Į premjerą KVMT „Jūros“ salėje susirinko gausus būrys šokio mylėtojų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Teatro salę pripildė ypatinga laukimo nuotaika, o pasirodymams pasibaigus, kūrėjai ir atlikėjai buvo apdovanoti audringomis ovacijomis, šūksniais „bravo“ ir nesibaigiančiais aplodismentais.
Vakaro pirmąją dalį atvėrė choreografės Editos Stundytės ir kompozitoriaus Arvydo Malcio vienaveiksmis šokio spektaklis „PraRegėjimai“, diriguojamas KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Įkvėptas M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos, spektaklis kūrė abstraktų, belaikėje erdvėje tarp sapno ir realybės klaidžiojantį Menininko paveikslą – nuoširdžiai pašaukimui atsidavusios asmenybės portretą. Kūrybinėse vizijose ir košmaruose, šviesos blyksniuose ir skausmingose išgyvenimų atodangose menininkas ieškojo būdo prabilti į pasaulį, net ir jausdadamas, kad jo kūriniai dažnai lieka nesuprasti. Spektaklis jautriai palietė amžiną menininko pašaukimo ir vidinės šviesos temą, kurią liudija paties Čiurlionio žodžiai: „reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie, išvydę, patys rastų šviesos savyje ir eitų [savo] keliu….“. Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė Jurgita Jankutė, vaizdo projekcijas – Marius Vilčinskas, šviesų dizainą – Edvardas Osinskis. Jų bendra kūryba padėjo sukurti išskirtinę, sapnišką spektaklio atmosferą.
Antrojoje vakaro dalyje KVMT baleto trupės šokėjai Romanas Semenenko ir Daria Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija) ir Mantas Ūsas (Lietuva) pristatė šešias autorines šokio miniatiūras, įkvėptas M. K. Čiurlionio paveikslų. Savo kompozicijas šokėjai-choreografai plėtojo glaudžiai bendradarbiaudami su muzikos kūrėjais Yana Shliabanska (Ukraina), Dylanu Iuliano (Italija), Kristijonu Lučinsku, Donatu Bielkausku, Jonu Raudonium ir Andriumi Stakele (Lietuva).
Miniatiūrose „Gyvybės kurjeris“, „Pasaka II“, „Paskutinis šviesos blyksnis“, „Neregimųjų aidai“, „Minčių peizažai“ ir „Vidujinis žvilgsnis“ individualios kūrėjų interpretacijos subtiliai pynėsi su čiurlioniškų simbolių ir nuotaikų pajautomis. Šokėjai patys kūrė choreografiją, rinkosi kostiumus, bendradarbiavo su kompozitoriais ir šokio kalba interpretavo Čiurlionio kūrybos pasaulį.
Šis kūrybinis procesas daugeliui menininkų, atvykusių iš kitų šalių, tapo pirmąja artima pažintimi su lietuvių profesionalaus meno pradininko kūryba, kvietusia įminti paveiksluose slypinčias paslaptis, simbolines prasmes bei perteikti jas šokio kalba. Daugeliui tai buvo ne tik nauja meninė patirtis, bet ir pirmoji kūrybinė pastanga pažinti lietuvių kultūros savastį.
Programa „Hommage à Čiurlionis“ yra įtraukta į M. K. Čiurlioniui skirtą LR Vyriausybės kuruojamą renginių programą. 2025-aisiais KVMT žiūrovų laukia ne tik M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos koncertai, specializuota styginių kvarteto edukacija, bet ir įtraukus tarpdisciplininis projektas „Misterija Rex“ Klaipėdos skulptūrų parke bei kiti renginiai.
Tie, kurie nespėjo aplankyti premjeros, šį sezoną dar turės galimybę išvysti spektaklį gegužės 31 dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
Naujausi komentarai