SU PONU PARKINSONU STENGIASI SUGYVENTI DRAUGIŠKAI

Kaunietis Vaclovas Tunaitis kone kasdien, o kartais ir kelis kartus per dieną sau primena: "Vaclovėli, išsitiesk, nebūk sulinkęs." Šis 56-erių vyras – ne atletas ir ne manekenas. Jis serga Parkinsono liga.

Tai buvo netikėta

Vienas Parkinsono ligos požymių, anot V.Tunaičio, – lenkti prie žemės.

Deja, tai yra ne vienintelis prieš 200 metų anglų mokslininko Johno Parkinsono pirmąkart aprašytos ligos, po 40 metų pavadintos jo vardu, simptomas. Raumenų sustingimas, lėti riboti judesiai, pusiausvyros sutrikimas ir kiti ligos padariniai organizmą kausto pamažu. Vaistų, kurie ją išgydytų, iki šiol neišrasta.

"Labai svarbu nepasiduoti ligai", – sako Vaclovas, sergantis jau šešeri metai.

Parkinsono liga jam buvo labai netikėta, netgi nežinoma. Nei šeimoje, nei giminėje ja niekas nesirgo.

"Esu dėkingas broliui. Jis nuostabus žmogus, pastebėjo, kad sergu, ir paskatino eiti pas gydytojus", – prisimena Vaclovas.

Iš pradžių jam buvo įtartas kaklo kraujagyslių užkalkėjimas ir insultas. Tuomet Vaclovas nuvažiavo į Vilnių. Antakalnio poliklinikoje išgirdo diagnozę: Parkinsono liga.

"Tada ir pats pastebėjau, kas man yra", – Vaclovas tarsi iš šalies pats save pamatė, žiūrėdamas brolio dukters vestuvių vaizdo įrašą.

Jame, anot Vaclovo, akivaizdu, kaip visi, sėdintys prie vaišių stalo, po tosto ima taurelę, o jam tai padaryti nelengva.

"Tiesiu, tiesiu ranką, jau visi būna seniai išgėrę, kol aš paimu tą taurelę. Ir dabar didžiausios mano problemos – rankose", – apie savo ligą Vaclovas kalba atvirai ir nuoširdžiai.

Nė dienos be vaistų

Geriausiu gydytoju pasaulyje Vaclovas vadina Kauno klinikų Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovą docentą Kęstutį Petrikonį. Apgailestauja, kad, gavęs šeimos gydytojo siuntimą į neurologo konsultaciją, ne iš karto pas jį pateko.

"Docentas man labai daug padeda. Nuolat stebi mano ir visų sergančiųjų Parkinsono liga sveikatos būklę, derina vaistus ir jų dozes, siunčia į reabilitaciją. Tai gydytojas iš didžiosios raidės", – su didžiausia pagarba ir dėkingumu apie K.Petrikonį kalba jo pacientas.

Šiuo metu Vaclovas geria keturių rūšių vaistus. Kai kurių – po visą tabletę, kai kurių – po pusę. Pirmoji dozė – 7 val. ryto, vos išlipus iš lovos. Keliasi Vaclovas anksti, kartu su žmona, kuri nuo 8 val. ryto jau būna darbe. Vyras labai laukia jos grįžtant, nes, sako, bendravimas taip pat yra vaistai, o vienatvė prie lango būtų nuodai. Tarp 8 val. ir 9 val.  ryto – dar dveji vaistai, dar vieni lieka vakare. Vaclovas ir vidunaktį pažadintas pasakytų jų pavadinimus, dozes miligramais.

"Vaistus reikia vartoti taip, kad poveikis organizmui būtų nuolatinis. Aš jaučiu, kada baigiasi jų veikimo laikas. Išgeriu tabletę – ir vėl gerai", – apie savo pojūčius pasakoja ligonis ir juokdamasis svarsto, gal tai – jau priklausomybė, kaip ir nuo narkotikų.

Liūdina tai, kad vaistų dozes tenka didinti, o liga vis vien pamažu progresuoja.

Tenka daug primokėti

Pristabdyti Parkinsono ligą padeda ir fizioterapija, mankšt, judėjimas. Vaclovas giria Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoją neurologą Mindaugą Šocą.

"Tai nuostabus gydytojas ir žmogus. Jis dėl kiekvieno paciento priima individualų, geriausią, sprendimą, kaip derinti vaistus ir reabilitacijos procedūras. Po jų jaučiuosi daug geriau", – tikina V.Tunaitis ir apgailestauja, kad nemokamai gali stiprinti sveikatą tik kartą per metus.

Iki ligos visą gyvenimą dirbęs, su pašto siuntomis išmaišęs buvusią Sovietų Sąjungą iki Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų, dabar gauna neįgalumo pašalpą. Deja, ji yra minimali, nors darbo stažas – 35-eri metai. Vaistai kompensuojami 80 proc. ir šiuo metu už juos per mėnesį tenka primokėti po 100 eurų.

