Taisyklės tarsi galioja ne visiems: teatre masiškai fotografuoja ir filmuoja spektaklius | KaunoDiena.lt

TAISYKLĖS TARSI GALIOJA NE VISIEMS: TEATRE MASIŠKAI FOTOGRAFUOJA IR FILMUOJA SPEKTAKLIUS

Žiūrovai teatre – visada laukiami, tačiau yra tam tikros taisyklės, kurių laikytis privalo kiekvienas. Nepaisant to, vis dar atsiranda žiūrovų, kuriems jokie įspėjimai ar prašymai negalioja.

Įsigijo lazerius

Neišjungtas telefono garsas, užkandžiavimas ar net knarkimas – būtent su tokiu teatro lankytojų elgesiu kartais tenka susidurti Klaipėdos teatrų darbuotojams. Nors ir sakoma, kad toks žiūrovų elgesys veikiausiai nėra piktybinis, būtina priminti, kad vis dėlto teatre jis nederamas.

Pasak Klaipėdos dramos teatro vyriausiosios administratorės Gretos Matuzaitės-Archipovos, pastaruoju metu susiduriama su nauju reiškiniu – spektaklių filmavimu ir fotografavimu.

"Dabar tai didžiausia problema, bandome ją spręsti žiūrovams garsiniu pranešimu prieš spektaklius primindami, kad filmuoti ir fotografuoti draudžiama. Taip pat, kad ir nenoriai, bet esame įsigiję lazerius, tad vykstant spektakliui tenka spiginti žiūrovams į akis ar telefonus. Kita problema – vėlavimas. Atrodo, nieko tokio, jei pavėluosiu penkias minutes, juk vis tiek mane palydės į salę, bet, kita vertus, tai yra didžiulė nepagarba aktoriams ir žiūrovams, kurie jau stebi spektaklį", – teigė G. Matuzaitė-Archipova.

Atrodo, kad visas spektaklis žiūrimas per telefoną.

Užmigo išgėrusi

Anot G. Matuzaitės-Archipovos, dar nebuvo tokio atvejo, kad žiūrovas būtų išprašytas iš salės, nes turėtų būti užfiksuotas išties piktybiškas elgesys.

"Pasitaiko atvejų, kai žiūrovai spektaklių metu valgo saldainius, todėl reikėtų prisiminti, kad teatro salė – ne kino salė, kur galima užkandžiauti. Dauguma žiūrovų yra tikrai pavyzdingi, bet pasitaiko visokių kuriozų. Pavyzdžiui, kolegės pasakojo, kad į spektaklį atėjo dvi girtos moterys, viena jų per spektaklį užmigo, kita šiaip taip išsėdėjo. Kad žmonės užmiega ir pasigirsta knarkimas, pasitaiko ir dažniau. Bet tokie užmiegantys labai nepiktina, suprantame, kad žmogus turėjo sunkią dieną, bet vis tiek buvo pasiryžęs ateiti į teatrą. Linkime kitą kartą ateiti mažiau pavargus", – sakė pašnekovė.

Taip pat pastebima, kad yra žiūrovų, kurie spektaklyje kažko nesupranta ir nesulaukę pabaigos veržiasi iš salės garsiai komentuodami, koks blogas spektaklis. Kiti garsiai komentuoja veiksmą dar sėdėdami salėje.

Šaltuoju metų sezonu salėje sėdi ir peršalimo ligomis sergantys žiūrovai. Nepaisant to, kad visur skelbiama, jog pajutus simptomus renginių geriau vengti ir taip pasirūpinti ne tik savo, bet ir kitų saugumu.

Rimantas Pelakauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Fotografuoja blykstėmis

Aktoriaus Rimanto Pelakausko teigimu, dėl triukšmaujančių žiūrovų aktoriai jaučia diskomfortą.

"Diskomfortas išties didelis. Teatras – dialogas ir, kai dirbi, kalbiesi su žmonėmis salėje. Vyksta aktoriaus dialogas su žiūrovas. Jei žiūrovai triukšmauja, tai reiškia, kad dialogas neįvyksta, kad nieko neįvyko – apima tuštumos jausmas. Koks dialogas, jei jame nėra pagarbos, lygiai tas pats, jei aktorius ateitų į sceną nepasiruošęs. Kam eiti į teatrą, jei nenori dialogo, buvimo drauge, kokios nors temos nagrinėjimo, per tai ateinančio vidinio atradimo? Teatre laukia kūrybinis aktas ir žiūrovas jame dalyvauja kartu su aktoriais. Jam reikia nusiteikti", – tikino aktorius.

O fotografavimas spektaklio metu jau tapo masinis reiškinys.

"Spektakliuose netrūksta fotografuojančių žiūrovų, ir kartais fotografuojama masiškai, suspindint blykstėms, net atrodo, kad visas spektaklis žiūrimas per telefoną. To tikrai per daug, tai eterio triukšmas. Tai trukdo susikaupti tiek aktoriams, tiek ir kitiems žiūrovams", – kalbėjo R. Pelakauskas.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Žiūrėkite į veidrodį

Kas rodoma Jūsų teatre? Seksas, nuogybės. unitazai, keiksmažodžų lavina tapo įprasta. Tai ko Jūs norite, ponai Teatro vadova iš ių šiuolaikinių žiūrovų? Pasižiūrėkite, kas "karaliauja" mūsų spektakliuose? Kokio lygio banalybės, skurdžios pjeses statomos ?Jūs ir užduodate TAM toną.

Anonimas

Jau ilgokas laikas, kaip nebevaikštau į teatrą, esu senas sovietinio raugo vatnykas. Nes nematau ten ką žiūrėti, o moterų šukuosenos ir papuošalai man neįdomu.

Rankoje - išmanusis telefonas

o dvasioje - ubagystė . Vyresnioji karta , tikriausia,prisimena tuos pasiruošimus ir pasipuošimus,einant į teatrą,į Operos ir baleto teatrą -Meno šventovę . Dabar net Anapilin išeinančius didžiuosius menininkus ,kokiais komentarais palydi : šiurpas ima skaitant ,o ir gyvieji Artistai sulaukia dvasios ubagų ,,gražių" epitetų. Koks valstybės požiūris į KULTŪRĄ ,tokie ,,kultūringi" piliečiai ir auga . Toli nueisime...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS