Albume – Klaipėdos žydų gyvenimas | KaunoDiena.lt

ALBUME – KLAIPĖDOS ŽYDŲ GYVENIMAS

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko profesorės, istorikės iš Vokietijos Ruth Leiserowitz fotografijų leidinio "Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)" pristatymas.

Leidinyje – didelė fotografijų kolekcija, atrinkta iš parodos, pirmą kartą pristatytos Klaipėdoje 2005 m., o vėliau ir kituose miestuose bei šalyse.

Klaipėdiečiams buvo pateikiami iki šiol neskelbti dokumentai ir nuotraukos, susiję su Mėmelio žydų veikla XIX–XX a., iki Antrojo pasaulinio karo.

Klaipėdos žydų bendruomenė šiuo pristatymu pradėjo būsimų renginių ciklą.

"Žydai – neatsiejama Klaipėdos gyvenimo dalis. Mes norėjome tai pristatyti Klaipėdos bendruomenei. Esame numatę renginių ciklą, skirtą 770-ajam Klaipėdos gimtadieniui paminėti. Renginius norėtume pradėti būtent nuo R.Leiserowitz fotoalbumo pristatymo", – žodį tarė Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Žydai – neatsiejama Klaipėdos gyvenimo dalis.

Autorės leidinyje yra apie 120 nuotraukų, o renginyje buvo rodoma per 30 fotografijų, tarp kurių ir tos, kurių nėra albume.

R.Leiserowitz dalijosi įtraukiančiomis žydų šeimų istorijomis.

"Jeigu vyras galėdavo finansuoti, moteris įsigydavo suknelę, pasiūtą pagal prancūzų katalogus. Kalbant apie šį prancūzų laikotarpį, norėčiau perskaityti vieną citatą iš Jawschitzų šeimos atsiminimų: "1920 m. generolas Odry, prancūzų naujai paskirtas Mėmelio gubernatorius, atvyko į uostą su batalionu. Prancūzai buvo tokie dailūs ir gražūs savo uniformomis ir visi jie kalbėjo prancūziškai, bučiavo rankas. Frankofilijos banga užplūdo miestą. Maža kepyklėlė netoli uosto tapo žinoma kaip "Le petit cafe dépot". Mano mama ir tetos visą likusį gyvenimą nekalbėjo apie mėlyną spalvą, o sakydavo "bleu" ir pažadėdavo "parole d'honneur", kai uždėdavo ranką ant širdies ir duodavo garbės žodį", – prisiminimus iš Jawschitzų šeimos gyvenimo skaitė profesorė.

R.Leiserowitz kalbėjo ir apie Klaipėdoje veikusį jaunimo sporto klubą "Bar Kochba", organizavusį įvairias išvykas į Nidą, žygius, vasaros stovyklas.

Žydų šeimos uostamiestyje turėdavo nemažai verslų. Turgaus gatvėje buvo maisto prekių parduotuvė, priklausiusi Erikui, Issakui Glantui ir jo sūnui Raouliui.

Šios ir kitos istorijos slypi fotografijų leidinyje, kurį ateityje planuojama išleisti ir anglų kalba.

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

teisybe visada isriskeja,tik laiko klausimas,

Bet prie fitlerio kiek daug buvo zydu,kurie dirbo isvien su hitleriu,tegu zydai nemeluoja ,kad zydu nebuvo prie hitlerio,tegu zydai pripazista ,kad ju tautoje buvo zudykai,ir dirbo is vien,gal jums reikia zydu pavardziu kurie darbavosi is vien su hitleriu,visoa tautos turi isdavyku,neisimtis ir zydai buvo visokiu,tik zydai niekada to nepripazysta,o zmones ne durni, viska mate ,zino is tevu pasakojimu,apie zydus,kad jau ir rusai garsiai prakalbo apie zydus,,nera tokios tautos kuri butu angelai,kaip zydai save taip pristato pasauliui,

Anonimas

Siandien lavrovas sake ,kad fitleris turejo zidisko kraujo,o mes taip ir galvojom ,jeigu ir rusai taip sako,

Anonimas

Kodel neleidziate deti minus,zydai vadovauja ,kaip ir fasistai,ar ne,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS