mes ne prancūzai ar italai, o veršių tauta. Baudžiava giliai sulindo į genus. Frazę, kad lietuviai yra „veršių tauta“, pirmasis ištarė ilgametis finansų ministras Romualdas Sikorskis - posakiu politikas apibūdino lietuvių nuolankumą, kantrumą ir pasyvumą – polinkį tyliai taikstytis su valdžios sprendimais ar ekonominiais sunkumais, užuot aktyviai protestavus.
Nebuvo ir nėra Vilijampolėj tokių namukų. Tik Šančiuose yra užsilikusių senų caro laikų medinių ir mūrinių namų, nes Panemunėje ikr Šančiuose buvo caro laikų kareivinės, namai kariškiams ir kai prie 19 amžiuje tiesė geležinkelį, tai geležinkeliečiams pastatė namus. Jų buvo Šančiuose, prie stoties ir Tunelio gatvėje. Prie fortų dar buvo caro laikų namų, jie turbūt visi išlikę, nes buvo raudonų plytų, kaip ir kareivinės.
Žemųjų Šančių bendruomenės apsiverkusiems ubagams nupirkti ta nama, sutvarkyti, prikelti kitam gyvenimui ir tuomet gal viskas butu kiek kitaip. O dabar teks paverkti i pagalva. Tikiuose savivaldybe ispirks daugiau tokiu griuvenu sanciuose ir gerins infrastuktura
Debilizmo viršūnė! Namą reikia saugoti nes jis senas! Aš visada galvojau kad jei turi pasenusį daiktą, tai jį reikia atsinaujinti, o seną namą nugriauti ir pastatyti naują. Suprantu kai saugoma išskirtinės architektūros menantis kažkokį istorinį laikotarpį. Bet senas papuves rąstinis namas? Tai jei dar koki surasti iš mėšlo, molio ir šiaudų statyta tai išvis saugosime kaip aukso vertės?
Kaip jūs užknisot! Straipsnis apie griauname supuvusi namą, šito Abelio komentaras apie Ukrainą, nu ne glušas? Eik tu geriau Ohmanui pinigų pervesk ir sėdėk patenkintas nesąmonių nerašinėjęs
Mano tėvai sodyboje prieš 10 metų rąstinį namą pastatė, kuo jis blogesnis? Mano nuomone jis daug gražesnis. Taip kad gal ir nustebinsiu klaviatūros riterius, bet net ir šiandien yra statomi rąstiniai namai.
Priklausomai kaip prižiūrės ateities kartos, jei stogas bus tvarkingas ir rąstai impregnuoti tai nors ir 200 metų. O tu gal manai kad šitą namuką prieš 150 metų statė is Sibiro atvežta mediena, o ne iš lietuviškos pušies? O gal tu manai kad kitokios pušys augo? :)
Sena sutrunijusi medi pjauna,kiek virkavimu,gelbetoju,o kai nepjauna,nuvirsta ant masinu- vel tie virkavimai,tai ir cia tas pats-- baisus apleisti purvini sutrunije tie sanciai buvo,po truputi tvarko,atsirado vel "gelbetojai", teisingai raso zmones,reikejo nusipirkt,suremontuot ta lusna ir geretis
Praėjusiais metais genėjo medžius. Dar niekada nebuvau mačiusi tokio baisumo. Atvažiavo medkirčiai...po jų darbo, liko stagarai., šais metais nužymėti pjauti. Dar pažymėjimo ąžuolą genėti, nes pinigai geri už jo genėjimą bus išmokami. Ąžuolas didžiulis ir gražus, niekam netrukdo ir nekliūna. Klausiu , kam jį iš viso reikia genėti? Atsakymo nėra, nes visi supranta - tai pinigai. Buvau Botanikos sode ir Ąžuolyne. Daug medžių turi nudžiuvusių šakų, bet niekam nekliūna. Kodėl?
vykdomas medžių genocidas, juos geni ne kokie specialistai, o elektros tinklų ptižiūrėtojai, iš medžių daro palmes, juos žaloja, kad greičiau galėtų nupjauti ir vietoj jų pasoditi brangias "Šudrykštes", kurios nei pavėsio neduoda ir jau dabar visos apsamanoję arba nudžiuvę.
Kai klausiu, kodėl jį reikia genėti, manęs klausia ar prisiimsiu apmokėti jo padarytą žalą? TAIP. Tada man sako, kad jau per vėlu... kodėl reikia klausti apie žalą? Nes galvojo, jog nesutiksiu. Biurokratų žaidimai. Tam ąžuolui, man čia gyvenant 30 metų, nei šaka nenukrito. Aš jį matau kasdien. Ir vėtros nebaisios, kai aplinkui kiti medžiai net lūžta. Kokiu tikslu jį reikia žaloti?
Manau, kad tai buvo neįmanoma. Buvo siūloma visi variantai, bet kažkam labiau svarbu kelias...jau visą pakrantę subjaurojo, medžius iškirto. Sunaikino harmoniją tarp žmogaus ir gamtos. Užsienyje tokie dalykai derinami su vietos bendruomene. O čia buldozeriu kaip per garažų teritoriją banditų principu.
Čia buvo ne šiaip sau medinukas. Čia Kauno istorijos dalis. Tokių buvo keletas ir visi jau nugriauti tyčia sudeginant. Apie ką galima diskutuoti, kai pinigai užvaldo sveiką protą? Greičiausiai to proto net nėra.
Saunu kauno miesto meras ir tikras gaspadorius matjosaitis tvarko ir puosia miesta didziules merui stiprybes ir toliau gaspadoriskai tvarkyti ir puosti miesta stiprybes
pastatas ir gražus, bet jis jau atsidūrė kone pre gatvės, buvo užstojęs ne mažą šaligatvio dalį. Todėl lietingq dieną, neapsižiūrėjus, automobiliai aptaško praeivius, nes jie turi eiti prie pat gatvės.
Kodėl lietingą dieną automobiliai aplanko praeivius? Atsakymas paprastas: nes kaupiasi lietaus vanduo ant gatvės. Kieno darbo brokas? Kodėl aptaško? Oi, gi smagu aptaškyti ir specialiai spaudi gazą, nes tokia vairavimo kultūra. Kultūringas ir supratingas vairuotojas vairuoja atidžiai.
Nieko ten gražaus, tiesiog griuvena. Jeigu taip norim tokio paveldo, tai gal ir su klumpėm vaikščiokim, juk paveldas, kam maunamės naujus rūbus. Miesto vaizdas turi atsinaujinti.
Teisingai, gal pagražėtų Kaunas, visas senamiestis paklodėmis apvyniotas, reikia su tais savininkais griežtesnių priemonių, o tai pusvelčiui prisipirko ir nieko nedaro. Tiesiog "puošia" miestą
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)