Pirmas blynas prisvilo
Tai, kad į šiandien planuotą teismo posėdį neatvyko nė vienas iš dviejų nukentėjusiųjų, prašančių atlyginti patirtą turtinę žalą, „Kauno autobusų“, kol kas prašančių atlyginti tik turtinius nuostolius remontuojant apgadintus troleibusus, bei draudimo bendrovės, atlyginusios kažkam iš jų daugiau kaip 1 tūkst. eurų žalą, atstovai, nors visiems apie šį posėdį, pirminiais duomenimis, buvo pranešta, tapo priežastimi skelbti šiame teismo procese pertrauką iki liepos vidurio, nes prasideda atostogų metas.
Tiesa, liepos pradžioje jo dalyviams dar teks skubiai susibėgti, nes liepos 3-ąją baigiasi J. Aleksandrovo suėmimo pratęsimo terminas.
Minėtais didelį atgarsį sukėlusiais išpuoliais prieš troleibusus kaltinamas J. Aleksandrovas ir šiandien, kaip įmanydamas, slėpė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, kaip ir balandžio pabaigoje – sprendžiant jo suėmimo pratęsimo klausimą, toliau keldamas įtarimus, kad yra dėl ko – galbūt dar ne visi jo padaryti nusikaltimai, šiųmetę sausio 13-ąją vėl atsidūrus laisvėje, yra atskleisti. Tačiau atkakliam portalo kauno.diena.lt fotografui šiandien pavyko jo aklinai slepiamą veidą užfiksuoti.
J. Aleksandrovas šiandien teismui įteikė prašymą, pasirašytą dar kovo 26-osios data, t.y. kai ši jo byla dar nebuvo perduota teismui. Jis prašo, skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, nes, panašu, kad kažko kito nesitiki, skirti ir psichosocialinę reabilitaciją, nes turi priklausomybę nuo kvaišalų ir jų įtakoje padarė nusikaltimus, už kuriuos dabar teisiamas. Šis jo prašymas prijungtas prie bylos.
Taikėsi į žmones troleibusuose?
Kaip jau rašyta, J. Aleksandrovas, prieš mėnesį už grotų sutikęs savo 33-ąjį gimtadienį, kaltinamas net keturiais nusikaltimais, įvykdytais per vieną parą: viešosios tvarkos pažeidimu, turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu bei neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei narkotinėmis medžiagomis be tikslo šias platinti, t.y. savo reikmėms.
Kaip jau rašyta, ikitesiminio tyrimo metu jis, kaip įprasta recidyvistams, nebuvo linkęs būti iki galo atviras su teisėsaugasa: nors neneigė, kad, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, šaudė A. Juozapavičiaus prospekte į troleibusus bei kitose Šančių gatvėse, tačiau negali pasakyti, kuriuo iš turėtų ginklų įvykdė pirmąjį išpuolį – ar tuo, kuris rastas jį sulaikant, ar tuo, kuris aptiktas per kratą jo namuose Tilkos gatvėje, kurios prieigose jis tokiu būdu smaginosi. Ir esą minėtus ginklus jis įsigijo iš nepažįstamo asmens. Maždaug tokia aptakių J. Aleksandrovo parodymų, duotų ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, esmė.
Pirmasis troleibusas – „4-ojo“ maršruto, važiavęs link Geležinkelio stoties, buvo apšaudytas vasario 2-ąją, apie 21 val., geležinkelio tilto prieigose. Ir jame keleivių nebuvo. Po įtartino garso šio troleibuso vairuotojas pastebėjo apgadintą pirmąjį kairės pusės salono langą, esantį už savo kabinos, dėl ko, panašu, kad šaulys taikėsi į troleibuso vairuotoją.
Antrasis troleibusas – jau „1-ojo“ maršruto, tačiau važiavęs ta pačia kryptimi, buvo apšaudytas vasario 3-ąją – taip pat apie 21 val. ties A. Juozapavičiaus prospekto ir Liepojos gatvės sankirta – netoli „Norfos“. Ir šiame jau buvo du keleiviai, sėdėję ne per toliausiai trečio nuo galo kairės pusės salono lango, į kurio rėmo konstrukciją buvo pataikyta.
UAB „Kauno autobusai“ per pirmąjį išpuolį patirtą nuostolį įvertino 385 eurais, per antrąjį – 462 eurais.
Nukentėjusiųjų atsirado daugiau
Įtariamasis šiais išpuoliais buvo sulaikytas padedant visuomenei maždaug už valandos po antrojo troleibuso apšaudymo. Kuria kryptimi įtartinai sparčiu žingsniu nuėjo galimas šaulys, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė pilietiški asmenys.
