Įtariamas ir grasinimu nužudyti
Paaiškėjo, kad 45-erių B. Bučas, kuris, kaip jau ne kartą rašyta, yra vienas iš šešių Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo, kurio vardu jis pavadintas, anūkų, yra įtariams ir išpuoliu vienoje Kauno centre įsikūrusioje antstolių kontoroje, po kurio jam pareikštas įtarimas dėl grasinimo nužudyti.
Atėjęs į minėtą kontorą dar prieš šios darbo valandas, B. Bučas surengė jam būdingą psichologinio teroro spektaklį prieš antstolio padėjėją – užkišęs už nugaros ranką ir imituodamas, kad traukiasi ginklą, o po to staigiu judesiu imitavęs ištiestos rankos pirštais ir šūvį. Kadangi tai – ne pirmas B. Bučo, jau ne vienerius metus persekiojančio kuo nors jam neįtikusius įvairių profesijų atstovus, surengtas panašus spektaklis, manipuliuojant ties realybės ir pavojingų fantazijų, kurios, kaip rodo pastarųjų metų įvykiai, jau pradėtos įgyvendinti, riba, nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl minėto jo poelgio.
Nesibaigiantys B. Bučo išsišokimai, kurie tampa vis pavojingesni, prasidėjo nuo jo senelių namo-muziejaus Palemone darbuotojų terorizavo, anot pastarųjų, B. Bučui jaunesniajam grįžus iš JAV, kur jis buvo išvykęs pagal studentų mainų programą ir dirbo informacinių technologijų specialistu. Muziejininkų žiniomis, B. Bučas yra studijavęs Kauno technologijos universitete, tačiau šio nebaigė.
Grįžęs į Lietuvą, šis vienintelis iš gausaus būrio minėtos garsios menininkų poros anūkų ėmė reikšti pretenzijas į buvusį senelių namą, kuris priklauso Kultūros ministerijai, nes S. Nėries sutuoktinis pardavė jį valstybei. Iš pradžių terorizavęs Palemono muziejininkus, iš kurių reikalavo šio namo raktų bei signalizacijos kodų, vėliau B. Bučas pradėjo kelti panašius ultimatumus ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus, kurio padalinys yra minėtas namas-muziejus Palemone, darbuotojams. Viskas baigėsi tuo, kad B. Bučas jaunesnysis buvo sulaikytas, įtariant jį išdaužius su plyta Maironio literatūros muziejaus langą.
Maniakiškas teroras
Buvo surengęs B. Bučas išpuolį ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniame padalinyje, kuriame taip pat reikalavo raktų nuo senelių namo-muziejaus bei šio signalizacijos kodų. Iš pradžių jis tai darė telefonu, o po dviejų dienų atėjęs į minėtą paveldosaugininkų padalinį, surengė čia dar vieną jam būdingą spektaklį.
Pareiškime policijai paveldosaugininkai teigė, kad, paprašius nekviesto svečio palikti patalpas, šis pradėjo kalbėti apie morgą, kuriame esą užteks vietos ir bandantiesiems jį išprašyti laukan. Iškviesti policijos patruliai B. Bučo krepšyje tada rado durklą metalinėje makštyje, kurio ašmenų ilgis – 30 cm. Ekspertai pripažino jį duriamojo-pjaunamojo pobūdžio šaltuoju ginklu.
Kreipėsi tada pagalbos į policiją ir vienas Kauno anstolis, Kelių policijos prašymu, areštavęs B. Bučo sąskaitą banke. Tai buvo padaryta, jam tris kartus nesumokėjus skirtos baudos už vairavimą be teisių. Skola buvo keturženklė.
Atėjęs į šio antstolio kontorą su beisbolo lazda, B. Bučas reikalavo, kad minėtas areštas būtų panaikintas, nes neįvykdžius šio reikalavimo, su anstoliu bus susidorota. O po kurio laiko, prisigretinęs Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje prie šio anstolio, B. Bučas, laikydamas rankoje mobilųjų telefoną, į jį kalbėjo: „Storulis eina perėja – reikia jį paimti ir nuvežti į mišką. Pervedimą padarysiu vėliau...“
Storulis eina perėja – reikia jį paimti ir nuvežti į mišką.
