Balandžio 25 d. Kaune vyks tradicinė "Darom" akcija. Šiais metais į organizatorių numatytas vietas kauniečiai bus kviečiami tvarkyti vandens telkinių pakrančių. Šiukšlės bus traukiamos ir iš dugno – tuo pasirūpins narai.
Noriai dalyvauja
"Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje vanduo yra vienas iš švariausių – tai mūsų išteklius, kurį reikia saugoti. Atliekos, patekusios į vandens telkinį, niekur nedingsta. Dalis nusėda į dugną, dalis srovės išnešama į didesnius vandens telkinius, smulkesnes praryja vandens gyvūnai, kurie dažnai patenka ant mūsų pietų stalo. Vandens terpėje atliekos suyra, tačiau procesai vyksta labai lėtai – šimtmečiais", – sako "Darom" akcijos Kauno regiono vadovas Lukas Vetlovas.
Anot jo, svarbu suvokti, kad tai, ką išmetame į gamtą, nesvarbu, kokio pavidalo, grįžta mums atgal per maistą, orą, vandenį.
L.Vetlovas dar negalėjo patikslinti, kurios Kauno pakrantės bus tvarkomos. "Viskas paaiškės po balandžio 2 d., nes kol kas dar vyksta derybos su savivaldybe, atliekų tvarkymo centru, vežėjais ir narais", – pasak regiono vadovo, žmonės jau domisi akcija, nes daugeliui įmonių ir organizacijų ši diena yra svarbi.
"Vieną kartą per metus žmonės išeina padaryti gerą darbą ir kartu pabūti draugų ir kolegų apsuptyje. Akcijoje dalyvauja įvairaus rango žmonės: nuo valstybės vadovų iki paprastų piliečių, aktyviai įsitraukia bendruomenės, organizacijos, darželiai, mokyklos", – pasakojo L.Vetlovas.
Teršia žvejai
Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė patikino, kad pakrantės yra viena problemiškiausių parko vietų. Anot jos, krantus labiausiai teršia žvejai. Jie dažniausiai sėdi atokesnėse vietose, toliau nuo pagrindinių poilsiaviečių, todėl po jų paliktas šiukšles sunku ne tiek surinkti, kiek iš ten išgabenti.
Kita parko problema – aplinkui įsikūrusios sodų bendrijos. Kauno marių regioninio parko direkcija pastebi, kad sodininkai atveža savo šiukšles, statybines medžiagas ir meta jas į parko konteinerius, kurie labai greitai persipildo.
"Esame dėkingi akcijai "Darom", nes į pagalbą susirenka daug žmonių, tačiau tvarkymasis yra mūsų kasdienis darbas", – sakė N.Eidukaitienė.
Gal žmonių kultūra keičiasi ir šiukšlintojų mažėja? Kauno marių regioninio parko direktorė teigė norinti tuo tikėti, tačiau iš tikrųjų žmonės kaip šiukšlino, taip šiukšlina. "Užsiimame edukacija, pasakojame apie tai vaikams, pabandėme net šmaikščius stendus sukurti. Vis dėlto nepasakyčiau, kad kas nors keistųsi", – pasakojo N.Eidukaitienė.
Lapų nerinks
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patvirtino, kad šiuo metu yra svarstoma, kurios pakrantės mieste bus tvarkomos, derinami šiukšlių išvežimo grafikai ir skiriami atsakingi asmenys.
"Viešos pakrantės, Santakos parkas yra labai gerai sutvarkyti, tačiau nuošalesnėse vietose yra problemų. Ten užfiksuojama ir atvejų, kai nelegaliai atsikratoma šiukšlių. Manau, kad bus ką veikti", – sakė specialistas.
Priešingai, pasak A.Pakalniškio, geresnė situacija yra žaliuosiuose miesto plotuose, kuriuose šiukšlės yra surenkamos kasdien. Juolab kad dažnas skundų objektas – pernykščiai lapai – nuo šiol nebus renkami.
"Vadovaujamės Aplinkosaugos skyriaus pozicija, kad lapai yra žalioji trąša, todėl jų rinkti nereikia. Nuo šiol talkų turinys ir bus rinkti ne lapus, o šiukšles", – patikino A.Pakalniškis.
Pernai savivaldybės darbuotojai prieš Velykas susiorganizavo alternatyvią talką, per kurią tvarkė viešąsias Kauno erdves. Šiemet tokios iniciatyvos imsis atskiros seniūnijos.
Naujausi komentarai