Kalėjimų departamento pareigūnei Lolitai Vildžiūnienei, kaltinamai nuslėpus galimai sunkų nusikaltimą, pareikštas 100 tūkst. eurų ieškinys. Tokio moralinio atlygio iš jos bei Lietuvos valstybės, šios teisės magistrės darbdavės, reikalauja nukentėjusiuoju pripažintas kalinys.

Kas turi atstovauti valstybei?

Teisėjui nusprendus prijungti šį ieškinį prie bylos, L.Vildžiūnienės advokatas paprašė pertraukos – pasirengti gynybai. Jo teigimu, valstybei šioje byloje turėtų atstovauti Teisingumo ministerija.

Teisėjas nusprendė kol kas civiliniu atsakovu šioje byloje pripažinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (NTI-PN), kuriuose įvyko bylon sugulusi istorija. Jeigu jų atstovui pavyks įrodyti, kad jų įstaiga tėra mažas sraigtelis šalies teisinėje sistemoje, atsakovu šioje byloje gali tapti ir Teisingumo ministerija.

Šį šokiruojantį ieškinį pateikęs nukentėjusysis tebėra už grotų. Tačiau jis atlieka jau naują bausmę už visai kitą nusikaltimą ir ne Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur tebedirba nuo pareigų nenušalinta L.Vildžiūnienė. Po bylon sugulusių įvykių šis nepilnametis lygtinai anksčiau laiko buvo paleistas iš Kauno NTI-PN. Tačiau laisvėje vėl nusikalto. „Susimušiau“, – sakė jis portalui kauno.diena.lt.

Per antradienio teismo posėdį paaiškėjo, kad šiam jau pilnamečiu tapusiam Šiaurės Lietuvos gyventojui iki naujos bausmės pabaigos teliko keli mėnesiai. Jis prašė uždaro teismo proceso, teigdamas, kad bijo naujo panašaus asmenų, su kuriais kali šiuo metu, išpuolio.

Teisiamoji panoro viešumo

L.Vildžiūnienė norėjo viešo teismo proceso.

„Aš irgi dirbu pataisos namuose“, – sakė teisiamoji, pripažindama, kad jai pareikštas kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukėlė didelį rezonansą, ir neslėpdama, kad nori, jog jos parodymus apie šios bylos atsiradimo priežastis ir klastojimus, atliekant ikiteisminį tyrimą, turėtų galimybę girdėti žiniasklaida.

Teisėjas nutarė daryti uždarą teismo posėdį tik nukentėjusiajam, kuriam paskirtas valstybės advokatas, duodant parodymus.

Kaip jau rašyta, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos vyriausioji specialistė L.Vildžiūnienė kaltinama neatlikusi savo pareigų, kai pernai vasarą buvo komandiruota į Kauno NTI-PN. Kaltinimo esmė – nuslėptas galimai sunkus nusikaltimas, t.y. grupinis seksualinis vieno šioje įstaigoje kalėjusio nepilnamečio prievartavimas, apie kurį jis papasakojo psichologei. Tai tapo vieša paslaptimi tik po mėnesio, kai apie panašų įvykį pranešė kitas šioje įstaigoje kalintis nepilnametis. Tačiau tai įvyko jau L.Vildžiūnienei atostogaujant. Ją pavadavęs kolega, kaip ir priklauso, inicijavo ikiteisminį tyrimą. Apie tai, kad būta panašaus pranešimo ir prieš mėnesį, paaiškėjo, kai, apklausiant liudytojus, šie ėmė pasakoti apie du skirtingus įvykius.

Tyrimas sužlugdytas

Bylos duomenimis, pernai liepą gavus iš psichologės pranešimą apie minėtą sunkų nusikaltimą, L.Vildžiūnienė pati kalbėjosi su galimai seksualinę prievartą patyrusiu nepilnamečiu. Tačiau po pokalbio nurodė psichologei ir vyriausiajai slaugos administratorei neįtraukti šio pranešimo  į jokią apskaitą.

Ir pati nepranešė apie tai įstaigos vadovui, kuris būtų įpareigojęs ją inicijuoti ikiteisminį tyrimą.

L.Vildžiūnienė kaltinama siekusi nuslėpti šį nusikaltimą, kad išvengtų galimos atsakomybės už netinkamą savo pareigų, susijusių su kriminaline žvalgyba ir nusikalstamų veikų užkardymu, vykdymą. Netrukus ji išskubėjo atostogų, tik izoliuodama šį nepilnametį nuo kitų nuteistųjų, perkeldama jį į Sveikatos priežiūros tarnybos palatą.

Vėliau ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio visgi buvo pradėtas, tačiau jis užbuksavo. L.Vildžiūnienės bylą teismui rengusių teisėsaugininkų įsitikinimu, pradėjus šį tyrimą karštais pėdsakais, tikrai buvo daugiau galimybių nustatyti įtariamuosius arba demaskuoti apie tai pranešusiojo melą.

L.Vildžiūnienė savo kaltės nepripažįsta. Ji jau bandė nušalinti ir kaltinimą šioje byloje palaikantį Kauno apygardos prokurorą, ir bylą nagrinėjantį teisėją.

Naujas pageidavimų koncertas

Antradienio teismo posėdis taip pat prasidėjo įprastine L.Vildžiūnienės prašymų lavina. Kaltinamoji pageidavo, kad būtų taikomos sankcijos neva į praėjusį teismo posėdį neatvykusiam nė vienam liudytojui, turėdama galvoje buvusius savo kolegas iš Kauno NTI-PN. Nors, kaip paaiškėjo, jų nekviesti į posėdį, kad bergždžiai nesitrukdytų, jeigu L.Vildžiūnienė vėl bandys savo prašymais vilkinti teismo procesą, buvo nusprendęs pats teisėjas.

Prašė kaltinamoji papildomu liudytoju šioje byloje apklausti ir buvusį Kauno NTI-PN direktorių Marką Tokarevą, ne per seniausiai netekusį šių pareigų, pripažinus jį kaltu klastojus dokumentus. Ir esą ją apkalbėjusio nepilnamečio gimtojo miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistę, galinčią paliudyti, kad jis linkęs meluoti. Ir kai kuriuos kalinius, galinčius patvirtinti, kad dalis nuteistųjų, siekdami pasigerinti įkalinimo sąlygas, melagingai praneša apie jų atžvilgiu naudotą seksualinę prievartą. 

Tačiau teisėjas iš dvylikos L.Vildžiūnienės prašymų patenkino tik vieną – išreikalauti iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl nusikaltimo, kurio nuslėpimu ji kaltinama. Ten apklausta apie 20 nuteistųjų, ir nė vienas iš jų kaltu neprisipažino. Tai, anot teisiamosios, turėtų teismą įtikinti, kad jokio nusikaltimo nebuvo.