DĖL ŠUNŲ AUGINTOJŲ – GYVENTOJŲ ĮSIŪTIS

Miestiečiai skambina pavojaus varpais, – kasmet, kai tik nutirpsta sniegas, visu "gražumu" atsiskleidžia tikroji keturkojų mylėtojų kultūra. Debreceno gatvėje gyvenantis klaipėdietis teigė nebežinąs, ko griebtis, kad nebereikėtų kasdien matyti to, ką prie jo daugiabučio namo paliko kaimynų augintiniai.

Prarado gėdos jausmą

"Gyvūnų mylėtojai savo šunų išmatomis baigia apdergti visus daugiabučių kiemus. Šeštadienį išėjau į lauką pasivaikščioti ir net bloga pasidarė. Vien prie mūsų namo pastebėjau gal dešimtį išmatomis apšnerkštų vietų. Visai "sušunėjome", – baisėjosi vienos daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas.

Esą augintinių savininkai tapo dar įžūlesni – retas, kuris sąžiningai renka ekskrementus.

"Dažniausiai šunis į mūsų kiemą atveda šalia esančių daugiabučių gyventojai, tai yra iš Debreceno g. 33, 37, 39 ir Gedminų g. 2, 4, 6 namų. Be jokio gėdos jausmo žmonės, net su maišeliais rankose, apsižvalgo, ar niekas nemato, ir palikę gigantiškas krūveles patenkinti nueina. Ko gero, nė vienam nebūtų smagu į jas įminti", – liejo apmaudą žmogus.

Vieni tvarko, kiti teršia

Kol vieni puoselėja aplinką, kurioje gyvena, kiti ją niokoja.

"Turime gerą kiemsargį, kuris kruopščiai dirba, valo šaligatvius, mokame už tai pinigus. Bet kas iš to, jei kaimynai patys yra netvarkingi ir elgiasi kaip anarchistai. Nors garsiai propaguoja aistrą gyvūnėliams. Pliurpalai. Pats ne kartą mačiau šunis, "darančius" tiesiai į gėlynus, dergiančius vaikų žaidimo aikštelėse. Ar tai padoru, jei šalia stovi šeimininkas?" – retoriškai klausė vyras.

Bendrijos pirmininkas bandė gėdinti keturkojų augintojus, tačiau šie į kalbas nesileido.

Netgi teisinosi, jog gyvūnų išmatos tėra trąšos, naudingos dirvožemiui. Esą netrukus jas nuplaus lietus ir atliekų nebeliks.

Net apšvietimo stulpai nuvirsta dėl šlapimo.

"Juk tai absurdas. Net apšvietimo stulpai nuvirsta dėl šlapimo. Kartą vieno praeivio paprašiau surinkti "dovanas", o jis atšovė: "Jeigu tau reikia, pats ir susirink. Aš turiu pinigų baudai susimokėti." Matyt, reikia rimtesnių sankcijų. Šuniukas pats nesusitvarkys savo reikalų", – ironizavo pašnekovas.

Jo žodžiais, kad situacija keistųsi, reikėtų grįžti prie senosios tvarkos, kai mieste buvo rinkliava už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose.

"Nesuprantu, kodėl buvo ne tik atšauktas gyvūnų, laikomų daugiabučiuose, rinkliavos mokestis, bet ir jų ženklinimas. Mano nuomone, visus šunis reikia registruoti. Turi būti mokamas mažiausiai 10 eurų mokestis. Šias lėšas miestas galėtų skirti šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti ir prižiūrėti. O dabar nėra jokios tvarkos. Aikštelės neturėtų būti įrengiamos iš miesto biudžeto lėšų, tai yra už mūsų visų pinigus. Gal šįsyk Klaipėdos miesto tarybos nariai atkreips dėmesį ir neliks abejingi teritorijų teršimui išmatomis?" – garsiai svarstė Debreceno gatvės gyventojas.

Skundžiasi nuolat

Neiškentę žmonės kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

Skundai dėl nevalyvų šunų augintojų kontrolieriams seniai ne naujiena.

Miestiečiai savivaldybei dažnai praneša apie gyvūnų laikymo taisyklių nepaisančius kaimynus.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė patikino, kad kontrolieriai drauge su aplinkosaugininkais nuo šiol minėtą vietą stebės akyliau.

"Perdaviau informaciją atsakingiems darbuotojams ir įtraukiau į planinių patikrinimų sąrašą. Panašu, kad meilė šuniui tapo svarbesnė už meilę gamtai ir visam kitam. Mūsų darbuotojai kartu su aplinkosaugos specialistais netrukus nuvyks į Debreceno mikrorajoną. Šių dalykėlių palikimas yra susijęs su žala aplinkai, kurią pažeidėjai turėtų atlyginti", – komentavo vedėja.

Kad galėtų skirti baudą, gyvūnų savininkus tvarkdariai turi sučiupti darančius pažeidimą.

Todėl nuo vasario pradžios bus dažniau rengiami vakariniai patikrinimai.

Nubaudė 17 kartų

Nusižengimas, kai netinkamai vedžiojamas šuo, yra įtrauktas į mažai pavojingų veikų sąrašą. Pirmą kartą nutvertas asmuo nuo bausmės veikiausiai išsisuks įspėjimu.

Tačiau, kaip sakė K.Vintilaitė, augintinių ekskrementų nesurenkantiems gyventojams jau galima taikyti baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Nebent keturkojų šeimininkai sutvarko pridergtą vietą ir gailisi savo poelgio.

"Yra nedaug kriterijų, kurie leistų pažeidėjui skirti tik žodinį įspėjimą. Aptinkame pavienių netvarkingų vedžiotojų, jų daugėja. Vasarį intensyvinsime vakarinį darbo laiką iki 20–22 val. Tikrinsime tuo metu, kai žmonės grįžta iš darbų namo ir mano, jog valdininkai – taip pat", – įspėjo K.Vintilaitė.

Tiesa, už rankos nutvertų pažeidėjų skaičius nėra įspūdingas. Pernai kontrolieriai nubaudė 17 augintinių savininkų.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos teigimu, nors skundų nemažėja, klaipėdiečiai tampa sąmoningesni ir laikosi taisyklių.

Prieš ketverius metus pamatyti žmogų su polietileniniu maišeliu buvo sensacija.

"Situacija keičiasi. Prieš ketverius metus pamatyti žmogų su polietileniniu maišeliu buvo sensacija, o dabar tam tikruose miesto kvartaluose tai yra dažnas reiškinys. Pavyzdžiui, Kretingos gatvėje, stadionų prieigose, kur įrengti specialūs konteineriai, skirti ekskrementams, atsiranda tam tikri įpročiai. Netikiu, kad tai tik imitacija. Negi esame tokie nedori? Tiek, kad šunų mieste yra kur kas daugiau nei protingų savininkų", – pastebėjo pašnekovė.

Reikia grąžinti rinkliavą?

Šiuo metu Klaipėdos mieste esti kelios šunų vedžiojimo aikštelės.

Kaip nurodė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys, keturkojams laisvė lakstyti be pavadėlio suteikiama tam tikrose vietose Skulptūrų parke, Baltijos prospekte, Kauno gatvėje, prie I.Simonaitytės kalno.

Rinkliavas už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose kažkodėl panaikino miesto taryba.

Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų tarp Lietuvos gyvūnų teisių saugotojų ir Klaipėdos savivaldybės atstovų.

Klaipėda – pirmoji savivaldybė Lietuvoje, kuri atsisakė tokios privalomos rinkliavos. Buvo manoma, kad ją pakeis augintinių (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas.

Nuo 2016 m. pagal Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą jis turėjo tapti privalomas visoje Lietuvoje.

Tačiau pernai įvestas privalomas gyvūnų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis po kelių mėnesių buvo atšauktas.

Paskutinius štrichus savo kadencijoje dėjęs Seimas pakoregavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Tai tapo labiau rekomendacinio pobūdžio prievole.

V.Valys svarstė, galbūt tam tikri apribojimai būtų padėję išspręsti keturkojų nekultūringų savininkų problemą.

"Ženklinimo įstatymas dar nėra iki galo užbaigtas. Galbūt rinkliavos įvedimas už gyvūnų laikymą daugiabučiuose sudrausmintų gyventojus. Tiek, kad labai didelės administravimo išlaidos. Bet blogiau nebūtų, nes sulaukiame išties daug skundų. Gyventojai skundžiasi ne tik mums, bet ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai", – teigė Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas.