Jau daugiau nei dešimtmetį įvairias aplinkosaugos priemones diegianti KN (bendrovė „Klaipėdos nafta“) tempo nemažina ir šiemet. Dar pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė planuoja pristatyti įdiegtas naujas oro taršos mažinimo priemones. Tačiau bendrovės vadovai akcentuoja, kad naujos, pažangios technologijos – tai tik viena iš mozaikos detalių siekiant išlaikyti saugią ir švarią aplinką tiek bendrovės valdomuose terminaluose, tiek ir mažinti poveikį šalia jų įsikūrusių bendruomenių gyvenimo kokybei.

KN naftos terminalas, istoriškai veikiantis Klaipėdos uoste nuo 1959 m., jau buvo ne kartą modernizuotas siekiant ne tik gerinti krovos procesų lankstumą ir kokybę, bet ir atitikti keliamus aplinkosaugos ir darbų saugos reikalavimus. Pasak Dainiaus Čiutos, KN Terminalų valdymo direktoriaus, šioms sritims skiriamas ypač didelis dėmesys. „Esame įsipareigoję ir įtvirtinę strategijoje iki 2030 m. užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarią KN naftos terminalų veiklą, mažinti emisijas. Natūraliai šiais principais vadovavomės ir iki šiol, tačiau keliame sau ambicingesnius tikslus. Pernai mūsų veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti ISO kokybės vadybos sistemų standartus, gavome tai patvirtinančius sertifikatus, iš kurių vienas – būtent aplinkos apsaugos. Tai rodo, kad veikiame teisinga kryptimi, bet kartu ir įpareigoja“, – sakė D.Čiuta. Jo teigimu, KN per pastarąjį dešimtmetį skyrė milijonus eurų vien tam, kad gerėtų aplinkos (grunto, oro ir kt.) kokybė.

D.Čiuta: „Nuolat iniciatyviai vykdome aplinkos oro monitoringą, vertiname poveikį aplinkai, o ne tik siekiame atitikti normas ar reikalavimus“.

Situacija keičiasi

Didžiausios investicijos, pasak D.Čiutos, iki šiol buvo skirtos aplinkos oro taršai mažinti ir siekė iki 5 mln. eurų – tai lakiųjų organinių junginių rekuperavimo, paprasčiau tariant – garų sugaudymo ir vėl pavertimo produktu – įrenginys. Ant naftos produktų talpyklų įrengti pontonai, kurie mažina produktų garavimą į aplinką. Bendrovė dėjo daug pastangų panaikinti ir istorinei taršai, t. y. prieš keliasdešimt metų užterštam dirvožemiui ir gruntiniam vandeniui išvalyti. Pernai aplinkosaugos projektams skirta 1,6 mln. eurų. D.Čiuta įsitikinęs, kad pokyčius jaučia ir aplink įsikūrusios bendruomenės, su kuriomis KN palaiko ryšius, periodiškai pristato aplinkosaugos vykdymo planą, ne kartą prisidėjo prie bendruomenių socialinių ir aplinkosauginių iniciatyvų. „Siekiame ne deklaratyvios, bet rezultatyvios socialinės atsakomybės. Nuolat iniciatyviai vykdome aplinkos oro monitoringą, vertiname poveikį aplinkai, o ne tik siekiame atitikti normas ar reikalavimus. Visuomenė gali operatyviai gauti informaciją apie vykdomą krovą realiu laiku, paskambinus specialiai tam skirta linija. Viliamės, kad šiemet dar galėsime atnaujinti gyvus susitikimus ir ekskursijas į savo terminalus, juolab kad šiemet esame numatę pristatyti, ką nuveikėme aplinkosaugos srityje“, – planais dalijosi D.Čiuta.

Įgyvendina ne vieną naują projektą

Šiais metais, anot KN terminalų valdymo vadovo, bus baigti įgyvendinti aplinkosauginiai projektai, kurie buvo pradėti pernai: modernizuoti katilinės degikliai, kurie užtikrins 3 kartus mažesnes vienkartines anglies monoksido ir azoto oksidų emisijas į aplinkos orą. Taip pat bus paleistas naujas oro teršalų valymo įrenginys. Kaip tik šį mėnesį jau prasidėjo šio įrenginio paleidimo ir derinimo darbai. „Mūsų veikla specifinė, jos neuždengsi stikliniu gaubtu, todėl suprantame miestiečių lūkesčius, kad jų gyvenimo kokybė, gyvenant šalia uosto, nenukentėtų. Siekiant abipusiškai tenkinančių sprendimų, darome viską, kad poveikis aplinkai būtų pamatuojamas ir kontroliuojamas“, – sakė D.Čiuta. Jo teigimu, bendrovė per šiuos metus planuoja parengti lakiųjų organinių junginių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo planą naujam laikotarpiui, taip siekiant dar labiau mažinti poveikį aplinkai žvelgiant ir iš platesnės „žaliojo kurso“ perspektyvos. KN taip pat planuoja dar atviriau ir skaidriau viešinti lakiųjų organinių junginių monitoringo duomenis savo tinklalapyje. Kaip tai bus daroma, bendrovė pristatys vėliau šiais metais.

Svarbus ir žmogiškasis faktorius

D.Čiuta atkreipė dėmesį, kad bendrovė susitelkusi ir į darbo kultūros bei saugos kėlimą. Vadovo nuomone, kai kalbama apie aplinkosaugą, tai ne mažiau svarbu nei tiesioginės investicijos į ją. „Artimiausioje perspektyvoje kalbėti apie visišką robotizaciją šiame versle būtų utopiška. Tokiuose terminaluose kaip mūsų naftos krovos infrastruktūrą valdo ir ją prižiūri darbuotojai, o ne dirbtinis intelektas, ir natūralu, kad išlieka žmogiškųjų klaidų tikimybė. Todėl mūsų tikslas – kelti darbų saugą ir kultūrą, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi atsakingas už savo veiksmų padarinius gamtai, visuomenei, kad būtų aiškus supratimas, jog bet koks saugos incidentas gali būti kritinis ir padaryti neatitaisomos žalos. Vykdome mokymus, tiriame kiekvieną, net ir smulkų infrastruktūros sutrikimą, išsiaiškiname priežastis ir numatome veiksmus, kad ateityje būtų išvengta panašių įvykių“, – pažymėjo D.Čiuta. Pasak jo, tokie veiksmai taip pat reikalauja investicijų, kurios reikšmingai prisideda prie tvarumo puoselėjimo.

Perdirbimas ir „žalia“ energija

„Iš tiesų tvarumo, gamtos išsaugojimo ateities kartoms filosofija apima daugelį mūsų veiklos sričių. Per pastaruosius dvejus metus gerokai sumažinome popieriaus naudojimą, SGD terminalo veikloje jo apskritai atsisakėme, diegiame įvairius kitus išteklių taupymo sprendimus, skatiname rūšiavimą, alternatyvių transporto priemonių naudojimą ir begalę kitų su darbuotojų sauga, sveikata ir „žaliąja“ kryptimi susijusių iniciatyvų. Džiaugiamės, jog mūsų darbuotojai motyvuoti ir prisideda prie šios filosofijos įgyvendinimo“, – pastebėjo D.Čiuta. Daugiau nei 70 proc. bendrovės valdomuose objektuose susidariusių atliekų yra perduodama ne šalinti į sąvartyną, o perdirbti ar energijai gaminti. Taip pat pernai KN terminale buvo naudojama tik „žalia“ energija, gaunama iš atsinaujinančių išteklių, ir tokiu būdu į aplinką nepateko apie 5 000 t CO₂, kuris tiesiogiai prisideda prie šylančio klimato.