Tarptautinės Ukrainos mokyklos Kauno filialo bendruomenė laukia ne tik naujų mokslo metų. Įstaigai reikia baldų ir kito inventoriaus. Nuo to priklausys, kaip greitai jie gaus higienos pasą.

Susidūrė su sunkumais

Dar prieš dvejus metus Žeimenos gatvės 58-uoju ir 56-uoju numeriais pažymėtų pastatų kieme rugsėjo 1-osios skambutis mokslo metų pradžią skelbė KTU Inžinerijos licėjaus pradinukams. Jiems persikėlus į kitą mokyklą, patalpos liko be vaikų. Tiesa, neilgam. Šį rudenį čia vėl grįš moksleiviai, o klasėse skambės ukrainietiškas žodis. Ukrainos ambasados Lietuvoje iniciatyva Tarptautinė Ukrainos mokykla mūsų šalyje įkurta praėjusių metų rugpjūtį. Tokio tipo valstybinės Ukrainos mokyklos yra jau vienuolikoje Europos šalių ir veikia 15 metų.

Lietuvoje šiuo metu veikia du filialai. Vienas sostinėje, Vilniaus kolegijos patalpose, kitas – Klaipėdoje, Alyvų gatvėje, esančiose patalpose. Pradžia, anot mokyklos vadovės Olenos Vnukovskos, nebuvo lengva, o jos išsakytai minčiai, kad geriau mokykloje be durų nei slėptuvėje, virš kurios sprogsta bombos, pritarė ne visi. Didžiausi iššūkiai mokyklos steigėjų laukė siekiant gauti higienos pasą. Visuomenės sveikatos centro specialistams užkliuvo sanitarinių mazgų skaičius, baldų stygius, apšvietimas.

Antplūdis: paskelbus apie mokyklos filialo atidarymą Kaune, prie raštinės nusidriekė tėvų eilės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pašalinus nurodytus trūkumus, atkeliaudavo nauji sąrašai, ką reikia daryti. Visa mokyklos bendruomenė dirbo net  savaitgaliais, nors dėl kai kurių reikalavimų retsykiais svirdavo rankos. Kol mokykla negavo higienos paso, nebuvo galima įsisavinti mokinio krepšelio lėšų, mokytojai negavo atlyginimų. Išsprendus visas problemas, mokymosi procesas sėkmingai įsivažiavo.

Planavome priimti apie 300 moksleivių, tačiau jau dabar užsiregistravo maždaug 500.

Dėkoja Kauno savivaldybei

Viešoji įstaiga Tarptautinė Ukrainos mokykla Lietuvoje vienija 1 230 mokinių, atvykusių iš labiausiai karo nuniokotų Ukrainos miestų: Mariupolio, Zaporižios, Luhansko, Chersono, Černyhivo. Kai kurie vaikai neteko ne tik namų, bet ir tėvų, ir kitų artimųjų. Mokykloje dirba 120 mokytojų. Visi jie turi aukštąjį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir akreditaciją dirbti Lietuvoje. Vilniuje dirba ir viena lietuvė. Vaikus ji moko lietuvių kalbos.

„Klaipėdoje ugdymo procesas vyksta viena pamaina, Vilniaus skyriuje – dviem pamainomis, – žvelgdamas į tėvų eiles, kurios nusidriekė prie Žeimenos g. 58 pastato, Artūras Džiugelis beveik neabejojo, kad dviem pamainomis teks dirbti ir trečiame, Kauno, filiale, kuriam jis vadovaus. – Planavome priimti apie 300 moksleivių, tačiau jau dabar užsiregistravo maždaug 500 1–11 klasių moksleivių.“

Vykstant deryboms dėl ketvirtojo mokyklos filialo Šiauliuose, A. Džiugelis džiaugėsi, kad Kauno miesto savivaldybė buvo geranoriška ir reagavo greitai. Birželio 1-ąją kreipėsi su prašymu pagal panaudos sutartį suteikti patalpas, po gero mėnesio Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovė Olena Vnukovska ir Kauno filialo direktorius gavo durų raktus. Kauno miesto savivaldybė pasiūlė šešis pastatus. Aplankę visus juos, Tarptautinės mokyklos atstovai išsirinko esančius Žeimenos gatvėje. Anksčiau čia buvo Kauno jaunųjų turistų centras, vėliau įsikūrė KTU Inžinerijos licėjus. Pasirinktoms erdvėms, anot A. Džiugelio, reikėjo mažiausiai remonto, be to, yra tikimybė, kad kitąmet bus galima naudotis toje pačioje teritorijoje esančiomis patalpomis Žeimenos g. 56 – kitu tokiu pat mokyklos pastatu.

„Kauno miesto savivaldybės atstovai mus labai šiltai priėmė, komunikacija vyko sklandžiai. Galima tik pagirti Kauną už tai“, – kalbėjo A. Džiugelis.

