Su gėlėmis miesto rotušėje pasirodžiusi D.Žukienė su Vytautu Grubliausku aptarė klimato kaitą ir Klaipėdos vaidmenį šiame procese.

"Visuomeninės organizacijos atstovė pristatė savo siūlymus, vienas jų – kiek įmanoma daugiau investuoti į švietimą, populiarinimą", – teigė pašnekovas.

Anot mero, dar viena dėmesio verta idėja – sudaryti darbo grupę, kuri koordinuotų veiksmus, vykstančius vietos savivaldos lygmeniu.

Tai galėtų apimti švietimą, miesto ūkį ir kitas sritis.

"Artimiausiu metu išanalizuosime tokios darbo grupės steigimą, apsispręsime, ką į ją kviesti, ir kelsime užduotį paruošti programą. Žinoma, turbūt mes nepadarysime daugiau nei pasaulio galingieji, tačiau savo lauke vis tiek galime nuveikti kažką naudingo", – kalbėjo meras.

Visame pasaulyje jau daugybę metų netyla kalbos apie visuotinį atšilimą ir šios problemos rimtumą.

Dėl jo tirpsta ledynai, kyla vandens lygis, mažėja augalijos, silpnėja upių srovė. Gali kisti ir kritulių kiekis, prasidėti didelės sausros arba potvyniai.

Dėl globalinio atšilimo gali kilti net stiprūs vėjai, viesulai.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių globalinis atšilimas vis stiprėja, yra ugnikalnių išsiveržimai, žmonių ūkinė veikla, automobilių išmetamosios dujos, gamyklų išmetamos dujos, šiukšlių perteklius.

Dėl to susidaro šiltnamio efektas, kuris skatina tirpti ledynus.

Trečiadienį atsakingos institucijos sprendė klausimus, susijusius su pasiruošimu liepos 26–28 d. vyksiančiai Jūros šventei.

Tartasi, kaip bus organizuojamas eismas, kaip keisis viešojo transporto maršrutai, kada bus laistomos gatvės, kiek greitosios medicinos pagalbos ekipažų budės ir kitos svarbios detalės.

Pirmąją pagalbą Jūros šventės metu parūpins ir tris medicininius punktus mieste įkurdins Klaipėdos maltiečiai.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža atkreipė dėmesį, kad vykstant renginiams lauko kavinių veiklos zonose turėtų būti sudarytos sąlygos viešojo maitinimo įstaigų lankytojams nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu bei, esant karštiems orams, nemokamai atsigaivinti geriamuoju vandeniu.

„Šis klausimas jau ne pirmus metus vis nukeliamas. Geriamojo vandens stygius jaučiasi ir įvairiuose maisto tvarkymo subjektuose, jo tikrai trūksta, gauname pranešimų, kad pasisemia iš šalia esančios upės“, – teigė A. Bauža.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys aiškino, kad prie kiekvienos laikinų tualetų grupės bus įrengtos talpyklos su vandeniu, o prekybininkai informuoti turėti geriamojo vandens. Tačiau galimybės dalyti jį nemokamai esą nėra. 

„Kažkada savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavome įrengti geriamojo vandens fontanėlius mieste“, – siūlė R. Žiubrys.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, geriamojo vandens fontanėliai viešosiose erdvėse atsiras tik kitąmet.

„Šiemet pradėti projektavimo darbai, jau turime rangovą. Kitais metais centrinėje miesto dalyje, trijose vietose – Teatro aikštėje, Lietuvininkų aikštėje ir prie „Meridiano“ atsiras trys geriamojo vandens fontanėliai. O rankų plovimo įrangą, kaip ir kiekvienais metais, pastatysime prie biotualetų“, – nurodė I. Šakalienė.

Šventinį savaitgalį renginių netruks ne tik miesto gatvėse, bet ir ant vandens, todėl prižiūrėtojams teks akylai stebėti ir užtikrinti saugią laivybą Dangėje.

Dėl užsitęsusios Jono kalnelio rekonstrukcijos ir šiais metais šokantys bei dainuojantys fontanai aplenks šią erdvę. Fontanų programa „Kai stichijos susitinka...“ bus rodoma aikštėje prie „Neringos“ skulptūros Kulių Vartų gatvėje, netoli Senojo turgaus.

Programa bus kartojama kas pusvalandį nuo 22.30 iki 1 val. nakties.

Jūros šventės metu miesto autobusai kursuos ilgiau nei įprastai.

Pramogų šventės metu bus apstu. Viena įdomesnių atrakcijų, kuri nustebins šventės svečius, taps „Plasticiens Volants“ – dinamiškos Prancūzijos kūrėjų komandos parengtas spektaklis danguje.

Į Klaipėdą atvežamo spektaklio siužetas: nedidelis perlas ištrūksta iš savo kiauto ir palieka jį, kad pažintų povandeninį pasaulį. Anot organizatorių, kai kurių personažų dydžiai įspūdingi – pavyzdžiui, jūrų gyvatės ilgis siekia net 25 m.

Spektaklis bus rodomas du vakarus – liepos 26–27d. – Klaipėdos piliavietės aikštėje nuo 23 val.

