Aukštos kvalifikacijos mūrininkas, suvirintojas ar pardavėjai tapo geidžiama ir gerai apmokama darbo jėga. Profesinės mokyklos apytuštės, o darbdaviai priversti patys mokyti darbuotojus.

Pardavėjais būti nenori

Kauno prekybos ir verslo mokykloje šiuos mokslo metus pradėjo trimis grupėmis mažiau pirmakursių, nei buvo planuota. Anksčiau moksleiviai, norėję patekti į šią mokyklą, varžėsi nemažuose konkursuose, o dabar į ją stoja nenoriai. Būsimųjų barmenų, konditerių, viešbučių darbuotojų specialybės patrauklesnės, bet pardavėjų duona jaunimo nevilioja. Iš baigusiųjų dvyliktąją klasę pavyko sukomplektuoti tik vieną šios specialybės grupę. Baigusiųjų dešimtą klasę šiek tiek daugiau, bet ir šių moksleivių stinga.

Mokyklos direktorius Albertas Filipauskas sakė, kad baigus vidurinę mokyklą mokytis dvejus metus tam, kad sėdėtum parduotuvėje prie kasų, jaunimui neatrodo patrauklu. Šie specialistai kol kas vadinami prekybos įmonių prekybos konsultantais, bet nuo kitų mokslo metų mokymo programa keičiama. Bus rengiami prekybos įmonių vadybininkų padėjėjai, nors dirbs tokį patį darbą.

„Turime gerą mokymo bazę, pakankamai kvalifikuotų mokytojų. Galėtume rengti daug daugiau prekybos specialistų, jei tik būtų ką mokyti“, – aiškino mokyklos direktorius. Jo teigimu, dauguma profesinių mokyklų išgyvena krizę.

Siekia aukščiausios kartelės

Vis mažiau moksleivių stoja ir į Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą. Jos direktorius Andrius Čedavičius teigė, kad ypač nedaug norinčiųjų įgyti siuvėjo specialybę, nors šių specialistų darbdaviai labai pageidauja. „Siuvimo pedagogus dėl mažo darbo krūvio buvome priversti atleisti arba perkvalifikuoti. Profesinėse mokyklose nebeliko kam mokytis. Tie jaunuoliai, kurie norėdavo įgyti darbininkiškas specialybes, dabar eina į kolegijas“, – komentavo A.Čedavičius.

Užsienyje, sakė mokyklos vadovas, į aukštąsias mokyklas iš karto stoja maždaug trečdalis abiturientų, o visi kiti karjerą pradeda nuo profesinės mokyklos. Pas mus daugiau orientuojamasi į universitetines studijas, tad darbo jėgos trūksta.

Kauno statybininkų regimo centras (KSRC) kasmet parengia apie 300 statybinio profilio specialistų. Direktorius Stanislovas Janukaitis įsitikinęs, kad jų būtų galima parengti bemaž dvigubai daugiau. Specialistų poreikis didelis, bet suburti daugiau studentų tikrai nepavyktų. Norinčiųjų tapti mūrininkais, santechnikais, automobilių mechanikais nestinga, tačiau į apdailininkus ar suvirintojus niekas nesiveržia.

Centro pedagogai stengiasi atgaivinti nutrūkusius ryšius su darbdaviais.

„Kai įmonės ar firmos turėjo specialistų perteklių, su mokyklomis nesistengė bendrauti. Dabar darbdaviai patys ieško, kaip galėtų prisivilioti mūsų absolventus“, – sakė S.Janukaitis.

KSRC keliems projektams yra gavęs finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Vien santechnikų ir suvirintojų dirbtuvėms įrengti gauta apie 6 mln. litų.

Kadrus rengia bendrovė

Stambesnės bendrovės, pajutusios darbuotojų stygių, pačios ėmė steigti specialistų rengimo centrus. Didžiausia pardavėjų darbdavė – mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT“ – neseniai įkūrė tris mokymo centrus Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Čia rengiami kursai kasininkams, prekybininkams, dirbantiems su specializuotomis kompiuterių programomis, nes į prekybos centrus priimami darbuotojai dažniausiai ateina dirbti neturėdami reikiamų žinių ir kvalifikacijos.

„Lietuvos profesinio mokymo įstaigos per metus parengia apie 500 pardavėjų-kasininkų. O mūsų bendrovės centrai didžiausiuose Lietuvos mietuose per metus jų apmokys pustrečio tūkstančio“, – teigė „Maxima LT“ personalo departamento direktorė Metodija Vidūnaitė.

Kasininkėms apmokyti bendrovėje bus skiriama daugiausia dėmesio, nes jų tarp 16 tūkstančių „Maxima“ darbuotojų yra trečdalis. Į Kauno regiono „Maximos“ parduotuves kasmet ateina tik 100 profesinių mokyklų auklėtinių, todėl jų spragą galima užpildyti specialistus rengiant patiems.

Atlieka pedagogų funkciją

Jonavoje esanti bendrovė „Achemos mokymo centras“ rengia kursus ne tik norintiesiems dirbti chemijos pramonėje, pavyzdžiui, operatoriams, bet ir teikia paslaugas kitiems darbuotojams.

„Esame parengę 90 mokymo programų. Kursus rengiame krautuvų vairuotojams, plataus profilio liftininkams, stogdengiams, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrams ir apskritai pavojingus darbus dirbantiems žmonėms“, – vardijo bendrovės direktorė Alvyda Misiūnienė.

Visi kursų lankytojai išklauso 800 valandų kursą ir gauna centro išduotus pažymėjimus.

Direktorė sakė, kad kiekvienas „Achemos“ koncernui priklausančioje įmonėje dirbantis žmogus per metus mokymuisi skiria mažiausiai 40 valandų. Mokymo centras atlieka ir savotišką profesinės mokyklos funkciją. Manoma, kad specialybės žinių suteikiama pakankamai, suteikta kvalifikacija darbdaviai nesiskundžia.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Projektų departamento direktorius Vaidotas Levickis:

Reikia keisti požiūrį į profesines mokyklas: šio mokymo sistema nėra tobula, o mokyklos praradusios prestižą. Į jas ateina tie moksleiviai, kurie prastai mokėsi vidurinėse mokyklose ir nepateko į aukštąsias. Daugelio profesinių mokyklų mokymo bazė silpna, ne visi pedagogai yra pasirengę ašiuolaikiškai dirbti ir yra aukštos kvalifikacijos. Labai trūksta glaudesnio mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimo, būsimiems darbininkams nesudaromos galimybės atlikti praktiką gerose įmonėse ar firmose. Kol kas nevykdomas ir neseniai priimtas naujasis Profesinio mokymo įstatymas. Sumanymas sujungti darbo rinkos mokymo centrus su profesinėmis mokyklomis ir juos aprūpinti modernia įranga vertas dėmesio, bet kol kas šioje srityje nieko nedaroma.

Profesinės mokyklos nepopuliarios

Lietuvoje veikia 78 valstybinės ir dvi privačios profesinės mokyklos, kuriose mokosi 43 800 moksleivių.
Daugiausia mokyklų – 57 – įsikūrusios miestuose, 18 – rajonų centruose ir miesteliuose.
Populiariausios tarp moksleivių – automechanikų, apdailininkų, technikos šaltkalvių-remontininkų, padavėjų-konditerių specialybės.
Mažiausiai jaunimas renkasi siuvėjo, metalo apdirbimo staklininkų, tarptautinių reisų vairuotojų, pardavėjų, žemės ūkio darbuotojų specialybes.

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija