UŽ PURVYNĄ – AUKSO KAINA

Automobilių aikštelę namo kieme savo lėšomis išplėsti apsisprendę gyventojai apstulbo sužinoję, kad už purvynu virtusio žolyno sunaikinimą turės pakloti 35 tūkst. litų. Klaipėdiečiai kreipėsi į savivaldybę, kuri viešai ragina žmones patiems įsirengti aikšteles, tačiau jos pagalbos nesulaukė.

Kieme – aštuonios vietos

Naujakiemio gatvės 15 daugiabučio namo, kuriame yra 60 butų, kieme šiuo metu stovėjimo vietos įrentos tik 8 automobiliams. Dėl jų tarp vairuotojų nuolat kyla konfliktai. Dėl užgrūsto kiemo prie namo sudėtinga privažiuoti specialiųjų tarnybų – greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių – automobiliams. Gyventojai yra priversti statyti savo mašinas ant žaliosios vejos.

Įmonės „Debreceno valda“, kuri administruoja pastatą, direktorius Jevgenij Sakovskij pasakojo, kad Naujakiemio gatvės 15 name gyvenantys klaipėdiečiai išplėsti aikštelę apsisprendė prieš metus.

Čia numatyta įrengti dar 36 stovėjimo vietas – išasfaltuoti 770 kvadratinių metrų žolyno. Pasak vadovo, yra gauti visi reikiami leidimai aikštelei išplėsti.

Purvynas tapo problema

J.Sakovskij atkreipė dėmesį, kad projekto įgyvendinimas brangus. Vien techninis projektas kainuos 5 tūkst., stovėjimo vietų įrengimas – dar apie 80 tūkst. litų.

Tačiau, anot vadovo, paaiškėjo, kad gyventojų pinigines dar labiau paplonins kompensacija už žaliosios vejos sunaikinimą. Skaičiuojama, kad už žolyno, kuris jau seniai virtęs purvynu, sunaikinimą reikėtų sumokėti 35 tūkst. litų.

„Tai viena pagrindinių problemų. Gyventojams ir taip aikštelės išplėtimas daug kainuos, o čia dar reikia sumokėti tokią sumą už orą“, – pabrėžė J.Sakovskij.

Pasak vadovo, savivaldybė aiškina, kad galima ir nemokėti šios sumos. Reikia tik želdynus atsodinti kitoje vietoje. Tačiau J.Sakovskij atkreipė dėmesį, kad gyventojai vis tiek turės papildomų išlaidų.

„Koks skirtumas, ar pinigus mokėti, ar medžius pasodinti. Vis tiek išlaidos“, – teigė vadovas.

Žolyną išvažinėjo mašinos

Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojui Jurijui Vlasovui visiškai nesuprantama, kodėl reikia atlyginti žalą už žolyną, kurio realiai nėra.

Žalioji veja jau seniai yra virtusi purvynu. Ją išvažinėjo automobiliai, kurių kieme nėra kur pastatyti.

„Kas sugalvojo tokį mokestį? Koks ten žaliasis plotas? Atrodo, kad mes komercinį objektą, iš kurio uždirbsime milijonus, norime statyti, o ne aikštelę plėsti“, – piktinosi gyventojas.

Savo lėšomis automobilių aikštelę nusprendę susiremontuoti Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojai birželį kreipėsi į savivaldybę dėl dalinės paramos projektavimo darbams.

Tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Savivaldybė nurodė, kad neturi galimybių finansuoti minėtų darbų, nes šių metų miesto biudžetas patvirtintas ir pinigai paskirstyti.

Savivaldybės pozicija stebina

Rugpjūčio pradžioje į miesto merą dėl paramos gyventojams, norintiems susitvarkyti aikštelę, kreipėsi ir namo administratorius.

Prašoma arba atleisti nuo kompensacijos už vejos sunaikinimą, arba šį mokestį kompensuoti. Tačiau, anot J.Sakovskij, atsakymo raštu į prašymą dar nesulaukta.

„Naujakiemio 15 namo gyventojų iniciatyva sveikintina. Gal, įgyvendinus šį projektą, aikšteles kiemuose norėtų plėsti ir kiti“, – pabrėžė vadovas.

J.Vlasovą stebina savivaldybės, kuri viešai gyventojus skatina prižiūrėti kiemus, nenoras padėti.

„Miesto valdžia nori, kad daugiabučių namų kiemuose atsirastų stovėjimo aikštelės, o prisidėti nenori niekuo“, – pastebėjo gyventojas.

Įteisinimas nėra išeitis

Anot J.Sakovskij, automobilių aikštelę prie namo norima išplėsti neįteisinus sklypo prie pastato.

„Mes ėjome kitu keliu, nei siūlo savivaldybė, tačiau viskas trunka ilgai. Aikštelę rengsime valstybinėje žemėje, neįteisinus sklypo prie pastato. Tam turime visus leidimus“, – aiškino vadovas.
J.Sakovskij teigimu, jei namas įsiteisintų sklypą, automobilių stovėjimo problema neišsispręstų.

