DĖL KLAIPĖDOS UOSTO SEIME IŠVYDO GLOBALISTŲ AUSIS

Seimas atvėrė galimybę iki 2022 metų pabaigos pertvarkyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją į akcinę bendrovę.

Transportas pribrendęs pokyčiams

Šią valstybės įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę planuota dar anos kadencijos Seime 2018 m. Tada noro buvo atsisakyta dėl iškeltų valstybės saugumo abejonių.

Nauja valdžia vėl ėmėsi pertvarkos. Parengti ne tik Jūrų uosto direkcijos, bet ir Vidaus vandens kelių direkcijos, Lietuvos oro uostų ir Oro navigacijos valstybės įmonių pertvarkymų paketai.

Jie kuriam laikui buvo užstrigę, nes šalies Prezidentas buvo pateikęs įstatymų patikslinimą. Seimas atsižvelgė į Prezidento pasiūlymus ir priėmė įstatymus.

„Po šios pertvarkos įmonės galės veikti efektyviau ir teikti didesnę naudą valstybei. Lietuva parodė, kad yra pribrendusi tokiems pokyčiams“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Susisiekimo ministerijos vertinimu, Prezidento pateikti siūlymai prisidės prie pertvarkomų įmonių gerosios valdysenos, skaidrumo ir nacionalinio saugumo sustiprinimo.

Misija: Uosto direkcija yra visos uosto infrastruktūros valdytoja. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Seimo narys Andrius Kupčinskas teigė manantis, kad „Klaipėdos jūrų uosto ir kitų valstybės įmonių akcionavimas pasiteisins, kaip tai pasiteisino su „Lietuvos geležinkeliais“.

„Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas valstybės įmonės statusas negalėtų išlikti ir neturėtų išlikti. Ateis laikas, kai kalbėsime ne tik apie valstybės, bet ir savivaldybės įmonių akcionavimą“, – dėstė jis.

Uostininkai yra sunerimę

Valstybės įmonių, ypač Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymas į akcinę bendrovę Seime turėjo ir oponentų. Tarp jų ir buvę susisiekimo ministrai Algirdas Butkevičius ir Zigmantas Balčytis.

„Jei Jūs būtumėte įmonės, kuri per pandeminį laikotarpį dirbo sėkmingai, savininkai, ar siųstumėte žinią visuomenei, klaipėdiečiams, Europai ir pasauliui, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje keičiama valdymo sistema“, – Seimo narių klausė A.Butkevičius.

Algirdas Butkevičius: sulaukiau skambučių iš uostininkų, kurie yra sunerimę dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcionavimo.

Jis teigė sulaukęs skambučių iš uostininkų, kurie esantys sunerimę. Uostininkai manantys, kad jei dėl globalinių pokyčių uostas pradėtų dirbti nuostolingai, jo akcijas valstybė siektų parduoti.

„Uostas negali būti taip paprastai privatizuojamas, turi būti užtikrinta, kad viešieji transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose. Galimi kreditorių išieškojimai negali būti nukreipti į uosto infrastruktūrą“, – dėstė Seimo narys Z.Balčytis.

Zigmantas Balčytis: uostas negali būti privatizuojamas, turi būti užtikrinta, kad viešieji transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose.

Bankrotinimo procesas prasidėjo

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas teigė matantis globalistų kyšančias ausis, kurie nori supirkti ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių uostus ir geležinkelius.

Jo nuomone, tas pats laukia ir dabar statomo „Rail Baltica“, elektros skirstomųjų tinklų ir kitų pelningų objektų.

„Globalistai dar nenusiramino, mes turime sustabdyti paruošiamąjį darbą, siekiant prichvatizuoti transporto sistemą. Turime rūpintis valstybės saugumo ir gyvybingumo klausimais dėl savų, o ne dėl kažkokių užsienio investuotojų“, – dėstė V.Valkiūnas.

„Toliau bus siekiama akcionuotų bendrovių bankroto. Iš geriausiai Baltijos jūros regione dirbančio Klaipėdos uosto atimami kroviniai. Kinų konteineriai stoja, trąšos iš Rytų stoja. Praradimai vers uosto valdymo bendrovę dirbti nuostolingai arba būti dotuojamai. Ir geležinkeliai, ir uostas prašys dotacijų. Jos nebepadengs savo kaštų, infrastruktūros išlaikymo kaštų, keleivių vežimo kaštų. Tada jos bus pusvelčiui privatizuojamos“, – tamsią dabartinių transporto sistemos flagmanų ateitį nupiešė Seimo narys Artūras Skardžius.

Jis kaip vieną iš galimų Lietuvos transporto sistemos supirkėjų įvardijo Vokietijos geležinkelininkus.