Buvo ginkluoti iki dantų
Kaip jau rašyta, dėl šio nusikaltimo prieš Kauno apygardos teismą stojo beveik penkerius metus nuo teisėsaugos slaptęsis ir ne vienerius metus ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašuose buvęs Edgaras Kalasūnas, 2023-iųjų spalį pats pasidavęs Lietuvos teisėsaugai, bei šiuo metu dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę už Deimanto Bugavičiaus, priklausiusio „Agurkiniams“, nužudymą kartu su dviem samdytais žudikais iš Estijos 2015-ųjų lapkritį Pravieniškėse atliekantis Ričardas Baika.
Ričardas Baika
Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, garsiai nuskambėjusio išpuolio Užliedžiuose scenarijus gimė bevartojant alkoholį. Ir E. Kalasūnas su R. Baika tada tik vykdė vieno iš tuometinių „Kamuolinių“ lyderio – Tomo Mickevičiaus, pravarde Varlė, nurodymus. Šis dingo praėjus vos pusmečiui po H. Daktaro pilies apšaudymo bei granatos, remiantis kaltinamuoju aktu, susprogdinimo jos kieme.
Remiantis kaltinamuoju aktu, T. Mickevičius, pats pasiėmęs iš „Kamuolinių“ ginklų arsenalo automatą „Kalašnikov“, tada apginklavo nenustatytais šaunamaisiais ginklais ir E. Kalasūną, Aleksejų Seroštan bei Edgarą Tomkevičių. O kartu su minėtu trejetu tada į Užliedžius vykęs Ričardas Baika buvo apginkluotas tada T. Mickevičiaus rankinėmis granatomis.
E. Tomkevičius netikėtai mirė 2023-iųjų sausį – jau perdavus „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą, iš kurios į atskirą išskirtas išpuolio Užliedžiuose bei vieno asmens nužudymo epizodas, teismui. Tačiau dar nespėjus jos atversti. O A. Seroštan perduodant minėtą bylą teismui dar buvo tebeieškomas, dėl ko jo byla taip pat iškirta į atskirą.
Pergėrusiųjų šou
Remiantis kaltinamuoju aktu, mintis pademonstruoti tada savo viršenybę prieš Kauno nusikalstamo pasaulio lyderį H. Daktarą, kuris jau slapstėsi nuo teisėsaugos, bei jo autoriteto nepaisymą, minėtiems „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams bei jam nepriklausiusiam R. Baikai gimė neblaiviems – prieš dvi naktis iki išpuolio.
Nuvykę tą 2008-ųjų gruodžio 19-osios naktį, apsiginklavę iki dantų, automobiliu į Užliedžius, jie sustojo prie įvažiavimo į H. Daktaro pilies teritoriją vartų. Ir T. Mickevičius ne mažiau kaip dešimt kartų iššovė automatu „Kalašnikov“ į pilies teritoriją juosiančią tvorą bei jos apdailos elementus – pelėdas.
Po šių šūvių E. Kalasūnas su A. Seroštan pabėgo. O R. Baika įmetė vieną granatą į pilies kiemą, kur ši sprogo apie pustrečio metro atstumu nuo gyvenamo namo, kuriame tuo metu buvo H. Daktaro sutuoktinė su dviem jauniausiomis dukromis, sienos.
Oficiali pilies savininkė R. Daktarienė, pripažinta šioje byloje nukentėjusiaja, tada patirtą turtinę žalą – tvoros apdailos bei jos dekoratyvinių elementų – pelėdų bei langų stiklų apgadinimą įvertino ne mažiau kaip 3 500 eurų. Tokį ieškinį ji pateikė likusiems gyviems šio išpuolio dalyviams.
(Ne)lauktas sprendimas
Teisme R. Daktarienė savo ieškinio atsisakė, motyvuodama tuo, kad nebenori turėti, ką nors bendro su šia istorija, kaip ir daugiau matyti teisiamuosius ar juos girdėti. Nors duodama parodymus teismui, pasakojo apie patirtą didelį išgąstį, pabudus tąnakt nuo stipraus trenksmo. Net pamanius, kad įvyko žemės drebėjimas. Be to, bėgusi į rūsį žiūrėti, ar nesprogo „pečius“. Ir nieko nesupratusi, vėl nuėjusi miegoti. O kitą dieną iš mokyklos grįžusi dukra pasakė apie suvarpytus vartus.
R. Daktarienė parašė dėl šio įvykio pareiškimą policijai tik po savaitės. Nors matė pareigūnus apžiūrinėjant jos valdas jau kitą dieną. Tačiau delsė į juos kreiptis su pareiškimu, esą vengdama žiniasklaidos dėmesio.
Buvo apklausti teisme ir du tuo metu į Užliedžius vykę pareigūnai. Žinoma, jie jau prastai tą įvykį atsiminė. Tačiau patvirtino ankstesnes savo abejones, pagarsinus ankstesnius jų parodymus, kad į H. Daktaro pilies kiemą tada galėjo būti įmestas ir koks nors savadarbis įtaisas. Ar net petarda, nes susprogdinus granatą, būtų likusi ne pusmetrio gylio duobė.