Kitą kartą atėjęs į šio antstolio kontorą, B. Bučas mįslingai užsiminė: „Gal neišsižudykime...“ O dar po dviejų dienų terorizuojamasis į savo telefoną, kurio numeris viešai skelbtas elektroninėje erdvėje, gavo žinutę: „Geriau visada prie savęs turėk ginklą...“ Ir tai jau perpildė antstolio kantrybės taurę – jis kreipėsi į policiją.
Žmogžudystės šešėlis
B. Bučas pagaliau buvo suimtas, įtariant jį benamio, kurio lavonas buvo aptiktas apleistoje Druskininkų gatvės dykvietėje, nužudymu, kuris buvo įvykdytas tarp jo išpuolio paveldosaugininkų kontoroje ir dviprasmiškos žinutės, kurią gavo terorizuojamas antstolis. O iki šio įvykio kriminalinėje B. Bučo biografijoje, prasidėjusioje dar 2008-aisiais, jau buvo keli įrašai apie jam inkriminuotus nusikaltimus. B. Bučas buvo įtariamas sukčiavimu, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju. Po kelių metų panašus likimas ištiko ir ikiteisminį tyrimą, pradėtą B. Bučo atžvilgiu dėl vagystės, tik šis buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo. Tačiau po to buvo vienintelis kartas, kai jam buvo skirta pelnyta bausmė už padarytą nusikaltimą – 2013-aisiais dėl dar vienos vagystės baudžiamuoju įsakymu skirta 390 litų bauda, kurią B. Bučas sumokėjo.
Įtariamuoju benamio nužudymu B. Bučas tapo, teisėsaugininkams radus asmenis, iškėlusius minėtą lavoną su maišeliu ant galvos iš minėtos Senamiesčio dykvietės šiluminės trasos šulinio. Tai padarę du girtuokliai pasakojo vykdę nepažįstamo asmens, prisistačiusio jiems policijos įgaliotiniu, prašymą, kad reikia patikrinti operatyvinę informaciją, jog šulinyje gali būti žmogus. Teisėsaugininkai nustatė, kad šį nurodymą minėtiems asmenims davė B. Bučas.
Deja, po penkių mėnesių suėmimo teisėsaugininkai buvo priversti paleisti B. Bučą ir nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl benamio nužudymo. Teigiama, kad nepavyko surinkti pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę. Viena iš šio fiasko priežasčių buvo rastų nužudytojo palaikų, kurie, neaišku, kiek laiko buvo slepiami, būklė. Be to, B. Bučas ir šioje byloje, kaip ir visų kitų jam inkriminuotų nusikaltimų atvejais, savo kaltės nepripažino ir parodymų nedavė.
Šokiruojančių nusikaltimų virtinė
Po visų minėtų išsišokimų kriminalinėje B. Bučo biografijoje, kaip jau ne kartą rašyta, buvo ir tuometinio Santakos policijos komisariato pastato Senamiestyje padegimas. Ir Nigerijos piliečio užpuolimas viešojo transporto stotelėje, nes B. Bučui nepatiko jo išvaizda. Ir gaisro, kurį jis pats sukėlė vieno Gričiupio daugiabučio kieme, gesinti atvykusių ugniagesių apšaudymas. Ir nauja ataka prieš antstolius, prie kurių kontorų, esančių Kauno centre, buvo pastatyti akmeniniai kryžiai, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo pavogti iš S. Nėries gimtinėje Vilkaviškio rajone esančio paveldosaugos objekto – per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių vokiečių karių kapinių. O ant kai kurių iš minėtų penkių anstolių kontorų buvo išpiešti ir iškalbingi ženklai. Remiantis tuo, kaip juos įvardijo pats B. Bučas, šie ženklai turėjo perspėti, kad esą minėtose anstolių kontorose įsikūrusi kinų kriminalinė organizacija.
Viena iš tada B. Bučo nemalonėn patekusių antstolių, turėjusi vykdomąją bylą dėl jo skolų, rado savo elektroniniame pašte ir vaizdo įrašą su šio skolininko nuotrauka, kurioje jis laikė kažkokį antikvarinį ginklą. O šį įrašą lydėjo vyriškas balsas, kuris anglų kalba reikalavo, kad peržiūrėjus įrašą, jį reikia skubiai ištrinti.