„Gyventojai taptų atsakingi už žemę, turėtų mokėti nuomos mokestį už kiemo priežiūrą. Tačiau daugiau stovėjimo vietų dėl to neatsirastų. Jei savivaldybė sutvarkytų aikšteles daugiabučių kiemuose, manau, kad gyventojai sutiktų įsiteisinti sklypus. Tačiau, deja, taip nebus“, – tvirtino vadovas.

J.Sakovskij pabrėžė, kad aikštelės išplėtimas Naujakiemio gatvės 15 namo kieme – bandomasis projektas. Įgyvendinus jį, įrengti daugiau automobilių vietų būtų siūloma ir kitų namų gyventojams.

„Vienu metu darytume daug projektų, todėl būtų mažesnės išlaidos. Jau žinotume, kaip elgtis. Vietų mašinoms trūkumas daugiabučių namų kiemuose – didelė problema visame mieste“, – tvirtino vadovas.

Užsiima mokslinėmis teorijomis?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojai ir administratorius užsiima ne darbais, o mokslinėmis teorijomis.

„Jie nėra nieko pateikę savivaldybei. Net sąlygų neišsiėmę. Parašė teiginį, kad viską yra susitvarkę dėl aikštelės įrengimo, ir prašo atleisti nuo kompensacijos už želdynų sunaikinimą. Viską pradeda nuo vidurio. Vienu raštu išspręsti nieko nepavyks“, – komentavo departamento direktorius.

L.Dūda pabrėžė, kad suma, kurią reikėtų mokėti už žolyno panaikinimą Naujakiemio gatvės 15 namo kieme, tikrai būtų ne tokia, kokią nurodo gyventojai ir administratorius.

„Savivaldybė tikrai nenurodė, kad tiek reikėtų mokėti. Jie, matyt, patys susiskaičiavo pagal aplinkos ministro įsakymą. Kompensacija tikrai būtų mažesnė“, – dėstė direktorius.

L.Dūdos teigimu, visiškai atleisti gyventojus nuo mokesčio už želdynų sunaikinimą negalima.

„Ministro įsakymo nepakeisime. Tačiau Aplinkos kokybės skyriaus specialistai buvo apskaičiavę ir pateikę variantus, kaip sumažinti kompensacijos dydį“, – tvirtino direktorius.
Pasak L.Dūdos, gyventojai vietoj kompensacijos galėtų atsodinti želdinius – pavyzdžiui, apsodinti gyvatvore aikštelę.

„Tada didelių pinigų nereikės mokėti. Kainuos tik sodinukai“, – skaičiavo direktorius.

Be to, anot jo, kompensacijos suma būtų sumažinta ir atsižvelgus į žolyno kokybę.

„Yra visokių variantų. Tačiau jie parašė vieną raštą ir dingo“, – teigė vadovas.

Aikštelė gyventojams nepriklausys

L.Dūdai keista pasirodė tai, kodėl Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojai neįsiteisina sklypo, kaip skatina savivaldybė, o aikštelę rengia valstybinėje žemėje.

„Tada mokėtų mokestį už žemę, būtų sklypo šeimininkai. Dabar jie aikštelę rengia valstybinėje žemėje. Jos gyventojai negalės įregistruoti, neturės jokių teisių į žemę, nesukurs turto. Jei jie tokiu keliu eina, tai tegul susimoka už žolyną. Jei įsiteisintų sklypą, tada viskas būtų kitaip“, – tvirtino direktorius.

Pasak vadovo, Klaipėdoje yra 1 proc. daugiabučių namų, prie kurių įteisinti sklypai. Daugiausia jų – naujos statybos. Iš viso uostamiestyje yra per 2 tūkst. daugiabučių namų.
„Gyventojai turi suprasti, kad anksčiau ar vėliau turės prisiskirti sklypus prie daugiabučių namų ir privalės prižiūrėti savo teritoriją“, – pabrėžė L.Dūda.

Komentaras
Ramunė Staševičiūtė
Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė

Žiaurokai atrodo, kai gyventojai, kurie nori įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, turi sumokėti 35 tūkst. litų už sunaikintą žolyną. Suprantu, kai tokie pinigai prašomi iš įmonių, kurios nori užimti žaliąsias teritorijas, plėsdamos savo gamybą. Šiuo atveju žmonės nori tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau, jei nori panaikinti veją, turi sugalvoti, kaip tai kompensuoti. Gal aikštelę reikėtų ne asfaltuoti, o pakloti ažūrines trinkeles, kurios užželia? Žolynas nebūtų visiškai sunaikintas. Gal tai užskaitytų kaip kompensaciją – žaliąjį plotą? Yra ir kitokių alternatyvų. Reikia tik ieškoti. Žinoma, gal tos priemonės yra brangesnės nei aikštelės asfaltavimas, tačiau ar verta mokėti 30 tūkst. litų? Galiausiai vietoje žolyno galima pasodinti ir medžių kieme. Šiaip žalos už žaliųjų plotų sunaikinimą atlyginimas reikalingas. Priešingu atveju, į ką pavirs mūsų miestas. Visur būtų išasfaltuota. Neliktų jokio medžio prie namo. Tokios kompensacijos žmones priverčia mąstyti plačiau, žiūrėti kūrybiškai, ieškoti kitų priemonių, galvoti, ką daryti, kad būtų sunaikinta kuo mažiau želdinių. Nuo to tik patiems yra geriau.