Mažosios Lietuvos, Klaipėdos ir uosto prijungimas prie Lietuvos 1923 m. įrodė, kad ir lietuviams jūra gali būti artima.

Mažosios Lietuvos patriotas

Gydytojas, Tilžės akto (1918 m.) signataras Valteris Didžys (1886–1977), vaistininkas Kazimieras Mažonas (1886–1958), banko tarnautojas Kristupas Plonaitis (1905–1980), uosto inžinierius Fricas (Pričkus) Bernardas Buntinas (1904–1966) žinomi kaip pirmieji buriuotojai, kurie Klaipėdoje kūrė lietuviško buriavimo pagrindus.

Išskirtinė asmenybė buvo V. Didžys. Tilžėje gyvenęs, jis po Pirmojo pasaulinio karo įsijungė į politinę ir visuomeninę veiklą, tapo Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu.

Vos 22 metų jis buvo jauniausias tarp 24 žinomų asmenybių, kurios 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktą, dar vadinamą Tilžės aktu.

Šis aktas buvo politinis ir teisinis dokumentas, kuriuo reikalauta Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos.

Aktas buvo naudojamas kaip argumentas 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje teikiant argumentus, kad Mažoji Lietuva turi būti Lietuvos dalis.

Po 1923 m. sausio 15 d. įvykusio Klaipėdos krašto sukilimo Tilžės aktu remtasi tarptautinių organizacijų prašant Klaipėdos kraštą pripažinti Lietuvos dalimi. Tai ir įvyko.

Pradžia: pirmasis lietuviško jachtklubo Klaipėdoje komandoras V. Didžys. „Jankausmuziejus.lt“ nuotr.

Gydytojas, buriuotojas, lenktynininkas

Nenuostabu, kad Klaipėdai tapus Lietuvos dalimi, 1924 m. V. Didžys atvyko ir apsigyveno šiame mieste. Dirbo Klaipėdos geležinkelio ruožo gydytoju. Tuo pat metu jis aktyviai įsiliejo į Klaipėdos visuomeninę veiklą.

Kurį laiką mokytojavo, dėstė fiziką Klaipėdos lietuviškoje gimnazijoje. Tapo Lietuvos mokytojų sąjungos valdybos nariu, ėmėsi steigti Klaipėdos krašto lietuviškas mokyklas.

Turėjo tvirtą nuostatą, kad Lietuva ir Mažoji Lietuva, taip pat Karaliaučiaus kraštas turi būti kartu.

Tuo pat metu V. Didžys buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku.

Dar viena jo veikla buvo susijusi su buriavimu. Jis tapo pirmojo lietuvių jachtklubo Klaipėdoje steigėju ir komandoru. Tas laikotarpis nėra gana gerai ištyrinėtas. Labiau akcentuojami vėlesni metai, kai įkurtas Lietuvos jachtklubo Klaipėdos skyrius, kurio simboliniu komandoru buvo uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas.

V. Didžys ne tik dalyvavo visuomeninėje veikloje, bet ir pats aktyviai buriavo.

Dar 1931 m. V. Didžys buvo įsigijęs kelioninę jolę „Aušrinė“. 1936 m. jis įsigijo tuo metu vieną populiariausių Baltijoje Hai klasės jachtą. Ją pavadino „Rūta“. Su šia jachta V. Didžys aplankė Baltijos ir Skandinavijos šalis, dalyvavo ir laimėjo prizų tarptautinėse regatose Gotlande, Rygoje, Abo Suomijoje.

1938 m. V. Didžys su savo jachta tapo I Lietuvos tautinės olimpiados čempionu.

V. Didžys savo laiku buvo žinomas ir automobilių lenktynininkas, netgi tapęs Lietuvos automobilių sporto čempionu. Klaipėdoje jis buvo įsteigęs automobilistų klubą.

Grakštu: V. Didžio jachta „Rūta“ Kuršių mariose 1936–1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Sugrįžo į Mažąją Lietuvą

Tai, kad V. Didžys buvo gerbiamas tarp buriuotojų, liudija ir tai, jog nuo 1936 m. vasario 4 d. jis buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos Švietimo komisijos pirmininku, 1940 m. nuo balandžio iki birželio – Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku, 1942–1944 m. – Vyriausiojo buriavimo komiteto prie Kūno kultūros rūmų pirmininku.

Tai jau buvo naujas V. Didžio gyvenimo etapas, nes po 1939 m., kai naciai aneksavo Klaipėdos kraštą, jis pasitraukė į Kauną. Nepaisant karo, iš dalies ir V. Didžio pastangomis buriavimas Lietuvoje nesustojo. Veikė Kauno, Trakų, Vilniaus, Šiaulių jachtklubai.

Tarp burių: V. Didžys ir Jonas Dėckis „Rūtoje“ apie 1929 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos nuotr.

Artėjant sovietams 1944 m. jam teko trauktis iš Lietuvos. Iš pradžių į Vokietiją, o 1949 m. į Australiją.

Po karo kurį laiką gyvendamas Vokietijoje, V. Didžys 1946 m. įsiliejo į Mažosios Lietuvos veiklą, tapo atkurtos šio krašto draugijos vicepirmininku. V. Didžys buvo vienas tų, kurie 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą, vadinamąjį II Fuldos aktą, kuriuo reikalavo Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. Šiuo aktu mažalietuviai, kuriuo save laikė ir V. Didžys, protestavo, kad jų tėvynę Mažąją Lietuvą kolonizuoja rusai. Buvo prašoma, kad Mažąją Lietuvą, kol ji bus sujungta su nepriklausoma Lietuva, valdytų Jungtinių Tautų komisija.

Tai, kad V. Didžys buvo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto sūnus, liudija ir jo veikla Australijoje. Jis buvo Melburno lietuvių klubo narys, su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją.

Ir Australijoje jis buvo įsigijęs jachtą, buriuodavo kartu su sūnumi Martynu.

V. Didžys mirė 1977 m. Melburne. 2013 m. jo ir žmonos Liudvikos palaikų urnos vaikų Ievos Aras ir Martyno Didžio iniciatyva buvo perkeltos į Mažąją Lietuvą, į Bitėnų kapines. Bitėnuose Martyno Jankaus muziejuje saugomi ir likę asmeniniai V. Didžio daiktai, dokumentai, nuotraukos, korespondencija.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ”, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.