NEPAVYKUSIO PERVERSMO PRAVIENIŠKĖSE BYLA: KUO BAIGSIS JOJE VYKUSI NEEILINĖ DVIKOVA?

Beveik pusantrų metų vykusiame Pravieniškių kalėjimo pareigūnų, kaltinamų kursčius nuteistuosius pabėgti, žadant už tai nemenką atlygį, o iš tikrųjų siekiant perversmo šios įkalinimo įstaigos valdžioje, teismo procese beliko sulaukti Temidės verdikto. Šią beprecedentę bylą lydėjo ir neeilinė teisėjos bei prokurorės, kurią kartkartėmis buvo linkę palaikyti net kaltinamųjų advokatai, dvikova.

Grandininė reakcija

Kaip jau rašyta, šiai skandalingai bylai pradžią davė Lietuvos kalėjimų tarnybos, tuo metu dar besivadinusios Kalėjimų departamentu, kriminalinės žvalgybos pareigūnų gauta informacija atliekant kitą ikiteisminį tyrimą. Kokį, atskleisti nenorėta.

Vienas iš kaltinamųjų – buvęs Pravieniškių pataisos namų, vėliau tapusių Pravieniškių kalėjimu, Trečiojo sektoriaus, kuriame tuo metu kalėjo griežčiausiomis bausmėmis už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys, dėl ko ir jų priežiūra oficialiai buvo didžiausia, Saugumo valdymo skyriaus žemiausios grandies specialistas Povilas Sadauskas.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jis įkliuvo su įkalčiais 2021-ųjų rugpjūčio 11-osios vidurdienį. Tuo metu šioje įkalinimo įstaigoje buvo prasidėjusios iškalbingos reformos, susijusios su tų pačių metų gegužę įvykusiu dviejų, beje, - taip pat Trečiojo sektoriaus nuteistųjų pabėgimu, išlindus per išpjautą tarpą tarp kameros grotų strypų. Po šio skandalingo įvykio nuo pareigų buvo nušalintas ilgametis šios įkalinimo įstaigos direktorius Dainius Sušinskas ir vietoj jo laikinai į Pravieniškes komandiruotas tuometinis Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, būtent ši rokiruotė ir tapo pretekstu ja nepatenkintiems šios įkalinimo įstaigos pareigūnams organizuoti dar vieną panašų pabėgimą ir taip ne tik sumenkinti laikinojo vadovo autoritetą bei destabilizuoti įstaigos darbą, bet ir viliantis tokiu būdu susigrąžinti prieš mėnesį nuo pareigų nušalintą buvusį direktorių.

Parodymus patvirtino įkalčiai

Perduodant šią bylą teismui, kaltinamieji joje jau buvo du. Antruoju tapo P. Sadausko kolega – Tomas Čeponis. Kadangi nė vienas iš jų nebendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atlikusiais teisėsaugininkais, jiems pareikštas kaltinimas grindžiamas nuteistųjų parodymais. O su šiais susiję ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų rankose atsidūrę įkalčiai.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, apie tai, kad minėti jų sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistai įkalbinėja juos pabėgti, žvalgybininkams pranešė patys nuteistieji.

V. Balkūno/BNS nuotr.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iki P. Sadausko sulaikymo šis su T. Čeponiu jau buvo prieš kelias savaites atnešę minėtiems nuteistiesiems į kamerą draudžiamų turėti daiktų. Net du kartus.

Pirmąjį – rūkomojo tabako „LD“ pakuotę. O po savaitės – ir metalinį armatūros strypą, turėjusį palengvinti pabėgimą, kuris vėliau per kratą aptiktas tualeto ventiliacijos angoje.

O tą lemtingą 2021-ųjų rugpjūčio 11-osios vidurdienį P. Sadauskas skalbyklos patalpoje vienam iš minėtų nuteistųjų perdavė dar vieną metalinį strypą ir nurodė pabėgti iš pasivaikščiojimo kiemelio, į kurį jiedu buvo išvesti po keliolikos minučių, šiandien.

Anot su pareigūnais bendradarbiavusių nuteistųjų, už šį pabėgimą jiems žadėtas 1000 eurų atlygis. O pagavus bei sugrąžinus atgal į Pravieniškes, - ir sudaryti geresnes sąlygas bausmės atlikimui. Be to, anot kurstytųjų pabėgti, šis pasiūlymas jiems labiau priminė nurodymą.

Vadovai jau pasikeitė

Ši skandalinga byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurių valdose įsikūręs Pravieniškių kalėjimas.