Sulaikius įtariamąjį Kranto 3-iojoje gatvėje, pas jį rastas ne tik šratinis pistoletas, bet ir du folijos ritinėliai bei vienas plastikinis paketėlis su, kaip įtarta, narkotinėmis medžiagomis. Vėliau ekspertai patvirtino, kad tai – amfetaminas. O, kad ir tą vakarą įtariamas šaulys buvo apkvaitęs nuo narkotikų, konstatavo jį po sulaikymo tyrę specialistai.
Po troleibusų apšaudymais įtariamo J. Aleksandrovo sulaikymo buvo atlikta krata ir jo gyvenamoje vietoje – jau minėtoje Tilkos gatvėje, taip pat esančioje „Norfos“ prieigose. Ten rastas dar vienas ginklas. Šį kartą – pneumatinis bei 43 pramoninės gamybos šoviniai.
Prie ikiteisminio tyrimo, pradėto tada po J. Aleksandrovo sulaikymo, vėliau buvo prijungtas ir išvakarėse pradėtas toks pats tyrimas dėl „4-ojo“ maršruto troleibuso apšaudymo bei dar du pranešimai dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, kaip manoma, įvykdyto tarp minėtų išpuolių prieš troleibusus – vasario 2-osios vakare arba naktį į vasario 3-iąją.
Nors dėl pastarųjų buvo kreiptasi į policiją dar vasario 3-iosios ryte, iš pradžių nei nukentėjusieji, nei pareigūnai nebuvo linkę jų sieti su išpuoliais prieš troleibusus, nes, kaip ir pirmojo troleibuso apšaudymo atveju, įvykio vietoje dėl panaudoto ginklo specifikos nepavyko aptikti jokių įkalčių.
Pavyzdžiui, Sodų gatvėje, kuri paraleli A. Juozapavičiaus prospektui, įsikūrusios kineziterapijos studijos darbuotojos portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad atėjus vasario 3-iąją į darbą ir pastebėjus vitrininiame lange skylutę, kuri nebuvo kiauryminė, iš pradžių galvota, kad į jį pataikė akmenėlis, t.y. šis turto sugadinimas nesietas su didelį atgarsį sukėlusiu išvakarėse įvykdytu troleibuso apšaudymu. Ties šia versija apsistota, tik tos pačios dienos vakare netoliese esančios „Norfos“ prieigose apšaudžius dar vieną troleibusą.
Dėl minėto vitrininio kineziterapijos studijos lango apgadinimo, viliantis, kad tai įvyko jau išsiskirsčius grupinės mankštos, trukusios iki 20 val., dalyviams, J. Aleksandrovui pareikštas 566 eurų ieškinys. Dar 50 eurų iš jo prašo priteisti ir automobilio „Peugeot“, stovėjusio nuo vasario 2-osios vakaro prie gretimo Sodų gatvės namo, savininkas, vasario 3-iosios ryte pastebėjęs išdužusį kairės pusės galinį stiklą.
Kokiomis aplinkybėmis įvykdyti du pastarieji nusikaltimai – ar ir šiais atvejais nesitaikyta į žmones, neaišku. Galbūt paaiškės įtariamajam duodant teisme parodymus.
Laikomas už grotų
Už turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, kaip ir už neteisėtą disponavimą ginklais bei šaudmenimis, J. Aleksandrovui, kuris, kaip jau užsiminta, jau teistas 16 kartų už smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vėl gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. O už viešosios tvarkos pažeidimą, kaip ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotroponėmis medžiagomis be tikslo šias platinti, – įkalinimas iki dvejų metų.
Kaip jau užsiminta, naujus nusikaltimus jis įvykdė vos už kelių savaičių, kai buvo paleistas iš eilinio įkalinimo, atlikęs 2024-ųjų gegužę jam skirtą subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vagystes.
Po naujų pavojingų išpuolių, su kuriais siejamas, šis narkomanas Kauno apylinkės teismo buvo skubiai grąžintas už grotų, kur laikomas iki šiol. Nors kaltinimą šioje byloje palaikančiai Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, prieš porą savaičių prašant teismo pratęsti J. aleksandrovo suėmimą, valstybės jam skirtas advokatas Jaroslavas Los teigė, kad užtektų skirti jo ginamajam ir intensyvią priežiūrą.
Pats J. Aleksandrovas taip pat veržėsi į laisvę, tikindamas teismą, kad, paleistas iš suėmimo, nei bėgtų, nei slėptųsi, kaip teigė griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo prašiusi prokurorė.
Bylą nagrinėsiantis teisėjas Virginijus Kalkauskas šį prokurorės prašymą tada tenkino pilnai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)