DIDŽIOJI „KAMUOLINIŲ“ BYLA PUČIASI TEISMUI JOS DAR NEATVERTUS, O JŲ LYDERIŲ PRIEŽIŪRA ŠVELNĖJA

Prieš porą savaičių pakelta galva Kauno apygardos teismą palikę „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo lyderiai šiandien iškovojo dar vieną nedidelę pergalę – viena valanda sutrumpintas laikas, kurį jie privalo būti namų zonoje.

Procesas užbuksavo po naujų sulaikymų

Tokios nutartys šiandien priimtos nuo pernykščio kovo šiame teisme įstrigusioje šioje plačiai Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus išreklamuotoje byloje, kuri per tuos pusantrų metų taip ir nepradėta nagrinėti, nes vis sulaikomi užsienyje besislapstantys šio nusikalstamo susivienijimo nariai, kurių bylos prijungiamos prie jau pasiekusios teismą.

Kaip jau rašyta, šiųmetę gegužę – jau bebaigiant garsinti šios bylos kaltinamąjį aktą, kas truko net tris teismo posėdžius, buvo sulaikytas Tomas Januškevičius, kaltinamas dalyvavimu šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda ir dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nesunkiai sutrikdęs kito asmens sveikatą.

Prijungus T. Januškevičiaus bylą, kaltinamąjį aktą reikėjo garsinti iš naujo. Tačiau prasidėjo atostogų metas. O rugsėjį buvo gauta dar dviejų šio nusikalstamo susivienijimo narių, taip pat besislapsčiusių užsienyje, – Almanto Granicko ir Daliaus Šmigelskio byla. Jie abu taip pat kaltinami dalyvavę šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda. O D. Šmigelskis – dar ir tuo, kad neteisėtai be leidimo įgijo, laikė, kontrabandos būdu gabeno bei realizavo šaunamąjį ginklą.

Prijungus ir šių, pirminiais duomenimis, iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabentų kamuolinių bylą prie pagrindinės, kurioje su jais dabar jau – 29 kaltinamieji, kitame šios bylos posėdyje, numatytame kitą savaitę, vėl planuojame pradėti iš naujo garsinti kaltinamąjį aktą. Tačiau jau dabar aišku, kad tam reikės mažiausiai keturių teismo posėdžių.

Iškalbinga aritmetika

Perduodant teismui „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą, jos kaltinamasis aktas buvo beveik 2500 lapų. Tačiau prokurorui buvo pavykę jį sutrumpinti iki 830 lapų, kurių pagarsinimui trijų posėdžių neužteko.

Prijungtų naujų bylų, susijusių su sulaikytaisiais užsienyje, kaltinamieji aktai – 731 ir 854 lapų. Nors bus bandoma trumpinti ir juos, panašu, kad dabar jau kaltinamojo akto pagarsinimui gali prireikti keturių teismo posėdžių. O dar tebeieškoma keliolikos šio nusikalstamo susivienijimo narių, kurie minimi „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos kaltinamajame akte ir taip pat gali būti bet kada sulaikyti ir pargabenti į Lietuvą.

Be to, šią bylą gavusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija turi spręsti ir kitus neatidėliotinus klausimus. Vienas iš jų – kardomųjų priemonių, skirtų kaltinamiesiems peržiūrėjimas ir pratęsimas.

Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Pavyzdžiui, šią savaitę bei kitos pradžioje turėjo baigtis „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo lyderiams – Giedriui Janoniui, Deividui Čereškai, Tomui Gaidankai ir Genadijui Borisovui skirtos intensyvios priežiūros dėvint apykoję terminas, kuris nuo pernykštės liepos, kai jie buvo paleisti iš daugiau kaip ketverius metus trukusio suėmimo, jau buvo pratęstas penkis kartus. O prieš porą savaičių, kaip jau rašyta, skelbiant nuosprendį vadinamojoje mažojoje kamuolinių byloje, kuria siekta pasiųsti jų lyderius už grotų, kol teismą pasieks didžioji byla, paaiškėjo, kad G. Janonis, D. Čereška, T. Gaidanka bei G. Borisovas, kaip ir dalis kitų jų sėbrų, jiems skirtas bausmes jau yra atlikę.

Atsižvelgta į ankstesnius prašymus

Kadangi dokumentų paėmimas bei piniginiai užstatai nuo 10 iki 30 tūkst. eurų (išskyrus T. Gaidanką) minėtiems „Kamuolinių“ lyderiams, paleidžiant juos praėjusią vasarą į laisvę, skirti neterminuotam laikui, jie su savo advokatais bando atsikratyti bent apykojų. Motyvuojama, kad šios riboja jų judėjimo galimybę, nors tai jie gali daryti visoje Lietuvoje, tik nuo 23 iki 6 val. buvo privalu būti namų zonoje. Būtent šis laiko intervalas ir sušvelnintas viena valanda. Šiandien paskelbtos nutartys leis minėtiems kamuolinių lyderiams būti namų zonoje tik nuo 24 iki 6 val.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, priimant tokį sprendimą, atsižvelgta į pastaruoju metu gautus „Kamuolinių“ lyderių prašymus padaryti jiems vienkartine išlygas dėl vasaros atostogų kelionės į pajūrį arba futbolo rungtynių, kurias stebint gyvai stadione, sunku sugrįžti nurodytu laiku į namus. Beje, šie prašymai būdavo tenkinami.

Kaip jau rašyta, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadeivoms šioje byloje gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. Kartu su jais šioje byloje teisiami ir trylika jų pavaldinių, prieš dvi savaites jau išgirdusių nuosprendį vadinamojoje mažojoje kamuolinių byloje. Joje griežčiausios bausmės skirtos tiems šios nusikalstamos grupuotės atstovams, kuriems prokuroras siūlė švelniausias bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką.   

Tarp nukentėjusiųjų – ir H. Daktaro sutuoktinė

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, kuriai sunkiai sekasi pajudėti iš mirties taško, – virš 20 nukentėjusiųjų.

Tarp jų – ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė. Tai susiję su privačios jų šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymu 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą. Per šį išpuolį niekas iš šios šeimos narių, buvusių tada namuose, nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo teisėsaugos, kol buvo 2009-ųjų rugsėjį sulaikytas Bulgarijoje.

R. Daktarienė yra pareiškusi dėl šio išpuolio ieškinį. Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys, o jam vadovavo vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų – Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, kuris už pusės metų – 2009-ųjų gegužę dingo be žinios. Manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.

Perduodant bylą teismui kaltinimai dėl šio išpuolio buvo pateikti tik dviem „Kamuolinių“ atstovams. Trečiajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.

Tačiau vienas iš stojusiųjų prieš teismą šių metų sausį netikėtai mirė, todėl dėl minėto beveik penkiolikos metų senumo išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už taip pat plačiai nuskambėjusį Deimanto Bugavičiaus, sieto su „Agurkiniais“, nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.