Kauno specialiosios tarnybos: gretos dėl COVID-19 retėja, o jo keliamų iššūkių – nemažėja | KaunoDiena.lt

KAUNO SPECIALIOSIOS TARNYBOS: GRETOS DĖL COVID-19 RETĖJA, O JO KELIAMŲ IŠŠŪKIŲ – NEMAŽĖJA

Sergantys kolegos, kosmonautų apranga ir privalomos saviizoliacijos mastai. Taip didžiausius antrojo karantino iššūkius apibūdino Kauno specialiųjų tarnybų darbuotojai.

COVID-19 įsisuko ir ten

Šiuos mažiau matomus, tačiau ne mažiau svarbius žūtbūtinės kovos su pasaulį sukausčiusia pandemija karius "Kauno diena" kalbino ir toliau koronavirusui Lietuvoje plintant rekordiniais tempais.

Tik tokiomis aplinkybėmis paaiškėjo, kad COVID-19 jau yra diagnozuota apie 80 Kauno specialiųjų tarnybų atstovų. Beveik pusė užsikrėtusiųjų koronavirusu dirba policijoje.

Dar virš pusšimčio sergančių Kauno ugniagesių gelbėtojų, greitosios medikų ir policininkų kolegų yra priverstinėje saviizoliacijoje.

Ir tai ryškiausia šiuo metu sąsaja tarp dažnai ranka rankon dirbančių Kauno specialiųjų tarnybų.

Pavasarį pranešimų apie kaukių nedėvėjimą, būriavimąsi ar kitus karantino bei saviizoliacijos reikalavimų pažeidimus skaičiavome dešimtimis per parą, dabar jų sulaukiame vos vieno kito.

Ir Kauno ugniagesių gelbėtojų, ir miesto greitosios medikų, ir Kauno policijos pareigūnų klausėme to paties: kuo, jų tarnybos akimis, skiriasi prieš mėnesį paskelbtas antrasis karantinas nuo pirmojo, kuris buvo pavasarį? Su kokiais iššūkiais, kurių nebuvo tada, teko susidurti dabar? Ir, kiek COVID-19 išvedė iš rikiuotės jų kolegų per pirmąją šios pandemijos bangą bei dabar – per antrąją?

Gauti atsakymai, tiksliau – pagrindiniai jų akcentai, skyrėsi.

Pildosi blogiausias scenarijus?

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Parengties užtikrinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Arnoldo Zoko, antrasis karantinas jų tarnybai sudėtingesnis.

"Per pirmąjį turėjome greitai reaguoti į situaciją – įsigyti apsaugos priemonių, parengti darbuotojus, kaip jomis naudotis, bei nustatyti, kaip būtų organizuojamas budėjimas, jei turėtų izoliuotis visa pamaina", – kaip nesunkią, tačiau teisingą pramankštą pavasario karantiną prisimena šis Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovas.

Dėl į Kauno ugniagesių gretas įsisukusios koronaviruso infekcijos sveikiems sergančiųjų kolegoms vis dažniau tenka atvykti į tarnybą ir poilsio dienomis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anot jo, įsibėgėjant antrajam karantinui, pildosi blogiausias scenarijus, iš tų, kuriems rengtasi. Vis didesniu galvos skausmu tampa sergantys kolegos. Tačiau kol kas situacija dar nėra tokia, kad išbalansuotų tarnybos pasirengimą reaguoti į įvykius. Nors kai kuriems susirgusiųjų kolegoms jau tenka didesnis darbo krūvis.

Per pirmą pandemijos bangą pavasarį turėjo izoliuotis apie 20 Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų. Didžioji dauguma jų buvo grįžę iš užsienio. Prasidėjus antrajai bangai, apie 20 pareigūnų jau patvirtintas COVID-19, dėl to privalėjo izoliuotis ir apie 40 jų kolegų.

Būtent sergantys ir privalantys izoliuotis jų kolegos, pasak A.Zoko, šiandien tapo pagrindiniu tarnybos iššūkiu galynėjantis su antrąja pandemijos banga. Ir tai verčia imtis operatyvių sprendimų. Tokių, kaip skubiai kviesti į tarnybą pareigūnus, kuriems yra poilsio dienos.

Mūsų stotis per parą užregistruoja 40 iškvietimų pas asmenis, kuriems nustatytas COVID-19. Per pirmąją bangą pavasarį tokių iškvietimų per parą buvo trys–penki.

Sunku pratybose, lengva kare

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) Slaugos padalinio vadovas-civilinės saugos specialistas Donatas Paliulionis pirmiausia linkęs akcentuoti, kad dabar COVID-19 plinta greičiau. Jam taip pat pavasario karantinas ir tuometė epidemiologinė situacija šiandien primena mokymus.

Anot D.Paliulionio, tas laikas, kurį turėjome po COVID-19 protrūkio suvaldymo (birželio pabaiga–rugsėjis) suteikė netikrą saugumo jausmą. Nepaisant to, visos institucijos privalėjo tada atlikti namų darbus neišvengiamai artėjant naujam šaltajam sezonui.

