FOTOGRAFĖ I. PIX: IKI ŠIOL GYVENU „GODŲ“ PRISIMINIMAIS

Pasaulio scenose įvertintas ir bisais palydėtas Kauno šokio teatro spektaklis “Godos” gegužės 13 dieną, pasieks ir Klaipėdos dramos teatro sceną. Prieš spektaklio premjerą – pokalbis su tikra klaipėdiete, šokio projekto „Godos“ ir kitų netikėčiausių sričių fotografe, charizmatiška, talentinga ir optimistiška asmenybe Indre Pix.

– Nuo ko prasidėjo Jūsų meilė fotografijai? Kokiomis akimis į pasaulį žiūri Indrė Pix?

– Fotografija buvo ta jėga, kuri manyje daug metų snaudė. Kelias į fotografiją – kaip ir daugelio: pirmasis fotoaparatas, fotografijos kursai pradedantiesiems, po to – nepamatuojamas informacijos srautas tobulinant įgūdžius. Laikui bėgant, pradedi matyti daug daugiau... Pasaulį aplink save išgyvenu, filtruoju per savo jausmus. Dabar galiu drąsiai teigti, kad tai, ką pastebiu šiandien, anksčiau tiesiog praeidavau.

– Bemiegės naktys nestebina, nes Jus galima sutikti tiek pompastiškuose Lietuvos pop muzikos žvaigždžių koncertuose, tiek akistatoje su briedžiais Nidos miškuose. Iš kur toks įvairiapusiškumas?

– Aš pati esu spalvinga asmenybė: teko dainuoti, šokti, mėgstu aktyvų sportą. Ilgus metus lankiau plaukimo treniruotes, dalyvaudavau varžybose. Dabar prisiminus apima nostalgija. Ištvermės ir malonumo atžvilgiu – nieko nėra geriau už plaukimą. Mielu noru ir dabar tuo užsiimčiau, deja, para turi tik 24 valandas. Aš jau nebeprisimenu, kada paskutinį kartą atostogavau. Tačiau esu labai laiminga.

Fotografuoju viską: renginius, koncertus, festivalius, projektus, mielai įamžinu ir gražiausias bei neužmirštamas švenčių akimirkas: gimtadienius, krikštynas, vestuves. Tenka dirbti su tokiais žymiais Lietuvos muzikinės scenos atlikėjais kaip SEL, Džordana Butkutė, taip pat esu sporto fotografė. Sportą prisijaukinau po truputį. Iš pradžių fotografavau futbolą, šiuo metu fotoaparato kadrais skaičiuoju krepšinio kėlinius. O su briedžiu – graži istorija. Su draugais ėjau fotografuoti jūros, tačiau kelią mums pastojo briedžių šeimyna. Kol jauniklis man pozavo – nusileido saulė. Taip nuotraukoje sustingo harmoninga gamtos akimirka.

– Jūsų sėkmės formulė – „motyvacija = tikėjimas“. Ar tai Jus ir veda pirmyn link svajonių įgyvendinimo?

– Pirmyn veda ne tik kūrybinis procesas, bet ir galutinis rezultatas. Svarbu žinoti, ką ir kodėl nori daryti. Tikiu tuo, kuo užsiimu ir mane tai motyvuoja. Beje, tarp motyvacijos ir įvertinimo taip pat galiu padėti lygybės ženklą. Man labai svarbu, kad žmonės, kuriuos fotografuoju, džiaugtųsi mano darbais. Labai geras jausmas, kai nuotrauka elektroninėje erdvėje surenka 6 tūkst. paspaudimų „patinka“ arba kai po tarptautinio muzikos festivalio, žymūs užsienio atlikėjai mano nuotraukas spausdina savo šalies žurnaluose. Visi šie dalykai ne tik veda, o, sakyčiau, „veža“.

– Indre, kaip nutiko, kad pradėjote fotografuoti Kauno šokio teatro „Aura” spektaklius? Kas dedasi fotografo galvoje, kai jis stengiasi pagauti nepaliaujamai scenoje kūnais ir mintimis judančius šokėjus?

– Seniai norėjau prisiliesti prie šio meno. Šokėjai kalba savo kūno kalba, kiekvienas atveria duris į savo istoriją. Man labai patinka dirbti su šokio teatru „Aura“. Šios šiuolaikinės šokio trupės spektakliai mane užburia, perkelia į jausmų pasaulį. Kurti menines nuotraukas be galo įdomu. Tai tarsi trigubas efektas: kartu su herojais gyveni ir išgyveni, o per nuotraukas patirtis perduodi ir žiūrovams. Didžiausias iššūkis – kaip nufotografuoti, kad ir nuotraukoje kūnas judėtų, kad žiūrovas jaustų ekspresiją ir jėgą.

– Esate Lietuvoje ir užsienyje garsiai nuskambėjusio tarptautinio lietuvių ir norvegų šokio projekto „Godos“ fotografė. Pasidalinkite įspūdžiais apie buvimą projekto dalimi, spektaklį.

– Euforija! Akimirksniu į galvą tik toks žodis. Sulaukusi pasiūlymo fotografuoti projektą, nedvejodama nusprendžiau prisidėti prie jo įgyvendinimo, įgijau geros patirties, pažinau daug puikių, talentingų žmonių. Esu dėkinga Kauno šokio teatro „Aura“ vadovei ir choreografei Birutei Letukaitei, visai projekto komandai už tai, kad jie yra, kad susitikome ir dirbame kartu. Iki šiol gyvenu „Godų“ prisiminimais, labai laukiu trupės atvykstant į Klaipėdą su šiuo spektakliu.

– Kol laukiame spektaklio premjeros Klaipėdoje, ką, kaip tikra klaipėdietė galite pasakyti apie šį miestą ir jo fotogeniškumą?

– Mano miestas – Klaipėda! Čia, prašau, padėkite daug šauktukų, šypsenų ir meilės. Klaipėdoje gimiau ir augau, mokiausi, studijavau ir dirbu. Man miestas – tai jo žmonės. Klaipėdiečiai turi ypatingą energetiką, tai atsispindi ir nuotraukose.

Kas? „Godos“ (choreografės A. Ekenes, P. Holden, B. Letukaitė), Kauno šokio teatras „Aura“.
Kada? Gegužės 13 d. 18 val.
Kur? Klaipėdos dramos teatre.
Daugiau informacijos: www.aura.lt