Vaclovas labai stengiasi padėti sau kuo minimalesnėmis finansinėmis sąnaudomis. Mankštintis susikūrė ir pasigamino įvairius treniruoklius.

Labai kenkia stresas

"Stengiuosi su tuo ponu Parkinsonu gyventi draugiškai. Šiuo metu naujų pratimų mane moko reabilitologė Laura, Dainavos poliklinikoje su Kauno apskrities Parkinsono draugijos nariais dirba reabilitologė Ugnė", – pasakoja Vaclovas.

Pratimus jis atlieka įvairius, pagal tai, kaip jaučiasi. Pavyzdžiui, jei tą dieną sunkiai valdo kojas – stimuliuoja jų raumenis, jei, anot Vaclovo, rankos neklauso – treniruoja jas. Ligoniai jaučia įvairių ligos simptomų. Būna ir geresnių dienų, kai savijauta nebloga, bet būna ir labai blogų.

"Gal tai ir nuo oro lauke priklauso, – svarsto Vaclovas. – Šiandien buvo prastai, tai nuėjau pasimankštinti parke, ant treniruoklių, ir pagerėjo. Labai svarbu gera nuotaika. Vos apima stresas ir ima kaustyti visą kūną, judesiai tampa riboti."

Docento K.Petrikonio pacientas dalijasi jo patarimu daryti malonius darbus, mąstyti pozityviai. Vaclovui malonu kolekcionuoti bokalus. Gauna naują, nematytą, ir jaučiasi laimingas. Sako, kad tuomet jam gaminasi dopaminas, speciali biocheminė medžiaga. Nykstant ją gaminančioms tam tikros galvos smegenų zonos ląstelėms ir sumažėjus dopamino kiekiui, vystosi liga. Ją skatina ir kai kurių kitų medžiagų pusiausvyros sutrikimas, nors tikrosios priežastys iki šiol nėra iki galo išaiškintos.

Laukia mokslo atradimų

Dar vienas vaistas V.Tunaičiui nuo sunkios neišgydomos ligos – bendravimas su likimo draugais. Vaclovas išrinktas Kauno apskrities Parkinsono draugijos pirmininku.

Draugija susibūrė 1990 m. ir per tą laiką išpuoselėjo gilias tradicijas.

"Dainavos poliklinikos Jaunimo centre, kurio sale mums leidžia naudotis, susitinkame kiekvieno mėnesio pirmą antradienį. Pasikviečiame specialistų, kurie mums pristato naujoves, pateikia patarimų, atsako į klausimus. Mes patys tarpusavyje dalijamės savo problemomis, pojūčiais, patirtimi. Išsišnekėjus, pasiguodus palengvėja", – apibendrina bendrijos vadovas V.Tunaitis.

Štai visai neseniai bendrijos nariams kineziterapeutė Ugnė Brusokaitė surengė trijų mėnesių tai či mankštų ciklą pagal kinų metodiką. Jos labai naudingos. Dar anksčiau bendrijos narius itin efektyvios mankštos mokė kineziterapeutė, atvykusi iš Italijos. Dabar ligoniai laukia konferencijos, kuri įvyks balandžio 16-ąją, ir tikisi, kad išgirs daug naujo bei naudingo.

Mokslas nestovi vietoje, ir yra tikimybė, kad bus įminta Parkinsono ligos mįslė. O kol kas ligoniai daro viską, kad galėtų judėti, kalbėti, ryti. Ligai progresuojant šių galimybių netenkama.

"Mano veidas irgi po truputį jau stingsta, todėl darau veido masažą. Sakoma, kad padeda kramtomosios gumos kramtymas. Bėdų yra ir bus. Kad ir kaip to nesinorėtų, tenka pripažinti", – V.Tunaitis su realybe susitaikęs, bet vilties nepraranda.

Komentaras

Ugnė Brusokaitė, LSMU IV kurso kineziterapijos studentė

Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti centrinės nervų sistemos liga. Ji, po Alzheimerio ligos, yra antra pagal sergamumo dažnį neurodegeneracinė liga. Man klinikinės praktikos metu nemažai laiko teko praleisti įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose ir dirbti su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis. Procedūrų metu teko taikyti įvairias kineziterapijos metodikas ir vertinti jų poveikį.

Nemažai daliai Parkinsono liga sergančių asmenų būna sutrikusi pusiausvyra, judesių koordinacija, taip pat būdingi ir emociniai pokyčiai, todėl pasidarė įdomu sužinoti, kokį poveikį galėtų turėti konkrečių kineziterapijos metodikų taikymas. Todėl, pasitarusi su savo baigiamojo darbo vadove Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Reabilitacijos klinikos docente kineziterapeute Egle Lendraitiene, būtent su šia liga ir norėjau susieti savo baigiamojo darbo temą. Tuo tikslu kreipėmės į Kauno apskrities Parkinsono draugiją, kurios nariai Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre rengia susirinkimus ir įvairius užsiėmimus, kuruojant socialinei darbuotojai Brigitai Kimbrienei ir draugijos pirmininkui V.Tunaičiui. Ši draugiška bendruomenė noriai priėmė pasiūlymą dalyvauti mūsų trijų mėnesių trukmės tyrime. Labai nustebino šių žmonių nuoširdus iniciatyvumas, motyvacija, noras palaikyti savo fizinę būklę ir aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.