Vienas iš penkių anstolių, patekusių tada B. Bučo nemalonėn, buvo ir kontoros, kurioje jis ne per seniausiai vėl surengė išpuolį, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti, savininkas. Nepaisant to, kad jis šiuo metu jokios vykdomosios bylos, susijusios su B. Buču, neturi. Ir tai – įrodymas, kad pastarasis, jeigu jau patekai jo nemalonėn, nešiosis akmenį užantyje amžinai.
Prieš „Kauno dienos“ iškabos padegimą šiųmetės spalio 13-osios naktį redakcijos žurnalistai buvo rašę apie nesibaigiančius ir vis pavojingesnius B. Bučo išpuolius 2025-ųjų vasarą bei gruodį.
Vienas iš minėtų išpuolių buvo surengtas rugpjūtį – po to, kai jis vėl ėmė grasinti elektroniniais laiškias, kad, jeigu jam gražiuoju nebus perduoti senelių namo-muziejaus Palemone raktai, jis šiuos atsiims jėga. Ir netrukus B. Bučas, kaip įtariama, neblaivus įvažiavo automobiliu į šio muziejaus teritoriją, išgriaudamas ją juosiančią medinę tvorą. Jį sustabdė tik sugriautas stiklinis muziejaus priestatas. Šio nusikaltimo, apie kurį pranešė signalizacija, vietoje buvo rastas jo paliktas paketas, dėl kurio buvo įvestas planas „Skydas“. Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai rado jame molio luitą.
Kas toliau?!
Prašant B. Bučą suimti dėl išpuolio prieš „Kauno dienos“ redakciją, dėl kurio jis prisipažino, pasakodamas, kad taip pat atvyko į nusikaltimo vietą automobiliu, pakeliui nusipirkdamas degalinėje benzino, akcentuota, jog savo tikslą atkeršyti žurnalistams, ne tik rašantiems apie jį, bet ir atsisakantiems išimti iš interneto šias publikacijas, B. Bučas įgyvendino, surengęs padegimą tankiai apgyvendintoje miesto dalyje ir panaudodamas tam net dvi penkių litrų talpas su benzinu.
Tačiau valstybės B. Bučui skirtas advokatas Gintaras Platūkis tada įrodinėjo, kad jo ginamasis nenusipelnė suėmimo, nes jo poelgyje nėra jokio pavojaus visuomenei ar svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, kaip teigiama pareikštame įtarime. Prašydamas švelnesnės kardomosios priemonės B. Bučui, G. Platūkis akcentavo, kad jo ginamasis turi gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą ir nėra teistas. Nors, kodėl taip yra – vieša paslaptis, kaip ir tai, kokius įtarimus patvirtino tam tikros srities specialistai.
Panašūs motyvai, apskundžiant B. Bučui Kauno apylinkės teismo skirtą suėmimą trims mėnesiams, buvo išdėstyti ir G. Platūkio skunde, kurį trečiadienį nagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjų Jūratės Petraškienės, Vaido Vasiliausko ir Juditos Sungailaitės kolegija. Šiandien ji paskelbė, kad šį skundą atmeta, t.y. B. Bučas ir toliau lieka suimtas visoms artėjančioms didžiausioms metų šventėms. O po to jo likimas eilinį kartą priklausys nuo jau minėtų tam tikros srities specialistų, kurie šiuo atveju, panašu, kad gali padėti labiau nei teisėsaugininkai, verdikto.
Belaukiant pastarojo, Kauno apygardos prokuratūros vadovybės sprendimu, ikiteisminio tyrimo dėl „Kauno dienos“ iškabos padegimo, traktuojant šį ne tik kaip pavojingą išpuolį prieš žiniasklaidą, bet ir kaip iššūkį demokratijai, organizavimas bei kontroliavimas perduotas Kauno apygardos prokuratūros skyriui, kuruojančiam sunkius nusiklatimus. Nors iš pradžių šiam tyrimui vadovavo Kauno apylinkės prokuratūra, kartu su Kauno policijos kriminalistais išsiaiškinusi, kas šio išpuolio autorius per pusantros paros.

(be temos)
(be temos)
(be temos)