SUKČIAUS SU FANTAZIJA FIASKO: NEPADĖJO IR KAUNO GAUJŲ ATSTOVŲ GINKLAI

Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį kauniečiui, kuris, ekspertų teigimu, panaudojęs miesto gaujų „berniukams“ būdingą santykių aiškinimosi būdą, bandė apgauti vienuolika Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių.

Pergudravo ne visus

Iki šio teismo verdikto 32-ejų viengungis Audrius K. dirbo matininku. O bylon sugulę įvykiai, po kurių jis buvo kaltinamas sukčiavimu ar pasikėsinimu tai daryti, įvyko 2017-ųjų vasarą bei rudens pradžioje.

Per tuos kelis mėnesius iki tol neteistas Audrius K. kaltinamas padaręs vienuolika nusikaltimų. Šis kaunietis, anot teisėsaugininkų, kurių versiją patvirtino ir teismas, turėdamas tikslą pasipelnyti, sudarė minėtu laikotarpiu draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis bendrovių „Ergo Insurance Se“, „Mandatum Life Insurance Company“, „Lietuva draudimas“, „If P&C Insurance“, „Compense Life Vienna Insurance Group Se“, „Aviva Lietuva“, „Seesam Insurance Se“, „Bonum Publicum“, vėliau pervardinto į „SB draudimas“, „Baltic Underwriting Agency“ bei „Gjensidige“ Vilniaus atstovybėse bei filialuose.

Pavyko apgauti septynias iš jų. Likusios keturios, įtarusios klastą, draudimo išmokų šiam savo klientui neišmokėjo.

Viena iš Audriaus K. klastą perpratusių bendrovių buvo uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“, kurios medicinos ekspertas buvo apklaustas teisme liudytoju. Santykiai su minėta bendrove atskleidžia visą Audriaus K. sugalvoto nusikaltimo mechanizmą.

2017-ųjų rugsėjį jis sudarė su „Aviva Lietuva“ investicinio gyvybės draudimo sutartį su papildomo draudimo objektu – draudimu nuo nelaimingų atsitikimų „Būk atsargus“. Beje, pasirinkdamas maksimalią draudimo sumą – 30 tūkst. eurų. O tų pačių metų gruodžio pabaigoje jau kreipėsi su prašymu gauti pagal šią sutartį draudimo išmoką. Prašydamas jos, Audrius K. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktus apie patirtą atvirą žasto lūžį.

Tačiau jau minėtam „Aviva Lietuva“ medicinos ekspertui – gydytojui traumatologui-ortopedui įtartinos pasirodė Audriaus K. nurodytos aplinkybėmis, kuriomis jis teigė patyręs šią traumą.

Melo kojos trumpos

Ir ikiteisminį tyrimą pradėjusiai Kauno policijai, ir stojęs prieš teismą Audrius K. teigė susižalojęs, kai paslydęs nukrito nuo laiptų. Anot jo, tą 2017-ųjų gruodžio 18-osios rytą buvo pašalę, dėl ko jis negalėjo užvesti šalia vieno Panemunės daugiabučio stovėjusio savo automobilio. Todėl puolė ieškoti pagalbos greta esančiame garažų masyve. Ten esą sutiko anksčiau matytą asmenį, su kuriuo iki tol nebuvo bendravęs, ir paprašė jo gnybtų automobiliui užvesti. Nepažįstamasis padėti sutiko ir net pažadėjo netrukus atvažiuoti bei padėti užkurti automobilį.

Tačiau, anot Audriaus K., labai skubėdamas, nes jau vėlavo į darbą, jis, grįždamas atgal prie savo automobilio, paslydo ant laiptų. Tačiau nukritęs po kurio laiko atsikėlė ir vėl ėjo pagalbos pas tą patį nepažįstamąjį. O šis ne tik sutvarstė jam sužalotą ranką, kurią dar ir parišo po kaklu, bet ir nuvežė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių.

Remiantis tolesne įvykiu eiga, panašu, kad Audrius K. šiam nepažįstamajam taip ir nepadėkojo, nes vėliau nesugebėjo jo rasti. Bent taip jis teigė ir „Aviva Lietuva“ darbuotojams, ir policijai.

