žmogaus, kuris Vilkaviškio muzikos mokykloje galėtų mokyti dainavimo. Vytenis prasitarė, kad apie pedagoginį darbą svajojo jo mergina. Perėjusi darbo pokalbį, prieš pusantrų metų Austėja ėmė važinėti į Vilkaviškį ir mokyti dainavimo.

„Važiuoju traukiniu. Kelionė pirmyn trunka apie 2 val. Tiek pat sugaištu, kol grįžtu atgal į Kauną“, – apie savo keliones, kurios, atrodo, greitai taps dar dažnesnės, pasakojo 21-ų mergina.

Kitokia mokytoja

Paauglystėje metusi Kupiškio meno mokyklą, nes jautėsi įsprausta į rėmus, Austėja dabar daro viską, kad nebūtų mokytoja, nuo kurios norisi bėgti. Ji nestato barjerų tarp savęs ir mokinių, o į kiekvieną, nesvarbu, koks jo amžius, žiūri kaip į asmenybę. Todėl nekarpo sparnų, o leidžia jiems skleistis skrydžiui.

„Esu tos nuomonės, kad nėra blogų mokinių. Gali būti tik per mažai meilės. Be to, labai kreivai žiūriu į pedagogus, kurie sakosi viską žinantys. Dažniausiai taip nėra“, – apie ugdymo principus, kuriais vadovaujasi, kalbėjo A. Guiskytė.

Kregždė: Austėja laužo stereotipus ir stengiasi būti kitokia mokytoja. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jai antrino ir Vytenis, savo gyvenimo kelyje sutikęs tik pačius geriausius pedagogus, tokius kaip akordeono mokytoja metodininkė Edita Veržbavičienė, K. Stonkus ar profesionali dainininkė, saksofonininkė, aranžuotoja ir pedagogė Justė Sakalytė, pas kurią Vytenis dabar mokosi kartu su Austėja. Nė vienas jų ugdymo procese nenaudojo spaudimo, prievartos, todėl muzika jaunam vyrui kelia tik pačias gražiausias emocijas, o liežuvis nesiverčia sakyti, kad koncertas – darbas.

„Suprantu, kad su spaudimu galima gauti greitų rezultatų, bet, žiūrint į tolimesnę perspektyvą, viską geriau daryti lėčiau ir su meile. Už tai esu dėkingas savo mokytojams, kurie niekada manęs nespaudė. Tarkime, ir dabar, jei kas nepasiseka, J. Sakalytė nesako: ką tu čia darai? Kartu dirbame tol, kol pavyksta“, – akordeonininkas dėkojo likimui už siųstus žmones ir jų indėlį į asmenybės formavimą.

Kažkada maniau, kad padaryti įspūdį merginoms su akordeonu yra beveik neįmanoma.

Romantiškas duetas

Nors muzika vienija, pora turi daug atskirų projektų. Antai, visai neseniai Vytenis dalyvavo pirmajame savo gyvenime muzikiniame ture su programa „Paryžiaus džiazas“.

Dabar jis ruošiasi vasario koncertui Palangos kurhause, kur atliks dainas iš romantiškų kino filmų, ir vienam svarbiam renginiui, kur vietoj savo dėstytojo K. Stonkaus akordeonu pritars žinomam atlikėjui Egidijui Sipavičiui. Pristačiusi programą „Gintarai“, Austėja dabar rašo dainas naujam albumui ir viliasi, kad greitai pavyks surengti koncertą Pasvalio kultūros centre. Vis dėlto smagiausia, kai į didesnes ar mažesnes scenas jie eina ir publikai lenkiasi drauge. Tada, anot poros, patys nuoširdžiausi pasirodymai.

Asmenybė: Vytenis už daug ką dėkingas savo dėstytojui K. Stonkui. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Kaskart einame turėdami aiškų planą, kas ir kaip vyks, kokius kūrinius atliksime, bet iš tiesų buvo vienas ar du koncertai, kai to plano laikėmės. Natūraliai išsimušame iš jo, nes visuomet reaguojame į žiūrovus“, – jie, anot V. Danieliaus, yra labai svarbūs, todėl kiekvieno susitikimo metu jis pasiteirauja publikos, kaip ši jaučiasi ir kokius kūrinius norėtų išgirsti. Anksčiau tyliai stebėjusi, kaip su melomanais bendrauja mylimasis, dabar į pokalbį aktyviai įsitraukia ir pati Austėja.

„Galvoju, kad dabar kalbu netgi daugiau nei Vytenis. Išmokau iš jo, nes iš pradžių, stovėdama šalia, jaučiausi kaip darželinukė, dabar jau paaugau. Vytenis tarsi septintokas, o aš – pirmokė, kuri užaugusi norėtų būti kaip jis, – A. Guiskytė džiaugėsi romantišku duetu ir tuo, kad žmonės juos susiranda be jokių afišų. – Geriausia reklamas mums yra žodžiai, keliaujantys iš lūpų į lūpas.“

Labai savikritiškas

Nors iš aplinkos sulaukia daug gerų žodžių, patys muzikantai yra labai reiklūs. Ypač Vytenis. Kiekvienam pasirodymui jis atiduoda visą širdį ir to paties tikisi iš susirinkusiųjų. Dažniausiai tai pavyksta, bet kartais aplodismentai nebūna tokie skardūs, kokių tikėjosi akordeonininkas. Tais retais atvejais poros vakarai išsitęsia iki paryčių, nes Vytenis bando išsiaiškinti, kas pakišo koją.

„Jei galėčiau, išbraukčiau šią Vytenio savybę. Jis sėdi, kalba, pyksta ant savęs, nors dažniausiai net nebūna dėl ko. Ryte gauna žinutę, kad pasirodymas buvo fantastiškas, o jam juk atrodė kitaip“, – draugaudama su maksimalistu, Austėja neslėpė – ir pati tokia tapo, todėl, jei kas nors sudvejoja jos sėkme, užsispyrėlė pykteli, o mintyse pasako: jūs dar pamatysite! Dabar merginos planuose koncertinis turas su programa, paskaninta liaudies, džiazo ir roko prieskoniais. Vytenis aiškių planų neturi. Svarbiausia jam esą mėgautis procesu, nes būtent jis, o ne rezultatas teikia didžiausią malonumą.

„Noriu dar daug ko išmokti, esu išalkęs potyrių. Veikla mane įkvepia ieškoti, atrasti ir keistis, todėl vienu muzikos instrumentu neapsiriboju“, – V. Danielius neatmetė galimybės, kad artimiausiu metu šalia akordeono, saksofono, fortepijono ir gitaros įvaldys dar kokį nors muzikinį instrumentą.