CHOREOGRAFAS A. LIŠKAUSKAS – APIE ISTORINĮ MOMENTĄ KLAIPĖDIEČIŲ BALETO TRUPĖJE
- Kauno.diena.lt inf. 1
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugiasi stipriai atsinaujinusia baleto trupe. Netrukus jos laukia rimtas iššūkis – žiemos šventėms rengiamas Piotro Čaikovskio „Spragtukas“. Pirmieji spektakliai – jau gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
O artėjančiuose „Eglės žalčių karalienės“ spektakliuose Žvejų rūmuose spalio 26 ir 27 dienomis Eglės vaidmenį pirmą kartą atliks trupės šokėja Aušra Krasauskaitė.
Nuo 2019-ųjų pradžios pasikeitė kone pusė baleto trupės narių. Sulaukėme penkių merginų ir keturių vaikinų iš dviejų žymiausių Ukrainos baleto šokėjų kalvių: Kijevo baleto mokyklos ir Serge’o Lifario choreografijos koledžo, taipogi veikiančio Kijeve. Aštuoni ukrainiečiai vasarą jau šoko „Eglės žalčių karalienės“ premjeriniuose spektakliuose, vienas vaikinas atvyksta artimiausiu metu. Be to, nuo praėjusio sezono trupėje dirba stažuotojai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros antrakursiai.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė Kamilė Pilibaitytė, baigusi dėstytojos Audronės Domeikienės klasę, irgi pasirinko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete. Ji derins studijas ir darbą mūsų trupėje. Šią šokėją vasarą jau matėme „Eglės žalčių karalienės“ premjeroje.
Taigi sezono naujienos džiugios: baleto trupės narių skaičius artėja prie dvidešimties. Muzikiniame teatre dirbu 23-čią sezoną, bet neprisimenu, kad būtume turėję tiek daug šokėjų. Tai – istorinis momentas. Panašios apimties kolektyvas susidarydavo tik grandioziniuose spektakliuose – pavyzdžiui, balete „Graikas Zorba“, kuriame trupę papildo kviestiniai šokėjai.
Kaip trupės senbuviai priėmė jaunuosius kolegas iš Ukrainos?
Spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ išryškėjo graži trupės senbuvių ir jaunųjų šokėjų iš Ukrainos dermė. Profesionalus scenos pajautimas darniai susipynė su profesionaliu šokiu.
Organizatorių nuotr.
Ar neklystume teigdami, kad trupės profesionalumo lygis auga?
Esminis pokytis ir yra tas, kad dabar trupės branduolys nuolat papildomas profesionaliais baleto šokėjais, baigusiais baleto mokyklas, o ne kitokias šokio studijų kryptis. Pas mus šoka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus, Kijevo baleto mokyklos ir Serge’o Lifario choreografijos koledžo absolventai.
Ir aišku, kad ne visi norintys gali ir sugeba pas mus šokti. Kas rytą vyksta klasikinio baleto pamokos, kurias veda pedagogė, garsi baleto šokėja Beata Molytė-Kulikauskienė. Visiems tenka atlikti sudėtingus pratimus, kuriais laviname savo kūną. Žiūrovai šią mūsų „virtuvę“ gali išvysti Jūros šventės pasirodymų metu, kai trupė pristato spektaklių ištraukas – repeticijas lauke, pavadintas pasirodymu ORE. Stereotipiškai manoma, jog baletas – tik plastika ir grakštumas, tačiau gatvės pasirodymuose praeiviai pamato, kiek fizinės jėgos, ištvermės ir prakaito šis menas reikalauja.
Stereotipiškai manoma, jog baletas – tik plastika ir grakštumas, tačiau gatvės pasirodymuose praeiviai pamato, kiek fizinės jėgos, ištvermės ir prakaito šis menas reikalauja.
Kuo ypatinga baleto šokėjo profesija?
Šokėjas lavina ne tik kūną, bet ir protą. Šokdamas turi galvoti apie vaidmenį, jausti, ką scenoje darai. Tuo mes ir skiriamės nuo sportininkų. Sportuojame ne mažiau, bet įjungiame visus įmanomus žmogaus pojūčius bei išlavintą vaidybą. Jei bėgikui distancijoje lieptumėte išreikšti savo meilę arba suvaidinti drakoną, bijau, kad jam nepavyktų arba šios pastangos pakenktų trokštamam rezultatui. O baleto šokėjui viskas privalo pavykti.
Sakoma, kad šokėjų protas slypi kojose, bet tai netiesa. Judesius atlieka ne vien kojos. Šokio esmė scenoje nėra žingsnelis. Kiekvienas šokėjo judesys neša informaciją žiūrovui: tu skubi, eini pas mylimąją ir t.t. Tokiu būdu pasakojamas šokio spektaklio siužetas.
Kuo trupė nustebins prasidedančiame sezone?
Laukia intensyvus ir darbingas periodas, nes naujuosius trupės narius būtina įvesti į ankstesnius teatro pastatymus: spektaklius „Graikas Zorba“, „Altorių šešėly“, „Tikroji dinozaurų istorija“. Visi šie spektakliai bus rodomi 2019-2020 m. sezono metu ne po vieną kartą. O spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ spalio 26 ir 27 dienomis išvysime naujas solistų sudėtis. Eglės vaidmenį pirmą kartą atliks balerina Aušra Krasauskaitė-Berulė, nepamainomu Žilvinu išliks Mantas Černeckas, o jų atžalas vaidins ukrainiečiai: Drebulytę – Kira Tikhonova, Ąžuolą – Mykhailo Mordasov. Sausio 18 dieną Eglės partiją vėl atliks ypač palankiai kritikų po premjerinių spektaklių įvertinta LNOBT balerina Julija Stankevičiūtė.
O dar mūsų laukia pasiruošimas išskirtinei premjerai! Gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žiūrovams pristatysime Piotro Čaikovskio šokio spektaklį „Spragtukas“. Klaipėdoje jį statys garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, anksčiau garsiuose pasaulio teatruose jau sukūręs ne vieną „Spragtuko“ pastatymą. Žymiausias iš jų – Sankt Peterburgo Marijos teatre kartu su scenografu Michailu Šemiakinu sukurta šio baleto versija. Klaipėdietiškam „Spragtukui“ scenografiją ir kostiumus kurs dailininkai Aleksandras Barmenkovas ir Jekaterina Zlaja.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
1 komentarai -
2 komentarai -
11 komentarai
gerbėja