AR SKIRIASI DANGĖ NUO NEMUNO?

Laivyboje vienas svarbiausių rodiklių yra gylis, nes nuo to priklauso, kokios grimzlės laivai gali plaukti.

Nemunas seklesnis už Dangę

Neseniai patvirtintame Vidaus vandens kelių eksploatavimo taisyklių priede nurodyta, kad Akmenos-Dangės upės gylis tiek 4,3 km atkarpoje nuo žiočių iki Liepų gatvės tilto, tiek likusioje 8,5 km atkarpoje iki Klaipėdos miesto teritorijos ribos, kuri yra ties Palangos plento tiltu, siekia 1,5 m.

Tai nustebino, nes toks gylis prilygsta krovininei laivybai pritaikytoje Nemuno upėje. Ir tai ne visur, o tik Atmatoje nuo Uostadvario ir Nemune iki Jurbarko. Netgi 87,8 km atkarpoje nuo Jurbarko iki Kauno Nemuno gylis siekia ne 1,5, o 1,4 m. Dar mažesnis (1,15 m) Nemuno gylis ties Kauno krovinių prieplauka ir visai mažas (0,75 m) ties Birštonu.

Atsakymas į šio straipsnio pavadinimą būtų toks – neįtikėtina, bet Akmenos-Danės upė pagal gylį lenkia Nemuną, nors Klaipėdos miesto ribose esanti upė yra įrašyta tik į Vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, o visos Nemuno upės atkarpos, įskaitant ir ties Birštonu, įtrauktos į Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.

Neįtikėtina, bet Akmenos-Danės upė pagal gylį lenkia Nemuną.

Dangės nereikia gilinti

Klaipėdoje įvairūs vietos politikai ar jūrinės kultūros entuziastai dažnai diskutuoja, kad Dangės upės vagą reikia valyti tam, kad būtų pasiektas vandens keliui reikalingas gylis.

Koks dar reikalingas gylis, jei didžiojoje dalyje Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąraše esančių upių ir kitų vandens telkinių palaikomasis gylis yra 1,5 m?

Pagal oficialius Lietuvos dokumentus, palaikomasis 1,5 m gylis yra Kuršių marių vandens kelyje nuo Klaipėdos iki Atmatos upės, taip pat Kuršių mariose iki Skirvytės ir Skirvytėje, Šyšos ir Minijos upėje iki Lankupių ir netgi Karaliaus Vilhelmo kanale.

Oficialiai didesnis iki 2,5 m gylis yra tik Kauno hidroelektrinės tvenkinyje, kuris, kaip ir Akmenos-Danės upė, yra įtrauktas į Vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.

Todėl, jei kokie nors Klaipėdos entuziastai užsimanytų gilinti Akmenos-Danės upę Klaipėdos miesto ribose, iš valdžios institucijų atsakymas galėtų būti aiškus – Dangės upė yra viena giliausių Lietuvoje ir tinkamai pritaikyta laivybai.

Upėje, kur vandens gylis oficialiuose dokumentuose nurodomas 1,5 m, gali plaukti ne tik vandens autobusai ar kiti plokščiadugniai laivai, bet ir jūrinės jachtos, netgi galingi kateriai.

Negalima netikėti tuo, kas pažymėta Lietuvos vandens kelių sąraše esančioje dalyje apie Dangės arba oficialiai vadinamą Akmenos-Danės upę. Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame portale yra pateikiami 2019 m. Dangės upės batimetrinių matavimų duomenys. Iš viso pateiktos 33 Dangės upės atkarpos su gyliais nuo žiočių iki Šalteikių gatvės tilto, kur baigiasi Klaipėdos miesto riba. Dangės upės žiotyse gylis yra 3,8–6 m. Ties Naująja uosto gatve 3,1–3,8 m. Panašus gylis yra ir ties įplauka į Jono kalnelio tvenkinį. Prie Mokyklos gatvės jis apie 3 m. Prie Liepų gatvės tilto yra vietų, kur gylis siekia net 6–8 m, bet prieigose yra apie 3 m. Ties Dobilo 1-ąja gatve gylis Dangėje yra nuo 1,8 iki 2,8 m. Ties Baltijos 7-ąja gatve gylis yra ir nuo 2,2 iki 3,4 m. Prie Tauralaukio tilto gylis Dangės upėje yra nuo 1,5 iki 3,9 m (posūkiuose). Toliau iki Šalteikių gatvės tilto gylis svyruoja nuo 1,5 m iki daugiau nei 3 m kai kuriose vietose. Prie paties Šalteikių gatvės tilto užfiksuotas 1,2–1,6 m gylis.

Parametrai tinka laivybai

Pagal oficialų dokumentą, skirtumas tarp Nemuno, Kuršių marių vandens kelių ir Akmenos-Danės upės yra tik tas, kad Nemune posūkio spindulys yra 250 m, nuo žiočių iki Jurbarko – net 350 m, o Kuršių mariose – net 500 m.

Akmenos-Danės upėje posūkio spindulys yra 160 m. Tai gali reikšti, kad šioje upėje, skirtingai nei Nemune ar Kuršių mariose, negalėtų plaukti vilkikų tempiamos baržos. Bet tuo pat metu nėra atsakymo, kad reikalui esant Akmenos-Danės upė negalėtų būti pritaikyta krovininei laivybai. Bent apie tokią šios upės paskirtį nekalbama. Iš istorijos žinome, kad Dangės upėje buvo prekybos uostas. Laivai su kroviniais skirtingu laiku plaukdavo net iki Joniškės.

Reikalui esant Akmenos-Danės upė galėtų būti pritaikyta krovininei laivybai bent iki Liepų gatvės tilto. Jos oficialus gylis yra 1,5 m, posūkio spindulys – 160 m, plotis – 20 m. Nuo Liepų gatvės tilto iki Klaipėdos miesto ribos Dangės upės parametrai yra tokie patys, išskyrus tai, kad oficialus upės plotis čia yra 12 m.

Kanalu gabens krovinius?

Tokie patys parametrai, kaip Akmenos-Danės upės iki Liepų gatvės tilto, yra ir Karaliaus Vilhelmo kanalo.

Lietuvos bendrajame plane nurodyta, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas ateityje gali būti pritaikytas krovininei laivybai. Skamba kaip nesusipratimas, nes neaišku, kokie kroviniai tuo kanalu galėtų būti plukdomi? Sieliai, kuriems plukdyti ir buvo kasamas šis kanalas, greičiausiai jau niekada nebebus plukdomi.

Būtų gerai, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas būtų su išvalytomis pakrantėmis ir patrauklia infrastruktūra pritaikytas bent jau pramoginei laivybai. Tas pats ir Dangės upėje. Jei visoje upės atkarpoje iki Klaipėdos miesto ribos tikrai yra 1,5 m gylis, nieko daug nereikėtų daryti, tik išvalyti maurus didesnėje upės pakrančių dalyje.