Beliko nuspręsti, kokią kineziterapijos metodiką taikyti. Pasidomėjus mokslinėse publikacijose aprašomais įvairiais gydymo metodais, sužinojau, kad toks metodas, kaip tai či, bandomas integruoti į kineziterapijos programas, gydant asmenis, sergančius Parkinsono liga. Pagrindiniais jos simptomais yra laikomi motoriniai sutrikimai – tremoras, bradikinezė ir rigidiškumas, tačiau ši liga sukelia daug nemotorinių sutrikimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, nerimas, depresija.

Taigi, tai či ir yra vienas iš alternatyvių gydymo metodų, kuriuo galima palengvinti Parkinsono liga sergančių žmonių fizinę ir emocinę būklę. Tai či yra tradicinis kinų kovos menas, kuriam būdingas plastiškas, lėtas ir tikslus judesių atlikimas. Jį vienija trys pagrindiniai komponentai: judėjimas, susitelkimas ir gilus kvėpavimas. Metodo esmė – serijos grakščių judesių, nuolat svorį perkeliant nuo vienos kojos ant kitos, keičiant judesio kryptį ir vietą. Lėtai ir ritmiškai atliekami svorio perkėlimo pratimai gerina pusiausvyrą, judesių koordinaciją ir emocinę būklę. Tai či yra mankšta kūnui, sielai ir protui. Po procedūros taikymo žmogus būna žvalus, energingas. Atliekant tai či, visos kūno dalys judėdamos darniai sąveikauja tarpusavyje ir padeda atsipalaiduoti, nuraminti mintis, gerinti kraujotaką, taisyti kūno laikyseną, sustiprinti imuninę sistemą ir vystyti vidinę energiją.

Tris mėnesius taikius kineziterpijos programą pagal tai či metodą, teko stebėti teigiamą šios metodikos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai, judesių koordinacijai ir emocinei būklei.

Apie Lietuvos Parkinsono ligos draugiją

Draugija vienija sergančiuosius Parkinsono liga, jų šeimos narius, medikus ir kitus suinteresuotus asmenis. Ši nevyriausybinė organizacija, įkurta 1997 m., organizuoja konferencijas ir seminarus, rūpinasi švietimu, bendradarbiauja su pacientų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. 2001 m. draugija priimta į Europos Parkinsono ligos asociaciją.

Ligos simptomai ir eiga

Ligos eiga paprastai yra lėtai progresuojanti. Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar/ir kūno drebėjimas (gydytojų vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių ir kūno sukaustymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka ar, rečiau, koja, vėliau gali ir kitos galūnės, gali drebėti apatinis žandikaulis, galva ar, rečiau, visas kūnas. Drebėjimas matomas ir esant ramybės būsenos, tam tikros pozos, sustiprėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant. Judesiai tampa lėti, sunki judesio pradžia, todėl jų mažiau. Asmuo mažiau, nei anksčiau, gestikuliuoja, jo veido mimika tampa skurdesnė: rečiau mirksi, mažiau šypsosi. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną (yra polinkis griūti). Labiausiai sukaustytos būna galūnės: vienos ar abiejų pusių galūnės atrodo sunkios, nerangios, kartais ligoniui susidaro įspūdis, kad jos silpnesnės. Gydytojui lankstant tokias galūnes, jaučiamas vis stiprėjantis pasipriešinimas, o galūnė linksta ir tiesiasi netolygiai, lyg trūkčiodama – gydytojai šį reiškinį vadina dantračio fenomenu. Pasikeičia ligonių rašysena: raidės tampa smulkios, ilgiau rašant – dar mažesnės, nebe aiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant, vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Neretai gausiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį, nei anksčiau, nuovargį. Sulėtėja ir mąstymas, minčių dėstymas. Dažnai kartu nustatoma depresija. Sergant antriniu parkinsonizmu, galimi kiti papildomi simptomai, būdingi atskiroms ligoms. Parkinsono ligos eiga lėtinė, laipsniškai progresuojanti. Ilgiau sergant, gali pasitaikyti ne visuomet nuspėjamų būklės pablogėjimų ir pagerėjimų, kurie iš dalies priklauso nuo vartojamų vaistų. Kartais galimas sustingimo fenomenas – tai staigus laikinas negalėjimas pajudėti. Ligonio savijauta ir neįgalumo laipsnis labai priklauso nuo gydymo parinkimo ir individualaus atsako į jį. Parkinsono liga savaime nėra mirtina liga.