Kalbas vainikavo ezekucija
Kitas nusikaltimas, dėl kurio šioje byloje teisiamas E. Kalasūnas, – itin žiaurus L. Ž., kuris buvo teistas, tačiau nesietas su organizuoto nusikalstamumo pasauliu, nužudymas dėl chuliganiškų paskatų 2007-ųjų lapkričio 18-osios vakare Chemijos gatvės bendrabutyje.
Remiantis kaltinamuoju aktu, ir šis nusikaltimas susijęs su prieš tai vykusiomis išgertuvėmis, per kurias vienas jų dalyvis ėmė pasakoti kaip L. Ž. savo pasisakymais žemina to paties T. Mickevičiaus autoritą, dėl ko ir buvo nuspręsta surengti L. Ž. egzekuciją. Ir tą patį vakarą T. Mickevičius, pasikvietęs pagalbon kitą „Kamuolinių“ lyderį – Tomą Gaidanką bei subūręs minėtose išgertuvėse dalyvavusius: E. Kalasūną, Valerijų Kolobovą, Edgarą Zapustą, Donatą Šimelevičių ir Artūrą Kliaugą, išsiaiškinęs L. Ž. gyvenamąją vietą, kartu su šia kompanija nuvyko į minėtą Chemijos gatvės bendrabutį, kur juos pasitiko minėtas kalbas vienam iš T. Mickevičiaus to vakaro sugėrovų pasakojęs Artūras Martinkus, kurio jau taip pat nėra tarp gyvųjų.
Egzekucija L. Ž. buvo surengta minėto bendrabučio antrojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje – kitų jo gyventojų akivaizdoje. Ne mažiau kaip šešiolika smūgių, suduoti svečių į įvairias L. Ž. kūno vietas, tame tarpe – ir į galvą, rankomis, kojomis, metaliniu strypu bei stikliniu buteliu, buvo mirtini.
Siekiant nuslėpti šį nusikaltimą, T. Mickevičius su T. Gaidanka grasinimais ir pažadais privertė prisiimti visą kaltę A. Martinkui.
Niūri perspektyva
E. Kalasūnas kaltinamas padaręs kartu su bendrininkais abu minėtus nusikaltimus dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pelnyti nusikalstamo susivienijimo vadovų palankumą ir galimybę netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų.
Už nužudymą organizuotoje grupėje itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. O už svetimo turto sugadinimą, per kurį galėjo nukentėti ir žmonės, neteisėtą disponavimą ginklais, šaudmenimis bei sprogmenimis ir viešosios tvarkos pažeidimą, kuo yra kaltinami prieš šešiolika metų pirštinę H. Daktarui metę E. Kalasūnas ir Baika, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Ikiteisminio tyrimo metu E. Kalasūnas parodymų nedavė, kaip ir neatskleidė, kur slapstėsi tuos beveik penkerius metus. Po to, kai dar 2019-aisiais buvo suimtas už akių, paskelbiant jo paiešką.
Iškalbinga aritmetika
Stojęs prieš teismą, E. Kalasūnas neneigė buvęs tada Užliedžiuose, tačiau jam inkriminuojamų nusikaltimų ten nepadaręs. Be to, jis teigė nieko nežinaatis apie jam inkriminuojamą L. Ž. nužudymą, nes ten nebuvo, nors pažįsta kai kuriuos ten dalyvavusius asmenis.
Edgaras Kalasūnas/Regimanto Zakšensko nuotr.
Neneigė buvęs Užliedžiuose tą naktį, kai R. Daktarienė pamanė, kad įvyko žemės drebėjimas, ir R. Baika. Tačiau taip pat tikino neatlikęs kaltinamajame akte jam inkriminuojamų veiksmų.
Anot teisėsaugininkų, kaltinimai teisiamiesiems grindžiami surinkta duomenų visuma, tarp kurių yra ir asmenų, sutikusių su jais bendradarbiauti, parodymai.
Per šiandien įvykusias šios bylos baigiamąsias kalbas prokuroras pasiūlė E. Kalasūnui ir R. Baikai už išpuolį prieš H. Daktaro pilį subendrintas šešerių metų laisvės atėmimo bausmes. O E. Kalasūnui už dalyvavimą nužudant L. Ž. – dar ir dvylikos metų įkalinimą. Ir subendrinus abi minėtas bausmes, skirti E. Kalasūnui šešiolikos metų laisvės atėmimą.
R. Baikai siūlomą šešerių metų įkalinimą už išpuolį Užliedžiuose prokuroras prašė subendrinti su nuosprendžiu už D. Bugavičiaus nužudymą, kuriuo R. Baikai skirtas jau minėtas laisvės atėmimas dvylikai metų. Ir skirti jam galutinę taip pat šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
E. Kalasūno, ir R. Baikos advokatai teigė, kad jų ginamiesiems pateikti kaltinimai nėra įrodyti, ir prašė teismo juos išteisinti.
Teismas planuoja skelbti savo sprendimą balandį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)