Anot Kauno miesto savivaldybės, viešajai įstaigai Tarptautinei Ukrainos mokyklai patalpos perduodamos ne ilgiau kaip penkeriems metams. Tuo metu mokyklos atstovai įsipareigojo per metus suremontuoti šias patalpas ir skirti jas Ukrainos vaikų ikimokyklinio ugdymo, dienos centro ir kitoms neformaliojo ugdymo reikmėms. Iki tol pastatas buvo pritaikytas ukrainiečiams apgyvendinti. Čia buvo įrengtos lovos, spintelės, šaldytuvai.

Maitinimas: maistas mokykloje nebus gaminamas – jau paruoštą pristatys tiekėjai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Surengs talką

Likus vos kelioms savaitėms iki naujų mokslo metų pradžios, mokyklos bendruomenė gyveno jaudinančiu laukimu. Kieme burzgė darbininkų mašinos, prie raštinės durų buriavosi tėvai su dokumentais, Kauno filialo direktorius derino detales su būsimais maisto tiekėjais.

„Laiko liko nedaug, o padaryta ne tiek ir daug“, – A. Džiugelis tikino, kad po savaitgalio talkos su moksleivių tėvais vaizdas čia bus kitoks.

Išvalius klases, koridorius ir kitas erdves paaiškės, kurias sienas reikia dažyti, o kurioms neprireiks teptuko. Iki rugsėjo 1-osios reikia atlikti ne tik kosmetinius, bet ir kitus svarbius darbus, kurie lems, kaip greit mokykla gaus higienos pasą. Tam, anot mokyklos vadovo, reikia ne tik užuolaidų ar žaliuzių ant langų.

„Turi būti tinkamas apšvietimas, pakankamas tualetų skaičius, negali būti daiktų, su kuriais susižalotų vaikai. Neseniai buvome išsikvietę higienistę, kad nurodytų, ko dar trūksta, bet ji tik pasakė, kad čia nieko nėra, ir liepė peržvelgti 21 formą“, – A. Džiugelis apgailestavo, kad specialistė nebuvo tokia geranoriška kaip Kauno miesto savivaldybės atstovai. Jie esą kartkartėmis paskambina ir pasiteirauja, kokios pagalbos reikia naujakuriams.

Šiuo metu mokykla labiausiai stokoja baldų ir kito mokymosi procesui reikalingo inventoriaus. Kai kas perkama už Tarptautinio Ukrainos švietimo paramos ir labdaros fondo, kuris padeda ikimokyklinio, mokyklinio ir akademinio amžiaus vaikams, lėšas, kai ką dovanoja geros valios žmonės. Jų dėka suolais ir kėdėmis jau aprūpintos kelios klasės.

„Be lietuvių palaikymo būtų labai sunku“, – paklaustas, kur turėtų kreiptis visi norintys padėti Kauno filialui, A. Džiugelis ragino susisiekti su mokyklos steigėjais.

Tarptautinę Ukrainos mokyklą galintys paremti finansiškai, pinigus turėtų pervesti į Tarptautinio Ukrainos švietimo labdaros ir paramos fondo sąskaitą LT887189900009700437.

Eiga: laiko liko nedaug, o nenuveiktų darbų dar liko. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Vieninteliai Lietuvoje

Tarptautinės Ukrainos mokyklos ugdymo forma – penkiadienė mokymosi savaitė. Čia jau nuo pirmos klasės vaikai mokosi lietuvių, anglų ir prancūzų kalbų. Siekiant juos greičiau integruoti į visuomenę, vyksta papildomos lietuvių kalbos pamokos. Mokykla vaikams yra nemokama. Mokymo procesas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto, taikant mokinio krepšelio principą, o mokyklos išlaikymo kaštus, įskaitant nuomą, komunalinius mokesčius, kitas ūkines išlaidas padeda padengti kartu įkurtas Tarptautinis Ukrainos švietimo paramos ir labdaros fondas.

„Kodėl mūsų mokykla taip reikalinga ukrainiečiams? Vis dar nėra bendro susitarimo tarp abiejų valstybių, t. y. Lietuvos švietimo mokyklos neturi teisės išduoti Ukrainoje galiojančio atestato – mokinys gauna tik patvirtinimą, kad mokėsi ar baigė mokyklą Lietuvoje, todėl po karo grįžęs į savo šalį jis negali tęsti mokslų bendrojo lavinimo mokykloje ar studijuoti aukštojoje mokykloje, nes lietuviška švietimo programa neturi Ukrainos švietimo sistemos atitikties sertifikato“, – sudarius sutartį su Ukrainos valstybiniu licėjumi, atestatai, kuriuos moksleiviai įgis Lietuvoje, galios ne tik Ukrainoje, bet visoje Europoje.

Jokia kita Lietuvos mokykla, kurioje mokosi ukrainiečiai, tokios galimybės nesuteikia. Skaičiuojama, kad pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais Vilniuje ir Klaipėdoje Tarptautinė Ukrainos mokykla išdavė daugiau nei 1 tūkst. įvertinimo liudijimų 1–11 klasių moksleiviams ir 123 atestatus abiturientams.