ATNAUJINAMI GINČAI DĖL ŽVEJYBOS

Jokioje kitoje verslo srityje Lietuvoje nebuvo tiek ginčų ir teismų, kaip Baltijos jūros žvejybos versle.

Neapsisprendžia dėl procentų

Šiuo metu Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo nesutarimų istorijoje yra naujas pakilimas. Žemės ūkio ministerija parengė ir Vyriausybėje derina Žuvininkystės įstatymo pataisas.

Rengiamasi pripažinti, kad vienas ūkio subjektas gali turėti iki 40 proc. vienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

Žvejai nesuvokia, kas vyksta, nes 2017 m. liepą ta pati Vyriausybė jau buvo pripažinusi, kad „neturėtų būti taikoma įprastinė dominavimo prezumpcija (tai yra 40 procentų), reikėtų nustatyti mažesnę teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje ribą vienam ūkio subjektui, laikantis konstitucinio proporcingumo principo“.

Dėl to, kad žvejyba, kaip manoma, susijusi su viena verslo grupe mažėtų, Seime keletą metų kovojo jos narys Eugenijus Gentvilas, kuris netgi buvo įveltas į teisminį ginčą, bet jį laimėjo.

Dauguma žvejų visada siekė, kad žvejybos galimybės būtų padalytos daugmaž vienodai nesudarant geresnių sąlygų atskiroms bendrovėms ar verslo grupėms.

Dalis žvejų prašė, kad įstatyme vienam ūkio subjektui arba verslo grupei įteisintų tik iki 20 procentų vienos žuvies rūšies žvejybos galimybių. Jei tai būtų įteisinta dabar po per 60 proc. strimelių ir šprotų žvejybos galimybių turinčios dvi bendrovės, kilusios iš vienos išskaidytos, turėtų dalį kvotų grąžinti ir jos būtų paskirstytos kitiems žvejams.

Alternatyvus mokslininko siūlymas

Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto mokslo darbuotojas Remigijus Sakas, kuris yra dirbęs ES žuvininkystės struktūrose, kritikavo naujas Žuvininkystės įstatymo pataisas.

Jos neva esančio tik kosmetinio pobūdžio, atkartoja ES technines procedūras ir nesprendžia daugelį metų įsisenėjusių problemų. Jis pasiūlė, kaip teigė, daugumos žvejų nuomonę atitinkančią naujo Žuvininkystės įstatymo redakciją.

Manoma, kad Baltijos priekrantėje žvejybos galimybių iš viso nereikia skirstyti, o leisti žvejoti tik griežtai apibrėžtuose žvejybos plotuose.

Atviroje jūroje jis siūlė žvejybos kvotas skirstyti pagal laivus, sudėliojant juos į dvi kategorijas. Didesniems laivams kliūtų daugiau kvotų, mažesniems - mažiau.

R.Sako manymu, tokia sistema būtų teisinga ir efektyvi, nes leistų išgyventi ir žvejybos įmonėms, ir laivų įguloms.

Taip pat jis siūlė numatyti 10 proc. kvotų rezervą, kuris būtų kaip skatinimo priemonė žvejybos bendrovėms, kai jų trejų metų žvejybos rodikliai yra labai geri. 

Žemės ūkio ministerija į alternatyvų Žuvininkystės įstatymo siūlymą neatsižvelgė. 

Bendrai žvejybos verslo atstovai pateikė apie 150 psl. įvairiausių pastabų, tačiau tik į mažą dalį jų atsižvelgta.

Žvejai išnyks kaip dūmas

Priimti naują Žuvininkystės įstatymą prireikė todėl, kad šiemet rudenį baigiasi iki tol 3 metus veikusi perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema. Nuo šių metų lapkričio 1 d. pereinamosios žvejybos teisės jau ketinama suteikti 15 metų.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad žvejybos principai būtų iš esmės nekeičiami. Tos galimybės, kurios yra dabar, būtų perduotos toms pačioms įmonėms 15 metų laikotarpiui.

Per  pastaruosius trejus metus dėl nykstančių menkių, mažų strimelių ir šprotų kvotų gerokai „sėdusios“ dauguma žvejybos įmonių, per 15 metų išnyks kaip dūmas.

„Mes, dauguma žvejų, būdami vyresni, po penkiolikos metų jau nebegalvosime apie jokią žvejybą, o gal to laiko ir nebesulauksime“, – dėstė vienas 60-metis žvejys.

Dauguma žvejų vėl kyla į kovą. Praėjusią savaitę grupė jų lankėsi Vyriausybėje, kurios pasitarime svarstytos naujos įstatymo pataisos. Vyriausybė joms kol kas nepritarė, numatė savaitės laikotarpį žvejų pateiktoms pastaboms įvertinti. Kai tai bus padaryta įstatymo projektą rengiasi teikti Seimui. Žvejai rengiasi ir nuolatiniams vizitams į Seimą ir jo komitetus.

Svarbiausias žvejų klausimas buvo, kodėl ir kam prireikė numatyti net 15 metų trukmės žvejybos galimybių įteisinimą?

Ir duos, ir atims

Didžiulė problema yra ir tai, kad Lietuvos žvejų Baltijos jūroje sugautos produkcijos beveik nemato mūsų šalies vartotojai. Lietuvoje iškraunama vos 8,9 proc. Baltijos jūroje sugautų žuvų, kitos „nusėda“ Danijoje, Lenkijoje, netgi Latvijoje. Tą situacija rengiamasi taisyti.

Ketinama didinti lašišų ir menkių sugavimo galimybių dalį priekrantės žvejams, kai jos neišgaudomos atviroje jūroje. Tada bent sugautos žuvys liktų Lietuvoje.

Rengiamasi ir 10 kartų sumažinti pradinę žvejybos galimybių aukciono kainą, nes žvejai aukcione nesugebantys jų išsipirkti.

Žadama įteisinti, kad žvejai tarpusavyje galėtų keistis nepanaudotomis žvejybos galimybėmis.

Numatyta dar ir daugiau įstatymo pakeitimo dalių, kurios atskiroms žvejų grupėms, pavyzdžiui, Kuršių marių, Baltijos jūros priekrantės, yra svarbios. Bet įstatymas iš esmės nekeičia ir nesprendžia Baltijos jūros žvejybos problemų, kurios yra susidariusios nuo 2013.

Įstatymo pataisos viena ranka tarsi rengiasi kažką duoti žvejams, o kita ranka toliau į bankrotą siunčia daugumą Baltijos jūros žvejų.