Trečią dešimtį bebaigiantis P. Sadauskas ir jau ketvirtą pradėjęs T. Čeponis, kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba bei kalinio kurstymu pabėgti, stojo prieš teismą nesuimti. Tačiau abu buvo nušalinti nuo pareigų tuometinės Pravieniškių kalėjimo administracijos sprendimu.

Už piktnaudžiavimą tarnyba gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už kalinio kurstymą pabėgti – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

G. Šarauskas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai laikinai vadovavo pusmetį. Vietoj jo į šias pareigas buvo paskirtas Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos vyriausiasis tyrėjas Mindaugas Žirlys, iki tol buvęs atsakingas už šios valdybos padalinį, dirbantį Pravieniškėse. O G.Šarauskas buvo grąžintas į savo buvusias pareigas Kalėjimų departamento vadovybėje.

Po 2023-iųjų pradžioje įvykusios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reorganizavimo M. Žirlys tapo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininku.

Susikibo ne juokais

Tuo tarpu P. Sadausko ir T. Čeponio byla teisme įstrigo, nes jau apklausus beveik visus šio teismo proceso dalyvius, tame tarpe – ir kaltinamuosius, kurie kaltės nepripažino – teigė, kad yra apkalbėti, nes neįkalbinėjo nuteistųjų bėgti ir nežadėjo jiems už tai atlygio, teisėja Rasa Balsevičienė pernai gegužę buvo priėmusi nutartį grąžinti bylą prokurorei. Ši R. Balsevičienės nutartis buvo grindžiama tuo, kad papildomos informacijos, dėl kurios prašymus pateikė kaltinamųjų advokatai, gavimas užtruks, todėl tikslingiau būtų pakeisti kaltinamąjį aktą.

Tačiau tokią teisėjos nutartį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė apskundė. O kartu su ja – ir kaltinamųjų advokatai, kaip groteskiškai tai beskambėtų.

Ir šiuos skundus gavęs Kauno apygardos teismas pernai birželį paskelbė, kad teisėjos R. Balsevičienės nutartis grąžinti bylą prokurorei yra nepagrįsta, dėl ko skundai tenkinami ir byla grąžinama atgal pačiai šios nutarties autorei.

Susirinkus po tokio aukštesnės instancijos teismo verdikto į tolesnį šios bylos nagrinėjimą, jau kontratakavo prokurorė N. Urbonavičienė, pareikšdama nušalinimą pačiai R. Balsevičienei, nes aukštesnės instancijos teismo išbrokuotoje jos nutartyje yra išreikšta teisėjos nuomonė dėl P. Sadauskui ir T. Čeponiui pareikštų kaltinimų. Taigi, ji yra šališka.

Situacija kaito

Teisėja R. Balsevičienė už keturių dienų po prokurorės kontratakos priėmė sprendimą nusišalinti nuo bylos, nors kaltinamųjų advokatai jau prašė jos to nedaryti, kaip ir šiems antrinę teisiamieji. Šių susidariusioje situacijoje, turint galvoje, kiek jiems kainavo advokatų paslaugos šiame užsitęsusiame teismo procese, buvo gaila labiausiai.

Savo nutartį nusišalinti nuo bylos R. Balsevičienė grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, kad teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo, o jeigu tokių abejonių yra, jos turi būti pašalintos. Todėl, nors ji ir neturi išankstinio nusistatymo šioje byloje, prokurorės prašymą, siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo šališkumu ir objektyvumu, tenkina.

Tačiau teisėjos nusišalinimą dar turėjo patvirtinti Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Tuo metu šias pareigas ėjo jo pavaduotoja Vaida Motiejūnienė, nagrinėjanti civilines bylas. O ji R. Balsevičienės nusišalinimo nepatvirtino, dėl ko šios bylos dalyviams teko ją pabaigti tokia pačia sudėtimi.

V. Balkūno/BNS nuotr.

Šią savaitę šioje byloje jau įvyko baigiamosios kalbos, per kurias prokurorė pasiūlė P. Sadauskui ir T. Čeponiui vienodas bausmes. Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – laisvės atėmimą trejiems metams, už kurstymą pabėgti – laisvės atėmimą dvejiems metams. O subendrinus šias bausmes, skirti galutinę – laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant jo vykdymą pustrečių metų. Teisiamųjų advokatai, kaip ir jie patys, prašė teisėjos R. Balsevičienės išteisinimo.

Nuosprendį planuojama skelbti vasario pabaigoje.