KARANTINO GRIMASOS: KAUNAS – JAU NEBE ŽMOGŽUDYSČIŲ SOSTINĖ

Šalies policijos vadovams šiomis dienomis mušant aliarmo būgnus dėl karantino metu dvigubai išaugusio nužudymų skaičiaus, Kaune, kuriam šių metų pradžioje viena JAV televizijos žurnalistė bandė prisegti Europos žmogžudysčių sostinės etiketę, fiksuojamas net šių nusikaltimų sumažėjimas.

Aukos – moterys

Per jau beveik aštuonias savaites besitęsiantį karantiną Kaune buvo pradėti tik du ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo. Arba tiek pat, kiek šių metų sausio mėnesį. Tiesa, visoje Kauno apskrityje, nors tai buvo nusikaltimai, įvykdyti Kauno rajone, vienas iš kurių pateko į šiųmetę statistiką, nors įvykdytas paskutinėmis 2019-ųjų dienomis, nes tik šiemet Garliavos apylinkių miškelyje buvo atkasti pernai prieš Kalėdas dingusio 30-mečio garliaviškio palaikai.

Pirmasis šiemet ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo Kaune buvo pradėtas 25-ąją karantino dieną, kaip jau rašyta, prieš Velykas viename P.Višinskio gatvės name radus moterį su smaugimo žymėmis ir, kaip manoma, nusižudžiusį tai padariusį jos sugyventinį – skandalingai pagarsėjusį juvelyrą.

Antrasis ikiteisminis tyrimas dėl žmogžudystės Kaune, įvykdytos per karantiną, kaip jau taip pat rašyta, iš pradžių buvo pradėtas tik dėl mirties priežasties nustatymo. Tačiau, ekspertams nustačius, kad moters, baigiantis balandžiui - 40-ąją karantino dieną rastos be gyvybės ženklų krūmuose netoli „Urmo“ bazės, mirtis buvo smurtinė, vėliau perkvalifikuotas į tyčinį nužudymą. O dėl šio nusikaltimo savo darbo vietoje – „Urmo“ bazėje sulaikytas čia pagalbiniu darbininku daržovių sandėlyje dirbęs įtariamasis, pats ir pranešęs apie esą aptiktus nežinomos moters palaikus, bet policijos jam pergudrauti nepavyko.

Taip ramu dar nebuvo?

Taigi, pirminės abiejų minėtų nusikaltimų aplinkybės būdingos šiuo metu visoje Lietuvoje fiksuojamam padidėjusiam smurtui artimoje aplinkoje arba besaikiam alkoholio vartojimui.

Tačiau, anot Kauno apskrities policijos atstovės Odetos Vaitkevičienės, Kaune drastiško pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje augimo taip pat nėra – per parą užregistruojami apie 28 tokie tokie atvejai per visą apskritį. Pavyzdžiui, šiemet balandį užregistruota 870 tokių pranešimų. Pernykštį balandį jų buvo 798.

Per jau beveik aštuonias savaites besitęsiantį karantiną Kaune buvo pradėti tik du ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo.

Pačioje karantino pradžioje buvo prognozuojamas ir galimas sukčiavimų elektroninėje erdvėje augimas. Tačiau, pasak O.Vaitkevičienės, ir šių, kaip ir kitų sukčiavimo atvejų, Kauno apskrityje, kurioje daugiausiai nusikaltimų registruojama Kaune, per jau beveik porą mėnesių besitęsiantį karantiną padaugėjo labai minimaliai. Pernykštį balandį dėl to buvo pradėti 23 ikiteisminiai tyrimai. Šiųmetį balandį – 33.

Beveik ketvirtadaliu Kaune apskrityje per karantiną sumažėjo ir viešosiose vietose įvykdytų nusikaltimų. O bendras užregistruotų nusikaltimų skaičiaus mažėjimas, siekiantis 12 procentų, – taip pat didesnis, negu visoje šalyje, taip pat fiksuojančioje tokią tendenciją.

Atsakymas – kitoje statistikos eilutėje?

Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus Kauno policijos, ar miesto kriminaliniame pulse per karantiną jaučiama, kad į tėvynę priverstinai grįžo nemažai emigrantų, apie ką vis garsiau kalbama, pareigūnai atsakė, jog jokių nusikaltimų, apie kuriuos jau seniai teko girdėti ar būdingų neramiems 90-iesiems, pastaruoju metu nei Kaune, nei Kauno apskrityje neužregistruota.

Priešingai – anot O.Vaitkevičienės, pastaruoju metu fiksuojamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiaus mažėjimas.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, per karantiną Kaune nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo. Tačiau viena statistikos eilute Kaunas Lietuvoje yra lyderis. Jame pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pradėta daugiausiai visoje Lietuvoje ikiteisminių tyrimų dėl sunkių kūno sužalojimų. Praktiškai – kas ketvirtas iš visų užregistruotų Lietuvoje.

Gal tai ir yra atsakymas, kodėl Kaune, priešingai, negu šalyje, nefiksuojamas žmogžudysčių bumas. Beje, Kauno policijos pareigūnai, narpliojantys nužudymus, ir šiemet, kaip ir pernai, linkę akcentuoti, kad visus juos sėkmingai ištiria.