Išgelbėti nepavyko

"Kauno diena" rašė, kad 24-erių G.K. pats  pernai gegužės 4-osios rytą iškvietė greitosios pagalbos medikus į savo namus Kybartų gatvėje. "Mergaitė nekvėpuoja – greičiau atvažiuokite!" – šaukė jis apie 8 val. ryto.

Atskubėjusiems greitosios medikams pavyko mažylę atgaivinti. Tačiau į Kauno klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių ji buvo atvežta labai sunkios būklės. Mažylei diagnozuota sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu į smegenis bei kraujosruvos akių dugne – tipiški sukrėsto kūdikio sindromo simptomai.

Nepaisant atliktos ne vienos galvos operacijos, po devynių mėnesių ji mirė – taip ir nepabudusi iš komos.

Policijos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo po šios skaudžios atomazgos buvo perkvalifikuotas į savo mažamečio vaiko nužudymą.

Papildomi įkalčiai

Paaiškėjus, kad pagalbos šaukęsis G.K. iki šio įvykio į teisėsaugos akiratį patekęs nebuvo, iš pradžių pareigūnai buvo linkę tikėti jo versija – kad prieš dukrelę tėvas nesmurtavęs. O pastebėjęs, kad ši nekvėpuoja, kai pamaitinęs paguldė į lovytę.

Jokių įtarimų greitosios medikams ir policijai nekėlė nei G.K. namų aplinka, nei jo paties išvaizda – tą lemtingą rytą mažylės tėvas neatrodė neblaivus ar pagiringas. Po šio įvykio jis net nebuvo sulaikytas ir teismo laukia laisvėje.

Pirmi tėvo versija suabejojo ne vieną mažylį, patyrusį sukrėsto kūdikio sindromą, gydę Klinikų medikai, tiesiai šviesiai pavadinę ją anekdotu.

Po G.K. dukters mirties teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad ji buvo patyrusi sužalojimų – netgi lūžių ir prieš lemtingus gegužės 4-osios įvykius. Daroma prielaida, kad dviejų savaičių laikotarpiu iki jų. Ir tai galimas paaiškinimas, kodėl mažylė galėjo verkti, dėl to susinervinęs tėvas galėjo ją stipriai supurtyti.

Kaltu neprisipažįsta

Greitosios medikai tą lemtingą gegužės 4-osios rytą rado G.K. namuose vieną.

Jo žmona kelios dienos iki šio įvykio su vienu iš trijų jų vaikų, kuriam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, buvo paguldyta į Kauno klinikas, palikusi vyrą namuose su sausio pabaigoje gimusia dukrele bei pusantrų metų sūnumi.

Tačiau G.K. jam pareikšto kaltinimo dėl dukrelės nužudymo nepripažįsta. Jis laikosi savo pirminių parodymų, kad jos tą lemtingą rytą nepurtė.

Neigia G.K. ir anksčiau smurtavęs prieš bejėgiškos būklės dukrelę ir po teismo medicinos ekspertų išvadų jam pareikšto dar vieno kaltinimo – dėl nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta mažylės motina jokio ieškinio savo vyrui nepareiškė. Tačiau dar gali tai padaryti iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Už bejėgiškos būklės mažamečio savo šeimos nario nužudymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.