Iki Rusijos karo prieš Ukrainą egzistavo vadinamosios raudonosios linijos, tarp jų ir Baltijos jūroje, bet netrukus čia jos bus peržengtos.

Siunčia signalą Rusijai

Rugsėjo 9 d. Baltijos jūroje prasidės didžiuliai NATO karinių laivų manevrai. NATO laivai Baltijoje manevruodavo ir iki šiol.

Prasidėsiantys NATO karo laivų manevrai bus išskirtiniai. Juose aiškiai ir atvirai peržengiamos visos iki šiol buvusios raudonosios linijos. Bene pirmą kartą pagal NATO pratybų legendą bus duota komanda atremti Rusijos atakas regione.

„Mes siunčiame Rusijai aiškų signalą būti budriems ne tik mūsų pratybų metu“, – Berlyne kalbėjo Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Kristianas Kaakas.

Šiomis pratybomis NATO Baltijos jūros regione demonstruoja, kad jos laivai yra šeimininkai Baltijos jūroje.

Taip pat, kad Baltijos jūra de jure yra laikoma vidine NATO jūra, nepaisant to, kad Rusija prie šios jūros turi žemės lopinėlį. Tarp visų Baltijos valstybių jis yra mažiausias – siekia 83 km. Netgi Lietuvos 91 km ilgio pakrantė yra didesnė nei Rusijos pajūris.

Saugojo nuo bolševikų

Naujas rugsėjo 9 d. Baltijos jūroje prasidėsiančių pratybų niuansas yra ir tai, kad pratybose dalyvaus Švedija. Ji dar nėra oficialiai tapusi NATO nare, bet iki to jau visai netoli. Švedijos, kuri prie Baltijos turi ilgiausią 7 600 km kranto liniją, įstojimas į NATO ir faktiškai patvirtins, kad Baltijos jūra yra NATO jūra.

Pratybose Baltijos jūroje dalyvaus visos prie jos esančios NATO šalys, įskaitant ir neseniai priimtą Suomiją. Į pratybas atvyks ir NATO šalių – JAV, Kanados, Nyderlandų, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos laivai.

Istoriškai panaši situacija Baltijos jūroje jau yra buvusi 20 a. pradžioje, po I pasaulinio karo. Tuomet dar nebuvo jokio NATO (ji įkurta 1949 m.). Atskirų Europos valstybių laivai budėjo Baltijos jūroje. Prie Estijos krantų yra iš 1918 ir 1919 m. nuskendę britų laivai, kaip „HMS Cassandra“, „HMS Myrtle“, „HMS Gentian“.

Tokio budėjimo tikslas buvo saugoti nuo šviežiai susikūrusios bolševikinės Rusijos prie Baltijos jūros atsiradusias nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikas, iš dalies ir Suomiją, kuri 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbė deklaraciją dėl nepriklausomybės ir visiško atsiskyrimo nuo carinės Rusijos.

Dabartinė Rusijos valstybė turi daug analogų su Rusija po I pasaulinio karo, kur į valdžią atėjo bolševikai. Karo ideologija, susidorojimas su kitaip galvojančiais, vidinės represijos, agresija prieš nepriklausomas valstybes. Visa tai buvo stalinistinėje Rusijoje, kurios ideologiją kopijuoja putinistai.

Dabar NATO, o po I pasaulinio karo britų laivai saugojo Baltijos valstybes nuo agresijos iš Rusijos.

Rusija akivaizdžiai susilpnėjo

Tai, kad NATO valstybės rugsėjo 9 d. Baltijos jūroje pradės didžiulių karinių laivų manevrus su legenda, kad pagrindinis regiono priešas yra Rusija, liudytų apie tai, kad dėl karo Ukrainoje Rusija ypač susilpnėjo.

Labiausiai susilpnėjo Rusijos sausumos pajėgos, nors kare su Ukraina Rusija neteko mažiausiai 12 laivų, įskaitant ne tik kreiserį „Maskva“ bet ir mažesnius karo laivus.

Kokios Rusijos pajėgos yra prie Baltijos jūros, šiandien nėra tiksliai žinoma. Pagrindinės Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Baltijos jūros regione yra Kaliningrado srities Baltijsko uoste ir Sankt Peterburge.

Būtent Sankt Peterburge dar prieš karą su Ukraina, o tiksliau 2021 m., buvo surengtas karinio laivyno paradas. Jame dalyvavo apie 50 katerių, kreiserių ir povandeninių laivų. Demonstruoti ir jūrinės aviacijos lėktuvai, sraigtasparniai.

Iki karo su Ukraina dar buvo galima tikėti, kad Rusijos kariuomenė yra stipri. Karas Ukrainoje parodė, kad „milžino kojos tarsi medinės“. Pagal šių metų liepą skelbtus britų karinės žvalgybos duomenis, Rusija Ukrainoje jau neteko 307 lėktuvų ir sraigtasparnių. Dabar jų jau yra ir daugiau.

Paskutiniais duomenimis, kare su Ukraina Rusija buvo netekusi 12 karo laivų. Dabar jų gali būti ir daugiau.

Realiai vertinant, kare su Ukraina bene mažiausiai yra nukentėjęs Rusijos karo laivynas, nes Turkija, prasidėjus karui, Rusijos laivams neleido įplaukti į Juodąją jūrą. Nemaža dalis Rusijos karo laivų dislokuota Baltijos jūroje, ko gero dar daugiau Barenco jūroje ties Murmansku. Didelis kiekis Rusijos laivų gali būti ir Tolimuosiuose Rytuose prie Japonijos, Ochotsko jūros, gal ir Rusijos šiaurėje.

Kokio lygio yra Rusijos laivynas, vėlgi neaišku. Greičiausiai jo lygis yra žemas, nes prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvo pasirodę pranešimų, kad Rusija pertvarkys laivyną ir statys naujus karo laivus. Nauji laivai taip ir nepastatyti. Rusijos laivynas dažnai naudoja senus sovietinius, tik perdažytus laivus.

Rusijos kare prieš Ukrainą pasaulis pamatė, kad Rusijos karo technologijos yra pasenusios. Jei paraduose kas nors ir buvo pristatoma kaip nauja, tai tik bandomaisiais, dažnai ir nesėkmingais vienetais.

Tas pats, matyt, tinka ir kalbant apie Rusijos karinį laivyną. Juo labiau, kad Rusijoje stokojama ne tik karo, bet ir civilinių laivų statybos pajėgumo. Dar sovietų laikais didžioji dalis laivų statyklų buvo koncentruota rytinės Baltijos šalyse, taip pat Ukrainoje, kur buvo didžiausia ir garsiausia sovietmetyje Nikolajevo laivų statykla.