Per artėjančius trejus metus tiek pietinėje, tiek šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyse atsiras daugiau stovėjimo vietų gyventojų mašinoms daugiabučių namų kiemuose.

Šiuo metu darbai vyksta ties Panevėžio g. 5–19 numeriais pažymėtais namais.

Čia įrengti naujas aikšteles miestui atsieis kiek daugiau nei 378 tūkst. eurų.

Jau baigiama tvarkyti ir aikštelė šalia Dzūkų g. 6-ojo namo. Darbus atlieka bendrovė "Inkomsta".

Kitąmet statybos startuos Kretingos g. 27, Liepojos g. 2. Tam prireiks dar 600 tūkst. eurų iš miesto biudžeto.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė teigė, kad minėti darbai vyksta pagal vasarį patvirtintą daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planą 2019–2021 m.

"Darbai vyksta ne tik šiaurinėje miesto pusėje, bet ir pietinėje. Dabar pradėta tvarkyti Šilutės pl. 82–88 ir Vingio g. 1 esanti įvaža, tuoj startuos darbai Liubeko g. 7–9. Kalbant apie šiaurinę dalį, statybos vyksta Panevėžio gatvėje, Dzūkų g. kiemas jau faktiškai yra užbaigtas", – vardijo specialistė.

Per šį trejų metų laikotarpį automobilių stovėjimo aikštelės bus įrengiamos arba atnaujinamos Debreceno g., Taikos pr., Laukininkų g., Vyturio g., Varpų g., Liubeko g., Vingio g., Šilutės pl., I.Simonaitytės g., Baltijos pr., Minijos g., Kalnupės g., Liepų g.

Parengti ir apšvietimo įrengimo, želdynų sutvarkymo projektai.

Darbus tam tikrose vietose vykdo skirtingi rangovai.

Šiaurinėje dalyje aikšteles įrengia bei atnaujina bendrovė "Inkomsta", pietinėje – įmonė VVARFF ir kitos.

Piliavietės rytinėje kurtinoje vykusios šventės metu nepriekaištingai pasirodžiusius mokinius sveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Meras linkėjo jaunuoliams, kad tuos šimtukus, kurie puošia jų atestatus, dabar jau rašytų gyvenimas – aukštosios mokyklos, darbdaviai.

"Ir turbūt tai bus tie šimtukai, kurie padeda žmogui gyventi, įsitvirtinti ir siekti savo aukštumų. Šimtukas – gražu ir svarbu, bet labai svarbu ir tai, koks žmogus išeina į gyvenimą ir kurs mūsų ateitį", – kalbėjo meras.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad šiemet valstybiniuose brandos egzaminuose uostamiesčio abiturientai pelnė daugiau šimtukų nei pernai.

Klaipėdos licėjų baigusi Marijam Varoneckaitė gavo penkis šimtukus, tokiais balais įvertintos jos lietuvių bei anglų kalbų, matematikos, biologijos ir chemijos žinios.

"Ąžuolyno" gimnazijos abiturientė Ieva Lukauskaitė pelnė keturis šimtukus ir tik iš chemijos gavo 99 proc.

Keturis šimtukus pelnė dar du klaipėdiečiai: Ugnius Igaris ir Eglė Noreikaitė iš Klaipėdos licėjaus.

Šeši klaipėdiečiai pelnė tris šimtukus.

Šiemet uostamiesčio abiturientai gavo 214 šimtukų, pernai miestas didžiavosi 118 tokių įvertinimų.

Daugiausiai šimtukų – "Ąžuolyno" gimnazijos auklėtinių sąskaitoje – ši įstaiga gali didžiuotis 73 šimtukininkais.

Iš kitų mokyklų taip pat išsiskiria Vytauto Didžiojo gimnazija (21 šimtukininkas) bei Klaipėdos licėjus (20 šimtukininkų).

Šiemet 100 proc. įvertinimą gavo 121 mūsų miesto mokinys.

Sukvietė visus

Pirmadienį Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, atsakingų institucijų – savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Visuomenės sveikatos centro specialistai, policijos atstovai, aplinkosaugininkai susitiko su Smeltės kvartale įsikūrusių individualių namų savininkais.

Pokalbis vyko šalia "Kamineros" krovinių terminalo, kurio veikla nepatenkinti žmonės.

Nuolatinis triukšmas ir gatvėse besimėtančios metalo nuolaužos – tik dalis problemų su kuriomis esą kasdien susiduria gyventojai.

Esą gyvenimo sąlygas blogina ir kitos uosto įmonės, "Lietuvos geležinkeliai".

Kaip teigė individualių namų savininkų bendrijos "Smeltė" pirmininkas Tadas Baltuonis, kvartale gyvena apie 800 žmonių, tačiau į jų bėdas daugybę metų buvo žiūrima pro pirštus.

Kovoja su triukšmu ir vibracija

Pašnekovas vylėsi, kad bent jau dabar situacija ims keistis į gera.

Kol vieni klaipėdiečiai kovoja su smarve, dulkėmis, mes – su triukšmu ir vibracija.

