Viena klaipėdietė, gyvenanti Žvejybos uosto rajone, pasidalijo nemalonia situacija – moteris buvo apšaukta nepažįstamosios.

„Tarp Nidos g. 54–56 gyvena viskuo nepatenkinta moteris, mat negalima praeiti net pro jos langus su gyvūnu. Pasak jos, čia yra gėlynas. Rėkia, šaukia, visaip išvadina ir dar policija gąsdina, neva dėl šlapimo žolė neauga. Iš tokios visko galima tikėtis, todėl rašau, kad būtumėte atsargesni“, – rašė įspėti norėjusi klaipėdietė.

„Labai teisingai daro“, – neabejojo kita klaipėdietė.

„Nekreipkite dėmesio, ir tiek. Net jei ir jos čia įsivaizduojamas gėlynas būtų, visi tokią pat teisę turi būti ten. Kas bus, jei kiekvienas po savo langais įsivaizduos, kad čia tik jo teritorija?“, – retoriškai klausė trečia.

„Įdomu, ar turi dokumentus, kad jos ten žemė?“, – teiravosi dar kita.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše nurodyta, kad draudžiama vedžioti gyvūnus arba leisti vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimų aikšteles. Taip pat nevalia gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto.

Pagal šias taisykles, šunis rekomenduojama vedžioti Klaipėdoje įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Jei vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Tam tikra tvarka pažymėta ir dėl gėlynų: taisyklėse nurodyta, kad šunų laikytojai, vaikščiodami su savo augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Tad žmogus, pastebėjęs, kad ant gėlynų ar kitoje draudžiamoje vietoje šlapinasi keturkojis, turi teisę kreiptis ir į savivaldybę, ir į pareigūnus.