BUMERANGAS SMOGĖ KITU GALU: SU SENATIMI TEKS LENKTYNIAUTI PROKUROREI
Kauno apylinkės teismas išteisino afera kaltintus Valdą ir Vilmą Petraičius, kurių advokatus – dėl to, kad jie dirba vienoje kontoroje su buvusia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūne, atlikusia šioje byloje dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų, prokurorė prašė nušalinti nuo šio teismo proceso.
Iškalbinga kontrataka
„Kauno diena“ rašė, kad sutuoktiniai kaltinti dokumentų klastojimu parduodant nekilnojamąjį turtą ir padedant notarėms, kurios tikino nieko neįtarusios, padarę valstybės biudžetui beveik 50 tūkst. eurų žalą.
Teisine kalba – sudarant sandorius trijose skirtingose Kauno notarų kontorose tik dėl žemės sklypo pirkimų–pardavimų, nuslepiant juose esančius nebaigtus įrengti namus ir taip suklastojus dokumentus bei nuslėpus tikrąsias savo pajamas iš šių sandorių, nesumokėjus į valstybės biudžetą 48,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
V. ir V. Petraičiai/ Vilmanto Raupelio nuotr.
Šios bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo nuo kaltinimą joje palaikiusios prokurorės prašymo nušalinti nuo šio teismo proceso teisiamųjų advokatus. Prašymas grįstas tuo, kad ikiteisminio tyrimo, kurį atliko FNTT, metu buvo gauta duomenų, jog advokatas iš kontoros, kurioje dirba V. ir V.Petraičių advokatai, padėjo jų ginamųjų klientams išvengti nemalonumų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), šiai kilus įtarimų dėl aplinkybių, kuriomis jie įsigijo iš teisiamųjų namą Tirkiliškiuose. Be to, minėtoje advokatų kontoroje dirba ir buvusi FNTT pareigūnė, atlikusi šioje byloje dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Tačiau bylą nagrinėjusi teisėja Tatjana Butkienė konstatavusi, kad nepateikta jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių tokį prašymą, jį atmetė. Nors dar tą patį teismo posėdį vieną namą iš V. ir V.Petraičių 2011-ųjų pavasarį pirkę sutuoktiniai savo parodymais dalį prokurorės teiginių patvirtino.
Prokurorė dar turi laiko apskųsti Kauno apylinkės teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismui, o šis priimti sprendimą.
Įkalčiai sunaikinti
Minėtos šeimos galva teisme pasakojo radęs V.Petraičio kontaktus interneto svetainėje aruodas.lt. Ten buvo įdėta ne tik jo parduodamo namo nuotrauka, bet ir nurodyta šio kaina – 370 tūkst. litų. Tačiau, jam susidomėjus siūlomu pirkiniu, V.Petraitis ėmė įtikinėti, kad parduoti sklypo su nebaigtu įrengti namu nėra galimybės. Iš tikrųjų namas buvo tik su stogu, langais ir lauko durimis. Be jokių komunikacijų. Todėl V.Petraitis siūlė sudaryti tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Ir šiam paklusęs, nebaigto įrengti namo su sklypu pirkėjas teigė sumokėjęs į V.Petraičio nurodytą banko sąskaitą 30 tūkst. litų. O likusius 335 tūkst. litų – jau grynaisiais.
Tai, kad minėta banko sąskaita buvo V.Petraitienės, išsiaiškino jau ikiteisminį tyrimą pradėję teisėsaugininkai.
Grynuosius buvęs V.Petraičio klientas teigė vežiojęs šiam dalimis į jo kontorą K.Petrausko gatvėje pusmetį. Ir, kiekvieną kartą atvežus dalį sumos, senasis skolos raštelis būdavo suplėšomas bei surašomas naujas – su jau nauja likusios skolos suma, kurią klientas turėjo patvirtinti parašu.