D.Paliulionio nuomone, būtent subjurę ir atšalę orai labiausiai lemia dabartinį naujų susirgimų COVID-19 šuolį. Nes jie verčia mus daugiau būti patalpose, dėl to plečiasi ir asmenų, su kuriais labiau kontaktuojame, ratas. Kita vertus, pavasarį žmonės daugiau bijojo ir saugojosi, nes tai buvo nežinomas virusas.

Taip šiandien privalo atrodyti po 40 kartų per parą pas COVID-19 ligonius skubantys greitosios pagalbos medikai. (Kauno miesto GMPS nuotr.)

"Dabar mūsų stotis per parą užregistruoja 40 iškvietimų pas asmenis, kuriems nustatytas COVID-19. Per pirmąją bangą pavasarį tokių iškvietimų per parą buvo trys–penki. Taigi, panašu ir labai gaila, kad žmonės jau pavargo nuo karantino, dėl to ignoruoja jo draudimus, kas didina ir registruojamų šios infekcijos atvejų skaičių, – teigė D.Paliulionis, per nesibaigiančius darbus vos radęs laiko žiniasklaidai.

Ir čia pat papildė savo pastebėjimus statistika, iliustruojančia, kaip pastarosiomis savaitėmis kylanti užsikrėtusiųjų koronavirusu kreivė atsiliepė jo kolegų sveikatai. "Per pirmąją pandemijos bangą iš rikiuotės dėl priverstinės saviizoliacijos buvo iškritę apie dešimt kolegų. Per antrąją jau turime virš 20, kuriems nustatytas teigiamas COVID-19 testas, dar beveik 50 jų kolegų turėjo saviizoliuotis, tai, žinoma, privertė pertvarkyti vidinį stoties mechanizmą, kad būtų galima nenutrūkstamai teikti kokybiškas greitosios medicinos pagalbos paslaugas", – pasakojo vienas iš Kauno miesto GMPS vadovų.

Tačiau dėl gerai atliktų namų darbų po pratybas primenančio pirmojo karantino, D.Paliulionio teigimu, Kauno greitosios pagalbos medikai šiandien su dideliais iššūkiais nesusiduria. Gal tik kiek pailgėjo atvykimo į iškvietimus laikas – dėl būtinybės naudoti visą asmens apsaugos priemonių paketą, vykstant pas COVID-19 pacientus. Be to, lyginant su pavasariu, padaugėjo ir tokių iškvietimų.

Sumažėjo pilietiškų asmenų?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė, lygindama pirmąjį ir antrąjį karantiną, pirmiausia akcentavo pakitusį gyventojų požiūrį į situaciją.

"Pavasarį pranešimų apie kaukių nedėvėjimą, būriavimąsi ar kitus karantino ir saviizoliacijos reikalavimų pažeidimus skaičiavome dešimtimis per parą, dabar jų sulaukiame vos vieno kito", – teigė Kauno policijos atstovė.

Be to, anot O.Vaitkevičienės, pavasarį nemažu iššūkiu buvo tapusios visos viešosios erdvės ir parkai, nes gerėjantys orai ir pabodęs buvimas namuose ten traukė žmones. O tai nulėmė ir policijos pajėgų perskirstymą, daugiau dėmesio skiriant minėtoms erdvėms. Prasidėjus šaltajam sezonui, kol kas fiksuojamas atvirkštinis vaizdas. "Tačiau artėjantis šventinis laikotarpis, panašu, kad vėl privers saugoti gyventojus vienus nuo kitų miestų aikštėse prie žibančių žaliaskarių", – dalijosi darbų, kurie laukia jos kolegų artimiausiomis savaitėmis, įžvalgomis Kauno policijos Komunikacijos poskyrio vedėja.

Parkus ir kitas viešąsias miesto erdves, prasidėjus šaltajam sezonui, kartu su gyventojais palikę policininkai vėl rengiasi ten grįžti prasidėjus šventiniam laikotarpiui. (Kauno policijos nuotr.)

Tiesa, teks verstis su COVID-19 praretintomis pajėgomis. "Pavasarį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ar darbuotojų, kuriems diagnozuotas koronavirusas, buvo vos vienas kitas. Deja, dabar jau turime keliasdešimt sergančių", – atskleidė O.Vaitkevičienė.

Tačiau, anot jos, ne tai didžiausias pastarųjų savaičių iššūkis. "Juo tampa saviizoliacijos patikrinimai. Tikrinamųjų skaičiai nuolat auga. Pavasarį jie skaičiuoti dešimtimis, o šiuo metu – jau tūkstančiais", – akcentavo Kauno policijos atstovė.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Senis

Kaip supratau kauno PGT tarnyboi burdakas tesesi kol uzima postus zmones kurie nesugeba vadovauti gaila laikas nepasalina srutu aukciausem ligmeni

Čia sena istorija .

Sukčių tokiu kaip UAB Būsto valda ir pilnas pajėgas tūrėdami niekuomet netikrinot ,taip kad vis vien darbų nedarydavot tik dėl akių kažką neva darydavo ,bet tikrų vagių netikrino.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS