Paims privačias žemes
Specialusis planas apima Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimas teritorijas.
Šis dokumentas yra tik patariamojo pobūdžio, nes teritorijomis driekiasi valstybiniai keliai.
Specialusis planas buvo rengiamas ketverius metus.
Kadangi juo jungiamos dvi teritorijos – Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto, dokumentas turėjo būti pristatytas ir uostamiesčio savivaldybėje.
Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius komisijos posėdyje paaiškino, kokius žingsnius yra numačiusi rajono savivaldybė, sprendžiant automobilių spūsčių klausimus.
„Milžiniška plėtra priemiestinėse teritorijose pagimdė tai, kas buvo užkoduota pirmajame bendrajame plane. Matome, kad reikia tvarkytis su šiomis pasekmėmis. Dėl naujo kelio įrengimo yra numatyti privačių žemių poėmiai. Išsiųsta 1,2 tūkst. pranešimų žemių savininkams“, – apie situaciją kalbėjo G. Kasperavičius.
Jis paaiškino, kad vienos arterijos, kuri susijungia su Palangos keliu, išplatinimas problemos neišspręs.
„Praktika rodo, kad tai niekur nenuveda. Gelbėtų teritorijų tinkliškumo išskaidymas. Šiame plane tai numatyta, tik nesėkmė šio specialiojo plano yra ta, kad jis nuveda į kitą planą. O laikas yra sugaištas“, – paaiškino G. Kasperavičius.
Algirdas Kamarauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Siūlė jungtis ir estakadą
Projektuotojai, spręsdami rajono kelių jungčių klausimą su Klaipėdos miestu, siūlė įvairius variantus – pertvarkyti estakadas, nutiesti papildomas jungtis ar net statyti dviejų lygių sankryžą.
Tačiau visi šie grandioziniai statiniai ne tik kainuotų milžiniškus pinigus, bet dar ir strigtų dėl būtinybės derinti projektus su Susisiekimo ministerija, Vyriausybe ir įmone „Via Lietuva“.
Kyla ir kitas esminis klausimas – kas už visa tai mokės, jei keliai priklauso ne savivaldybei, o valstybei?
„Valstybės lygmens dokumento parengimas užtruks. Bet mes ir toliau paiminėsime žemes transporto koridoriaus suformavimui. Statome naują mokyklą. Teks ieškoti erdvių bendrojo naudojimo teritorijoms“, – kalbėjo G. Kasperavičius.
Komisijos pirmininkas, Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas labiausiai domėjosi, kaip žadama spręsti Liepų gatvės tęsinio po Palangos plento viaduku praplatinimo klausimą.
„Ten yra sudėtingiausia. Kas rytą ir vakarą dėl šio vadinamojo butelio kakliuko susidaro spūstis kone iki pat tilto per Dangės upę. Miesto pusėje yra keturios juostos, o toliau lieka tik dvi“, – pastebėjo A. Kamarauskas.
Jis pripažino, kad didžiausias spūstis sukelia į mokyklas vežančių tėvų automobiliai.
„Gal pigiau mokyklą pastatyti, nei dviejų lygių sankryžą?“ – pastebėjo A. Kamarauskas.
Gal pigiau mokyklą pastatyti, nei dviejų lygių sankryžą.
Perims valstybinius kelius
A. Kamarauskas priminė, kad uostamiesčio savivaldybė, matydama rajono gyventojų srautus į miesto mokyklas, inicijavo Klaipėdos valstybinei kolegijai priklausančio pastato, esančio Jaunystės gatvėje, įsigijimą.
Klaipėdos rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas paaiškino, kad Liepų gatvės tęsinio kamšatis nuspręsta spręsti platinant kelią. Šis kelias yra valstybės nuosavybė.
„Priimtas sprendimas perimti šį ruožą, ne tik Dangaus ir Ežero gatves. Bet yra sąlyga – turi būti padaryti darbai, kurie numatyti projektuose. Šiuo metu nėra tikslo viską perimti ir statyti patiems. Dangaus gatvei turime parengtą projektą, pasirašyti bendradarbiavimo sutartis darbams. Tačiau dar vyksta studija, pagal kurią galima būtų privačių ir valstybės investicijų dėka vykdyti Sendvario seniūnijos dalies gatvių platinimą“, – kalbėjo V. Valantinas.
(be temos)