B. MARKAUSKAS DĖL KELIŲ BŪKLĖS KREIPĖSI Į SEIMĄ

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kreipėsi į Seimą, Vyriausybės kanceliariją, Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl finansavimo keliams. Net 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių jau pernai buvo blogos būklės, tad nieko nedarant jų būklė taps visai tragiška.

Rezultatas – griūvantys tiltai

Klaipėdos rajono meras akcentavo, kad Vyriausybė privalo didinti finansavimą valstybės keliams. Prie B. Markausko prašymo prisijungė dar penkios savivaldybės.

„Automobilių kelių direkcija jau atvirai sako – nebevykdys su savivaldybėmis pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių. Nebevykdys, nes tam tiesiog neturi pinigų. Valstybė negirdi nei savivaldybių, nei ekspertų, nei ekonomistų argumentų, kad kelių tinklas prastėja ir to rezultatas – griūvantys tiltai ir kasmet vis prastėjanti šalies kelių tinklo infrastruktūra. Jau dabar net kas ketvirtas kelias iš dešimties nebeatitinka elementarios kokybės reikalavimų, ir tai kelia sunkumų ne tik mūsų gyventojams, bet ir visai ekonomikai, nes mažina patrauklumą investuotojams“, – situaciją komentavo B. Markauskas.

Jis pastebėjo, kad su šia problema susiduriame visos, o ypač žiedinės, savivaldybės, per kurių teritorijas driekiasi tranzitiniai keliai su dideliais transporto srautais.

„Todėl mūsų rajonas inicijuoja rezoliuciją ir su Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių rajonų savivaldybėmis raginame Vyriausybę ir Seimą, formuojant kitų metų valstybės biudžetą, priimti ryžtingus sprendimus dėl finansavimo didinimo šalies keliams“, – tikino B. Markauskas.

Bronius Markauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Remontas – migloje

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė apie kai kurių kelių situaciją Klaipėdos rajone („Kelių direkcijos projektai smenga“, 2023 10 24).

Direkcija pripažino, kad pagrindinės įvažos į Gargždus, Tilto gatvės rekonstrukcija pakibo nežinioje, nes tam nėra lėšų.

„Iki šiol, bendradarbiaujant su Kelių direkcija, mums pavyko rekonstruoti tik Kretingos plentą Gargžduose, Klaipėdos ir Žalgirio gatves Priekulėje, tačiau Ežero gatvė Sendvaryje, Klaipėdos gatvė Kretingalėje ir kitos sutartys su Kelių direkcija ir toliau gulės stalčiuje, nes kol kas net kitų metų valstybės biudžeto projekte daugiau papildomų lėšų valstybės keliams neskiriama“, – teigė B. Markauskas.

Dar vienas įrodymas, kad iš Vyriausybės rūmų regionų problemos sunkiai matomos.

Klaipėdos rajono savivaldybė prisidėjo savo lėšomis tvarkant ne tik rajono, bet ir valstybinius kelius. Savivaldybė per kelerius metus net keturis kartus padidino keliams skiriamų lėšų apimtis – nuo 3 mln. eurų 2019 metais iki 12 mln. eurų 2022-aisiais.

Tačiau valstybinių kelių būklė tik blogėja, o jų remonto perspektyvos – migloje.

„Ką tai reiškia? Ogi tai, kad ilgus metus nespręstos problemos, kurioms jau tikėjomės radę sprendimą bendradarbiavimo sutartimis, kurioms skiriame savo lėšas, ir toliau tęsis dėl to, kad Vyriausybė tam neskiria finansavimo. Tai ne tik nepateisinti mūsų visų lūkesčiai, bet ir įsipareigojimų nesilaikymas, o svarbiausia, kad vienos pagrindinių rajono gatvių ir toliau liks be padoraus asfalto, šaligatvių, apšvietimo, perėjų. Dar vienas įrodymas, kad iš Vyriausybės rūmų regionų problemos sunkiai matomos“, – kalbėjo B. Markauskas.

Prašo pakeitimų

Pati Kelių direkcija pabrėžia, kad norint, jog kelių tinklas bent jau neprastėtų, tam jau kitąmet reikia prie dabartinio finansavimo papildomai skirti dar 400 mln. eurų.

„Nesuvokiama, kaip galima nesuprasti, kad finansavimą kelių infrastruktūrai didinti būtina, nes priešingu atveju šalies kelių būklė tik blogės ir kasmet reikalaus dar didesnių investicijų. Kažkada pašiepdavome kaimynus lenkus dėl jų kelių, tačiau dabar lieka tik pavydžiai žiūrėti ir klausytis juokelių apie savo šalies kelius“, – nuoskaudą išsakė B. Markauskas.

Rezoliucijoje valdžios atstovams B. Markauskas akcentavo kelis aspektus.

Be prašymo užtikrinti tinkamą finansavimą, kad Kelių direkcija būtų pajėgi įgyvendinti su savivaldybėmis pasirašytas bendradarbiavimo sutartis, meras atkreipė dėmesį į Kelių priežiūros ir plėtros programos metodiką.

„Reikėtų peržiūrėti šią metodiką, pagal kurią vertinama kelių būklė. Ji turi nemažai spragų, pavyzdžiui, vertinant kelio būklę, išimami ruožai, besidriekiantys per miestelius, kur asfalto danga yra prasčiausia, nėra šaligatvių, apšvietimo, ir teigiama, jog kelias yra geros būklės“, – pastebėjo B. Markauskas.

Taip pat B. Markauskas pabrėžė, kad Kelių direkciją laikas įpareigoti teikti savivaldybei nuolatinę informaciją apie kelių remontus jų teritorijose.

Žiedinėms savivaldybėms, kurioms tenka didesnis tranzitinis srautas, prašoma didinti skiriamą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį.