Volodymyras Tyshchenka pernai su žmona ir anūkėmis į Lietuvą atvyko bėgdami nuo karo gimtinėje. Jam – 69 metai, bet nenorėjo sėdėti be darbo. Deja, atrodo, įsipainiojo į nemalonią situaciją.

Maitino pažadais

Ukrainietis greitai susirado darbo vietą. Po trijų mėnesių ėmė dirbti kitur. Iš šios darbovietės – baldų gamybos bendrovės „Besis“ – buvo atleistas po dviejų mėnesių, kaip pats pasakojo, be jokių paaiškinimų.

„Atlyginimo neišmokėjo nė karto. Bendrovės vadovai pasakė, kad nėra pinigų, reikia palaukti“, – pasakojo ukrainietis. Jis rodė vieną dokumentą po kito, kreipimusis, atsakymus į įvairius jo pareiškimus, prašymus, užklausas.

„Nežinau, ar veikia ši bendrovė, ar ne. Telefonu bendraudavau su direktoriaus pavaduotoju, laikinai ėjusiu direktoriaus pareigas. Esu kalbėjęs ir su direktoriumi. Ir telefonu, ir asmeniškai. Šypsodavosi linksmai. Po pirmo darbo mėnesio pasakė, kad nėra pinigų, sumokės vėliau. Dirbau antrą mėnesį. Kartą atėjo ir pasakė, rytoj neateikite. Klausiu, o kaip su atsiskaitymu? Pasakė, kad perves į banko kortelę. paklausiau, ar nereikia nieko pasirašyti? Atsakė, kad nereikia. Paskui laukiau, skambinau. Girdėjau tik pažadus, kad bendrovei kažkas turi sumokėti, o tada ir man perves pinigus. Štai taip“, – choronologiškai įvykius suguldė vyras.

Paskui laukiau, skambinau. Girdėjau tik pažadus, kad bendrovei kažkas turi sumokėti, o tada ir man perves pinigus.

Įsitraukė antstolis

Palaukęs tris mėnesius, ukrainietis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Dar pernai įvyko teismas, kuris iš bendrovės „Besis“ V. Tyshchenkai priteisė visą skolą – 2 659,09 euro. Bendrovė netrukus sumokėjo 950 eurų, bet dėl likusios sumos nesileidžia į kalbas.

Tuomet į žaidimą įsitraukė antstolis. Reikalo ėmęsis Valdas Zubinas, kaip pasakojo ukrainietis, išsiaiškino, kad bendrovės sąskaita – tuščia, nebėra ir jokios nuosavybės. Pasirūpino, kad būtų areštuotos sąskaitos, bet tai mažai tepadėjo. V. Tyshchenka likusių pinigų neatgavo iki šiol.

Dar vienas teismas nusprendė, kad bendrovė „Besis“ ukrainiečiui turi  išmokėti po 50 eurų už kiekvieną uždelstą savaitę. Iki liepos susidarė 1,3 tūkst. eurų, kurių taip pat niekas nesiruošia mokėti.

Iš ko šiuo metu gyvena? „Esu pensininkas. Lietuvoje gaunu 184 eurų pensiją“, – pasakojo V. Tyshchenka. Žmona dirba puse etato parduotuvėje ir šiek tiek darbuojasi klebonijoje.

Nukentėjo: Kaune prieglobstį radęs V. Tyshchenka iš darbdavio neatgauna pinigų. (Jurgitos Šakienės nuotr.)

Spręsti apgyvendinimo reikalus ir ieškoti teisybės ukrainiečių porai padeda ja besirūpinantys Bažnyčios atstovai.

Beje, Kaunas šiam ukrainiečiui nesvetimas. Čia yra gyvenęs vaikystėje, paskui tėvai išsikraustė. Miestas pasikeitęs, tačiau kai kurias vietas atpažįsta.

Ilgiau Lietuvoje likti šeima neplanuoja. Grįš namo į Charkovą. Jų butas tinkamas gyventi, nors aplinkiniai namai ir net kita jų pačių namo laiptinė stipriai nukentėjo. „Vien šiandien Charkove buvo trys apšaudymai“, – kiek anksčiau pasakojo vyras, vylęsis atgauti nemenką užsidirbtą pinigų sumą.

Kreiptis dėl bankroto

Valstybinė darbo inspekcija konkretaus atvejo nekomentavo, tačiau pateikė išsamius paaiškinimus.

„Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (pvz., dėl neišmokėto darbo užmokesčio), gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Kreiptis reikėtų per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 220 straipsnio 2 dalis)“, – komentavo VDI komunikacijos specialistai.

Jie akcentavo, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Jeigu įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, galima kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo procedūros.

Jeigu juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, kreditorius gali inicijuoti nemokumo procesą. Jeigu darbdaviui bus iškelta bankroto byla, darbuotojui atsiras galimybė gauti išmoką iš Garantinio fondo lėšų. Kilus daugiau klausimų apie galimybę kreditoriui inicijuoti nemokumo procesą, bankroto procedūrą, rekomenduojame pagal kompetenciją kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą (tel. 8 5 212 5464, e. p. info@avnt.lt, www.avnt.lt).

„Atsakydami į jūsų klausimus, teikiame konsultaciją, jeigu darbuotojas įvykdė anksčiau paminėtus veiksmus – darbuotojas savo teises gina tinkamai. VDI specialistu nuomone, antstoliui grąžinus kreditoriui (darbuotojui) vykdomuosius dokumentus (darbo ginčų komisijos sprendimą), kreditorius galėtų inicijuoti nemokumo, bankroto procesą“, – teigė VDI atstovai.

Inspekcija nurodė, kad pernai iš viso gauti du prašymai dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o šiemet – vienas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo, kuriuose atsakovas buvo UAB „Besis“.

Labai sunki padėtis, nėra daug vilties atgauti. Jis toks ne vienas. Yra čia dar. Ką galime, tą darome.

Ką gali, tą daro

Antstolis V. Zubinas „Kauno dienai“ teigė, kad ukrainiečiui nėra daug vilčių atgauti pinigus. „Esmė – nėra pinigų. Įmonė prie bankroto, tai kokie ten atgavimai? Labai sunki padėtis, nėra daug vilties atgauti. Jis toks ne vienas. Yra čia dar. Ką galime, tą darome“, – kalbėjo antstolis.

Jis teigė, kad klientas „neturi nusiminti, jis neignoruojamas“. „Yra ir daugiau bylų. Dėl kolegų nekomentuosiu, bet pas mus yra daugiau bylų (susijusių su bendrove „Besis“ – aut. past.). Visų jų situacija tokia pati. Sumos – įvairios. Yra didesnių, yra mažesnių. Atlikome savo darbą. Rezultatas yra toks, koks yra. Jeigu būtų pinigų, nebūtų tų kalbų“, – apie į tokią pačią situaciją pakliuvusius ir kitus žmones užsiminė antstolis.

Atkreipėme dėmesį į VDI nurodytą dar vieną žingsnį – kreipimąsi dėl bankroto. „Dėl įmonės bankroto kreiptis turime ne mes. Kreditoriai gali kreiptis. Darbo užmokestis atgaunant pinigus yra pirmoje eilėje“, – teigė V. Zubinas.

Situacija: antstolis V. Zubinas teigė, kad ukrainiečiui nėra daug vilčių atgauti pinigus. (Tomo Raginos nuotr.)

Paskambinus bendrovės „Besis“ nurodytu telefonu atsiliepė vyras, kuris teigė, kad nėra jos atstovas, bet šiek tiek žinojo situaciją dėl įmonės sunkios finansinės padėties, minėjo, kad atleisti visi darbuotojai.