Mažiesiems klaipėdiečiams tikra šventė – naujasis Klaipėdos muzikinio teatro baleto spektaklis „Panama labai graži“. Kiek spalvų, kiek kūrėjų išmonės. Seniai mačiau ką nors panašaus. Šlovė kūrusiems šį spektaklį. Mano mažieji ištvėrė abi dalis, vadinasi, kūrėjai labai gerai paskaičiavo laiką, jie žino, kad vaikai ilgiau nei 45 minutes sunkiai ištveria. Pati džiaugiausi kaip vaikas ir šypsojausi, ir plojau, kol delnai paskaudo. Visą dieną po šio spektaklio mano vaikai kalbėjo apie personažus ir net patys bandė pakartoti jų judesius.

Birutė

Jaunimas nemoka dirbti

Noriu kreiptis į verslininkus, kurie įdarbina jaunus žmones. Vertėtų labai rimtai pasikalbėti su pirmą kartą savo gyvenime įsidarbinančiais jaunuoliais. Buvau vienoje neseniai pradėjusioje veikti pasilinksminimo įstaigoje. Kadangi ten lankiausi pirmą kartą, nesupratau, kur eiti. Bet darbuotojai neatsakė į mūsų klausiamus žvilgsnius, jų veido išraiška bylojo panieką. Norėjau renginį stebėti su striuke, bet tie patys rūbinėje dirbę labai jauni žmonės kategoriškai liepė nusirengti. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo šalta. Sustirau ir nusprendžiau anksčiau išeiti. Tie patys dirbę rūbinėje jaunuoliai garsiai aptarinėjo, kaip juos čia viskas užkniso, kaip jie nori miego, kokia nesąmonė čia būti ir panašiai. Buvo labai nemalonu.

Miglė

Man negaila euro

Daugelis piktinasi, kai prasigėrę benamiai elgetauja. Žmonės juos net bara. Šiaip vaizdas tikrai nemalonus, kai darbingas žmogus stovi prie parduotuvės atkišęs ranką ir prašo smulkiųjų. O aš nesmerkiu jų. Gal toks „žmogelė“ tikrai už mano eurą batoną nusipirks, juk alui tiek neužteks. Ne mano reikalas smerkti. Man reikia apsispręsti, duoti jam pinigų ar neduoti. Jei duosiu, nenuskursiu, o jei neduosiu, mane grauš sąžinė. Nesakau, kad visi taip turi daryti, bet man gėda, kai matau, kaip iš parduotuvės žmonės išeina pilnais pirkinių krepšiais, o į atkištą ranką net kelių centų neįdeda.

Ieva