Rinkimų rezultatai iš Kauno iki Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) keliavo labai lėtai. Kauniečiai kompiuterių beraščiai? O gal rezultatų klastotojai?
Preliminarių rinkimų rezultatų laukę kauniečiai buvo vieni paskutinių naktį iš sekmadienio į pirmadienį kompiuterius išjungusių Lietuvos piliečių. Rinkimų rezultatus jau laistė daugelyje savivaldybių sėkmingai pasirodę politikai, o iš Kauno žinių vis nebuvo.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas rėžė tiesiai: tai – Kauno rinkimų apylinkių pirmininkų kompiuterinis neraštingumas, lemiantis, kad nesugebama greitai ir tiksliai suvesti duomenų.
"Duok Dieve iki ryto suskaičiuos", – neslėpė sarkazmo Z.Vaigauskas.
Pirmadienį vidurdienį daugelis Lietuvos gyventojų preliminariai jau žinojo savo išrinktuosius, o kauniečiai – ne. Dėl to per pietus visa Laisvės alėja klegėjo, kad rezultatų paskelbimas užtruko, nes vyksta duomenų klastojimas.
"Tai yra išpūstas burbulas. Nei duomenys klastojami, nei kompiuteriai kuo nors dėti. Kaltas Vilniaus požiūris į Kauną", – pratrūko ir sąmokslą prieš Kauną įžvelgė Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos narys Valentinas Markevičius.
V.Markevičius tvirtino, kad iš Kauno duomenys VRK pasiekia tokiu pat tempu kaip ir iš kitų miestų, tačiau šie duomenys kone piktybiškai sulaikomi ir neskelbiami. Tarnautojas labai nustebo, kai išgirdo, kad po vidurdienio jau buvo galima matyti, kokie kandidatai greičiausiai pateko į Vilniaus savivaldybės tarybą. Vilniuje rinkimų apylinkių yra trečdaliu daugiau nei Kaune, tačiau laikinojoje sostinėje tuo metu kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas buvo tik įpusėtas. Bet V.Markevičius kaltų tarp savų nerado. Jų neieškojo ir Kauno savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Elena Skirmantienė.
"Kitose savivaldybėse daugiau nei pusė arba visos rinkimų apylinkės kompiuterizuotos, o Kaune tik aštuoni kompiuteriai. Žmonės per naktį dirbo, bet greičiau neišeina. Kuo čia dėta komisija?" – klausė pirmininkė.
Per šiuos rinkimus net ir gūdžiausiuose kaimuose esančiose apylinkėse duomenys apdoroti ir išsiųsti internetu. O Kaune duomenys iš 105 apylinkių vesti ir siųsti iš aštuonių kompiuterių.
Miesto valdžia nusprendė, kad dėl to dalį kaltės turėtų prisiimti rinkimų komisijos narys, savivaldybės Bendrųjų reikalų departamento direktorius V.Markevičius, kuris nepasirūpino apylinkių kompiuterizacija. Tarnautojas aiškino, kad apylinkėms tenka glaustis kone koridoriuose, kuriuose nei kompiuterių, nei prieigų prie interneto nėra. Galima kompiuterizuoti visas apylinkes, tačiau tam reikia ne tik nemažų piniginių lėšų, bet ir žmogiškųjų resursų. Nei kompiuteriams, nei darbuotojų algoms pinigų nėra.
Naujausi komentarai