Pildosi liūdniausios prognozės – sukčiai jau bando pasinaudoti žmonių sąmyšiu įvedus eurą. Pirmosios eurų klastotės šį savaitgalį iš apyvartos išimtos Kaune. Pareigūnų teigimu, padirbti 20 nominalo euro banknotai yra gana aukštos kokybės.

Vieną apgavo, kito – ne

Sekmadienio vakarą Kaune iš apyvartos išimti aštuoni padirbti 20 eurų banknotai. Jie buvo įbrukti vienam jonaviečiui, interneto svetainėje skelbiu.lt pardavinėjusiam žaidimų kompiuterį "X Box". Pirkėjas, atsiskaitęs klastotėmis, atvyko pas jį į namus. Nei lietuviškai kalbančio svečio elgesys, nei eurai, kuriais jis sumokėjo už pirkinį, jonaviečiui įtarimo nesukėlė. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad apgautasis – "dar toli gražu ne pensininkas".

Už gautus eurus jonavietis ketino iš vieno kauniečio pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Pastarąjį taip pat susirado pagal skelbimą. Tačiau telefono pardavėjas buvo akylesnis – pirkėjo atsivežti eurai jam sukėlė įtarimų.

Sunku atskirti nuo originalo

Ant iš apyvartos išimtų klastočių – vienodas serijos numeris, todėl daroma prielaida, kad jos pagamintos spalvoto kopijavimo būdu.

Anot teisėsaugininkų, padirbti 20-ies nominalo eurai – gana aukštos kokybės. Jie su vandens ženklais. Grublėtas ir klastočių popierius.

Pareigūnai prisipažino, kad nesunkiai būtų apsigavę ir patys.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus, tiriančio ir pinigų padirbinėjimą, viršininko Dariaus Zaso duomenimis, tai – pirmas atvejis Lietuvoje, kai, įsivedus eurą, įbruktos jo klastotės.

Taikytasi į parduodančiuosius auksą

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, tirsiančios savaitgalio įvykį, viršininkės Rimos Zieniuvienės, padirbti eurai, kaip ir litai, ir iki šiol buvo išimami iš apyvartos stabiliai.

Dažniausiai jie buvo randami perskaičiuojant inkasatorių maišelių turinius arba gavus pranešimų iš valiutų keityklų apie bandomus įbrukti falsifikatus.

Pernai pavasarį Lietuvoje buvo užfiksuotas suklastotų 100 eurų banknotų antplūdis. Jais buvo atsiskaitoma superkant iš gyventojų aukso dirbinius. Potencialių aukų ieškota tarp mažesnių miestų gyventojų. Kaip įtariama, tikintis, kad jie yra mažiau išprusę.

Tokie atvejai buvo užfiksuoti Marijampolėje, Alytuje, Druskininkuose ir net Klaipėdoje. Nors, sulaikius įtariamuosius, paaiškėjo, kad jie – kauniečiai.

Klastočių platintojai

Tada teisėsaugininkai sulaikė du sukčiavimu, atsiskaitant padirbtais eurais, įtariamus asmenis.

Tačiau neatmesta versija, kad dalies jų bendrininkų nepavyko nustatyti ir šie vėl laukia patogios progos pasipinigauti.

Tada spėliota, kad šiuos nusikaltimus greičiausiai organizuoja jauno amžiaus asmenys, tačiau jie tūno pogrindyje, samdydami klastotėms platinti vyresnio amžiaus bendrininkus.

Vienam kauniečiui pernai buvo įbruktas netikras 100 eurų banknotas parduodant mikroautobusą.

Sukčiai auką susirado pagal skelbimą. Nors jie buvo rusakalbiai, vėliau minėta transporto priemonė rasta Lenkijoje. Tačiau įtariamųjų nustatyti nepavyko.

Lenkijos šešėlis

Su Lenkija, kuri dar neįsivedusi euro, susijęs ir kitas panašus praėjusios vasaros incidentas Kaune.

Tada viename naktiniame klube svečiai iš šios kaimyninės valstybės taip pat bandė atsiskaityti padirbtomis eurų šimtinėmis. Pas įtariamuosius rasta apie tūkstantis netikrų eurų.