Visiškai atsiskaičius, šių įrodymų nebeliko, nes suplėšytas ir paskutinis toks raštelis. Tai V. ir V.Petraičių advokatai bandė pateikti kaip argumentą, esą galintį ginčyti kaltinamajame akte nurodytas pinigų sumas. Be to, jie buvo linkę daryti buvusiam savo ginamųjų klientui ir psichologinį spaudimą – ar šis gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad turėjo lėšų įsigyti šį namą? Ir ar jis pats neturėtų būti teisiamas kaip bendrininkas – dėl to, kad pateikė VMI melagingus duomenis?
Mįslingas notarės vaidmuo
Ne juokais išgąsdinusį laišką iš VMI šis V.Petraičio klientas gavo 2012-ųjų spalį. Susipažinęs su šio turiniu, jis puolė skambinti namo pardavėjui. Pasiteiravus šio, ką reiškia iš mokesčių inspektorių gautas klausimynas, V.Petraitis puolė raminti, kad viską sutvarkys. Ir tikrai padėjo šį klausimyną užpildyti, teigdamas, kad tai daro pasikonsultavęs su savo advokatu.
Panašu, kad, šiam patariant, namo pirkėjui dar teko pasirašyti su V.Petraičiu atbuline – 2009 m. sausio 23-iosios data preliminarią sutartį. Pirminiais duomenimis, – dėl namo statybos. Paaiškinti šios sutarties turinio konkrečiau namo pirkėjas teisme nesugebėjo.
Notarė, tvirtinusi sandorį, pagal kurį nebaigto įrengti namo pirkėjas įsigijo iš V.Petraičio tik žemės sklypą, iškviesta į teismą teigė, kad jau nieko nepamena. Ir prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Šiuos paviešinus, paaiškėjo, kad tada ji tik aiškino tokių sandorių sudarymo tvarką. Tačiau tada jai buvo užduotas ir klausimas, ar galima sudaryti sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su šiame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu? Notarė atsakiusi, kad negalima. Tačiau čia pat patikslino, kad nebent tas namas įregistruotas Registrų centre pagal jo užbaigtumo procentą.
Beje, nebaigtą įrengti namą iš V. ir V.Petraičių nusipirkę sutuoktiniai vėliau taip ir padarė. Patarti V.Petraičio, kuriam šeimos galva dar pusmetį vežiojo dalimis likusius pinigus už pirkinį. Nors pardavėjas galėjo tai padaryti ir pats, bet tada jam būtų reikėję mokėti į valstybės biudžetą PVM nuo gautų pajamų.
Liko šeši mėnesiai
Už dokumentų klastojimą padarant didelę žalą, kuo kaltinti V. ir V.Petraičiai, numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tačiau atsižvelgusi, kad tai – pirmoji jų akistata su Temide, padarytas apysunkis nusikaltimas ir labai seniai, prokurorė siūlė V.Petraičiui laisvės atėmimą dvejiems metams, atidedant bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui ir tiek pat laiko atimant teisę dirbti nekilnojamojo turto srityje. V.Petraitienei – pusantrų metų laisvės atėmimą, atidedant bausmės vykdymą taip pat pusantrų metų.
Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti. Jiems antrino ir patys V. ir V. Petraičiai, nepripažinę jiems pareikšto kaltinimo ir įrodinėję, kad pardavė tik sklypus.
Teisėja T.Butkienė ketvirtadienį konstatavo, kad byloje nėra objektyvių nešališkų įrodymų, jog V. ir V.Petraičiai padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, ir paskelbė sutuoktinius išteisinantį nuosprendį. „Vien tai, kad, sudarant sutartis, nenurodytos aplinkybės, jog sklypuose yra nebaigtų statyti ir Registrų centre neįregistruotų statinių, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamieji pardavinėjo ne tik žemės sklypus, bet ir pastatytus namus bei tokiu būdu bendrais veiksmais suklastojo dokumentus ir taip išvengė prievolės sumokėti PVM“, – teigiama V. ir V.Petraičius išteisinusiame nuosprendyje.
Senatis dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų sueina 2022-ųjų sausį, nes už apysunkį nusikaltimą ji – dvylikos metų. Taigi, prokurorė dar turi laiko apskųsti Kauno apylinkės teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismui, o šis priimti sprendimą.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
4 komentarai -
3 komentarai -
3 komentarai
Anonimas