Tiesa, prieš perduodant šią bylą teismui, Audrius K., sužinojęs, kad teisėsaugininkų užsakytą dar vieną ekspertizę atlikę specialistai taip pat suabejojo jo nurodytomis aplinkybėmis, jau pakeitė parodymus, teigdamas, kad buvo užpultas, o ne nukrito paslydęs nuo laiptų. Tačiau netrukus šių parodymų išsižadėjo, tikindamas, kad tai tebuvo ikiteisminio tyrimo pareigūnės, perteikusios ekspertų abejones, spaudimo pasakyti tiesą rezultatas.

Iškalbinga ir priešistorė, ir aritmetika

Prieš teismą Audrius K. stojo dėl kaltinimo, kad, siekdamas apgaule užvaldyti minėtų bendrovių turtą, veikė su nenustatytu bendrininku, tyčia vienu smūgiu kietu buku daiktu sulaužiusiu jam ranką.

Kai kurie teisme liudiję teismo medicinos ekspertai įvardijo ir labiausiai tikėtiną Audriaus K. sužalojimo įrankį – beisbolo lazdą. O vienas Kauno klinikų medikas buvo dar konkretesnis, teigdamas, kad anksčiau tokias traumas patyrusių pacientų pas juos atveždavo gana dažnai.

Audriaus K. versiją dėl susižalojimo aplinkybių visiškai į miltus sumalė ir teismo medicinos ekspertas, dalyvavęs atliekant jau teisėsaugininkų paskirtą ekspertizę. Jis teigė per savo 20-ies metų darbo praktiką dar nesusidūręs, kad taip griūnant nebūtų patirta ir daugiau traumų. Anot šio specialisto, mažų mažiausiai dar turėjo lūžti ir šonkauliai.

Nepaisant minėtų teisme liudijusių aštuonių specialistų traumatologų bei teismo medicinos ekspertų abejonių dėl Audriaus K. pateiktos versijos, kai kurios draudimo bendrovės visgi išmokėjo jam draudimo išmokas. „Gjensidige“ – 4 tūkst. eurų, nors šis klientas tebuvo sumokėjęs tik 176 eurų vienkartinę įmoką. „Lietuvos draudimas“ – 3600 eurų, nors Audrius K. ir jiems buvo sumokėjęs tik 166 eurų vienkartinę įmoką. „Bonum Publicum“ – 6 tūkst. eurų, nors buvo gavusi tik 600 eurų vienkartinę įmoką. „Baltic Uderwriting Agency“ – 3 tūkst. eurų, nors Audrius K. buvo jai sumokėjęs tik 270 eurų vienkartinę įmoką. „If P@C Insurance“ – 1350 eurų, nors tebuvo gavusi iš Audriaus K. 140 eurų vienkartinę įmoką. „Ergo Insurance Se“ – 1300 eurų, nors buvo gavusi tik 90 eurų vienkartinę įmoką. O „Seesam Insurance Se“ – 810 eurų, tegavusi iš Audriaus K. 87 eurų vienkartinę išmoką.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Teismo verdiktas

Visos minėtos bendrovės pateikė prieš teismą stojusiam Audriui K. civilius ieškinius dėl patirtos žalos. Bendra jų suma siekė 20 tūkst. eurų.

Audrius K. teisme teisinosi, kad sudarė tiek daug draudimo sutarčių, nes tai, jo įsitikinimu, – geresnė investicija nei indėlis banke. Esą didžioji dalis šių sutarčių buvo kaupiamojo pobūdžio ir buvo galima ne tik investuotus pinigus susigrąžinti, bet dar ir papildomai uždirbti. Tačiau Audriaus K. bylą nagrinėjusi teisėja Vilma Tamošaitienė savo nuosprendyje konstatavo, kad tik trys iš minėtų sutarčių buvo kaupiamojo pobūdžio.

Už sukčiavimą, jeigu tai nėra didelės ar nedidelės vertės turtas, Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Tačiau atlikti viešuosius darbus Audrius K. nesutiko, o tokiu atveju jų skirti negalima.

Neskirta Audriui K. ir bauda, nes atsižvelgta į jam pareikštų jau minėtų apgautų bendrovių civilinių ieškinių dydį. O šiuos teismas priteisė iš Audriaus K. pilnai. Todėl jam skirta trečia pagal grėsusios bausmės dydį jos rūšis – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šį teisėjos V.Tamošaitienės nuosprendį, paskelbtą pirmadienį, savo kaltės nepripažįstantis Audrius K., šiuo metu teigiantis, kad vykdo individualią veiklą, dar gali apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.