Teisėsaugininkų teigimu, šios klastotės buvo pakankamai aukštos kokybės.

Žmogui, nedažnai čiupinėjančiam tikrą euro kupiūrą, sunku plika akimi atskirti ją nuo originalo. Ypač, jeigu kupiūra nauja ir mažai naudota.

Nors pagal kelis požymius – įmanoma. Pirmiausia, gana nekokybiškas blizgus klastočių lipdukas. Antra, jų popierius – prastesnis už originalo. Tikri eurai, kurių gamybai naudojamas specialus į sviestinį panašus popierius, sušlapę nekeičia savybių. Ir trečia – skiriasi tikrų ir padirbtų eurų atspalviai. Klastotės – ryškesnės už originalą.

Ne visos prognozės pildosi

Belaukdami euro įvedimo ir prognozuodami jį lydėsiantį naują klastočių antplūdį teisėsaugininkai spėliojo, kad ir toliau populiariausia bus padirbinėti 50, 100 ir 200 eurų banknotus.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis šias savo ir kolegų prognozes grindė bendrąja ES statistika. Neatmetama galimybė, kad Lietuvoje gali būti pradėtos platinti ir užsienio valstybėse pagamintos klastotės. Tuo gali užsiimti pietietiško gymio asmenys.

Tačiau savaitgalio įvykiai Kaune liudija, kad nevalia prarasti budrumo imant į rankas bet kokio euro nominalo kupiūrą. Ypač, anot R.Zieniuvienės, kai parduodate prekę pagal skelbimą. "Jeigu nesate įsitikinę, kad jau sugebate atpažinti tikro euro požymius, tokių sandėrių reikėtų vengti", – akcentavo pareigūnė.

Liūdna kaimynų patirtis

LKPB duomenimis, 20 eurų klastotės – Europoje populiariausios. Antroje vietoje – padirbti 50 eurų banknotai, trečioje – 100.

"Tačiau Latvijoje ir Estijoje dažniausiai iš apyvartos išimamos 50 eurų klastotės, – pastebėjo D.Zasas, atkreipęs dėmesį, kad Estijoje iš apyvartos išimta ir 500 eurų falsifikatų – net 73. Padirbti šio nominalo banknotai Estijoje – treti pagal populiarumą, po 50 bei 100 eurų klastočių. O Latvijoje antroje vietoje – 20 eurų falsifikatai, trečioje – 100.

Anot pašnekovo, 100 ir 200 eurų banknotų klastotės, ypač geresnės kokybės, plūsta į Europą iš Italijos, Rumunijos ir Bulgarijos, kuriose yra gaminamos pramoniniu būdu.

"Latvijoje prieš euro įvedimą ir pirmaisiais mėnesiais po jo iš pradžių taip pat buvo štilis, – pasakojo D.Zasas. – 2013-aisiais, belaukiant euro, ten iš apyvartos buvo išimtos 45 jų klastotės. Pernai – jau 695."

Pašnekovas pataria, kol priprasime prie naujos valiutos, parduodant brangesnius daiktus bandyti sandėrį įforminti pervedimu, o jeigu nėra tokios galimybės – bent jau paprašyti pirkėjo asmens dokumento.

Pagrindiniai eurų apsaugos požymiai

Pareigūnai ragina žmones įsiminti 3P principą – pačiupinėk, pažiūrėk, pakreipk.

Pačiupinėk: popierius šiugžda, jaučiasi spaudos nelygumai.

Pažiūrėk prieš šviesą: vandens ženklai (matoma arka arba langai, banknoto nominalas naujojoje serijoje deivė Europa), apsauginis siūlelis (matomas tik pakėlus prieš šviesą).
Pakreipk: holograma (vaizduojami nominalo skaičiai ir simboliai kinta pakreipus banknotą), blizganti juostelė (reverse su euro simboliu ir nominalo skaičiumi 5, 10 ir 20 seno tipo eurų banknotuose), spalvą keičiantis nominalo skaičius (pakreipus 50, 100, 200, 500 bei naujo tipo 5 ir 10 eurų banknotuose).