Esu labai dėkinga žmogui, kuris ne vieną dieną valė automobilių aikštelę Šilutės plente. Nežinau, kada jis pradėjo ir kada baigė darbą, bet rezultatas – akivaizdus. Sniegynai ir ledo kalnai liko tik tose vietose, kur automobiliai stovi nejudinami nuo Naujųjų metų. Labai gaila, kad žmonės nesupranta, kad jeigu mašinos būtų patrauktos, būtų ir ten nuvalyta. Visgi džiugu, kad didžioji dalis žmonių supratingi. Gražu žiūrėti į aikštelę, tiek į ją įvažiuoti, tiek išvažiuoti nebėra toks didelis iššūkis. Linkiu, kad ir kitose mašinų aikštelėse atsirastų tokia pati tvarka. O tam žmogui, kuris dirbo nuo ryto iki vakaro – didžiausia padėka ir pagarba.
Rasa
Pavojų kelia ir stiklas
Norėčiau atkreipti dėmesį į problemą, kurią pastebėjau jau kurį laiką skirtingose Klaipėdos vietose. Kad žmonės palieka prie šiukšlių konteinerių įvairius daiktus, tai nėra naujiena, o visiems žinomas faktas. Jie galvoja, kad kas nors tuos daiktus pasiims ir panaudos, tačiau yra tokių daiktų, kurie kelia pavojų. Kalbu apie veidrodžius ir jų šukes, stiklą. Pastebėjau, kad Debreceno g. kvartale prie šiukšlių konteinerio buvo paliktas didžiulis veidrodis, suskilęs, sudužęs. Šalia – ledas. Jeigu žmogus toje vietoje nugriūtų, tai tėkštųsi tiesiai ant stiklo ir ne tik susilaužytų ranką ar koją. Keisčiausia tai, kad stiklo konteineriai – tušti, tai nejaugi taip sunku atidaryti ir išmesti, o ne palikti tiesiog ant ledo?
Petras
Nugriuvusiųjų šįmet – daug
Manau, kad neregiams skirtą taktilinį paviršių, esantį prie „Atgimimo“ stotelės, reikėtų kaip nors aiškiau pažymėti, kad toje vietoje vaikščioti žiemą – slidu. Gal net kaip nors užtverti, kad žmonės apskritai šią vietą apeitų. O protingiausias, mano nuomone, sprendimas būtų tuos „gelžgalius“ išmontuoti. Yra ir kitų būdų negalią turintiems žmonėms pažymėti takus. Pavyzdžių – irgi ne vienas, tačiau dabartinis yra pats prasčiausias. Kiek ten šįmet nugriuvusių žmonių – sunku ir suskaičiuoti.
Erika
Jaunimas džiugina
Noriu pasidžiaugti, kad Klaipėdoje dar yra nuostabių jaunų žmonių. Praėjusią savaitę važiavau autobusu, išlipau stotelėje, kurioje buvo labai slidu. Bandžiau pereiti į kitą Mogiliovo gatvės pusę, tačiau tą padaryti buvo sunku. Netikėtai prie manęs priėjo mergina, kuri pasiūlė įsikibti į parankę. Mudvi saugiai perėjome gatvę. Buvau jai labai dėkinga. Nedažnai pasitaiko tokių situacijų, bet kai jos būna, pradžiugina ne tik tą dieną, bet ir sušildo širdį visai savaitei.
Bronelė
Ačiū tau, Romanai
Neseniai išgyvenau kelio operaciją, todėl vaikštau pasiramsčiuodama lazda. Nuo stotelės namo turiu pareiti taku, kuris buvo pilnas išmindyto sniego. Neišlaikiau lygsvaros ir nugriuvau, laimė, neskaudžiai ir net nesusižeidžiau. Bet bėda – po operacijos mano kelias dar netvirtas, todėl atsikelti pati negalėjau. Lyg tyčia, autobusas ką tik nuvažiavo, o stotelėje – nė vieno žmogaus. Pamačiau vaikiną, paprašiau jo man padėti. Jaunuolis nė akimirką nesuabejojęs priėjo, ištiesė rankas ir mane pakėlė. Labai draugiškai nusiteikęs, vardu Romanas, studijuoja tarptautiniame LCC universitete. Noriu padėkoti jam už pagalbą. Tikra tiesa, kad dažnai bardami jaunus žmones, esame neteisūs, auga puiki jauna karta.
Marija
Krepšinis – jėga!
Labai džiaugiuosi, kad aukšto lygio krepšinio varžybos vis vyksta Klaipėdoje. Lietuvos ir Islandijos krepšininkai susirungė mūsų mieste. Arena buvo pilnutėlė! Nuotaika – nuostabi! Gera pabūti tokioje vietoje, kur daug gerai nusiteikusių vyrų. Daugelis jų ateina su savo vaikučiais. Jaučiau tikrą jėgą ir nesuvaidintą azartą. Suprantu, kad didelę reikšmę turinčios varžybos Klaipėdoje nevyksta, nes kitur arenos didesnės, o ir žmonėms iš visos Lietuvos arčiau atvažiuoti į Kauną, o ne į Klaipėdą. Nors esu moteris, stebėti arenoje krepšinio varžybas man – didžiausias džiaugsmas.
Laura
Naujausi komentarai