"Iki šiol mes, kaip gyvenvietė, buvome visai pamiršti. Faktiškai 30 metų niekas nerodė jokio dėmesio, nors iš tiesų esame labai prastoje situacijoje. Klaipėdos uostas numato plėtrą, "Lietuvos geležinkeliai" – irgi, miestas keičia vilkikų judėjimo srautą, uždarant Statybininkų prospektą. Kol vieni klaipėdiečiai kovoja su smarve, dulkėmis, mes – su triukšmu ir vibracija", – dėstė bendruomenės pirmininkas.

T. Baltuonio žodžiais, atvykęs vicemeras šią problemą pripažino, todėl tikimasi, kad reikalai pagaliau pajudės iš mirties taško.

Jo teigimu, reikalingi esminiai sprendimai, kurie būtų veiksmingi, o ne pavienės ir juokingai mažos baudos.

"Jau metus laiko Visuomenės sveikatos centro specialistų prašome atlikti triukšmo matavimus. Tačiau to padaryti niekaip nesugebama. Tuo metu aplinkosaugininkai, išduodantys krovos leidimus, leidžia įmonėms didinti krovos kiekius, krauti įvairesnius krovinius, tačiau iš esmės niekaip negriežtina ir nekontroliuoja krovos įmonių", – stebėjosi T. Baltuonis.

Parengė priemonių planą

Tiesa, pats A. Barbšys nieko konkretaus žmonėms pažadėti negalėjo.

Esą Klaipėdos savivaldybės administracija yra parengusi naują triukšmo prevencijos priemonių planą, kuris bus pateiktas tvirtinti miesto tarybai jau šio mėnesio pabaigoje.

Jis paprašė bendruomenės atstovų dar iki posėdžio paruošti savo pasiūlymus.

"Galbūt dar būtų galima jį kažkiek papildyti", – svarstė A. Barbšys.

Pabuvojęs Smeltės kvartale vicemeras pripažino, kad dėl krovos triukšmo, dulkėtumo ir kitų išsakytų bėdų gyventojai yra teisūs.

Todėl bus aiškinamasi, kokių priemonių įmonės imasi triukšmui slopinti, ar jų tikrai pakanka.

Anot A. Barbšio, Visuomenės sveikatos centras iki šiol atliko tik bandomuosius triukšmo matavimus, todėl trūksta konkrečių įrodymų.

Ateityje žadama susitikti su "Kamineros" krovinių terminalo atstovais ir spręsti, ką daryti, kad gyvenimo sąlygos žmonėms pagerėtų.

Kiek anksčiau Antrojoje Melnragėje atsirado vandens dulksnos fontanas, o prieš kelias dienas Smiltynėje, prie centrinės gelbėjimo stoties – ir galimybė žaisti krepšinį.

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, poilsiautojai pasinaudoja proga ir paplūdimiuose išbando įvairias pramogas.

Nuo šiol atsinešusieji kamuolius galės žaisti ne tik tinklinį, bet ir krepšinį.

A. Siakki žodžiais, pamėtyti į lanką susigundo ir vaikai, ir suaugusieji.

Jei naujovė pasiteisins, krepšinio stovas bus įrengtas ir Melnragėje.

"Vieni renkasi tinklinį ar futbolą, kiti – krepšinį. Svarbiausia, kad paplūdimiuose netrūktų įvairių pramogų ir žmonėms būtų ką veikti", – kalbėjo pašnekovas.

Praėjusią savaitę orai didele kaitra nelepino, savaitgalį pūtė šaltas šiaurinis vėjas, todėl pliažuose poilsiautojų buvo kiek mažiau nei įprastai.

Didžioji dalis žmonių slėpėsi kopose, jūroje maudėsi tik vienetai.

Tiesa, krepšinio stovas ir dulksnos fontanas – ne vienintelės naujovės uostamiesčio paplūdimiuose.

Šį sezoną pirmą kartą skęstančiųjų gelbėjimui gali būti pasitelkiamas išmanusis plaustas.

Nuotoliniu būdu valdomas robotas gali išvystyti iki 45 km/val greitį, net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis įveikti stiprias bangas ir padėti skęstančiajam sulaukti kitos pagalbos, jį nuraminti.

Plaustas turi vandens motociklo variklį primenantį mechanizmą, jame yra radijo ryšio imtuvai, vaizdo kamera.

Eilėje socialiniam būstui gauti stovintys klaipėdiečiai – nežinioje.

Į pernai Irklų g. 1 pastatytą socialinį namą gyventojai kol kas negali būti įleidžiami.

Tai patvirtino Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.

"Namas yra neįregistruotas Registrų centre", – trumpai mestelėjo vedėja.

Priėmimo darbų aktas pasirašytas gegužę, statybas vykdė bendrovės "Statmax" ir "Įžvalga".

Esą įstrigo sklypo duomenų tikslinimas, kiti su statybomis susiję dalykai.

"Šiandien savivaldybei priklausančio turto, kaip tinkamo apgyvendinti, dar neturiu ir jums komentuoti negaliu. Nes tiesiog nekompetencija", – tarstelėjo D.Netikšienė.

Buvo paruoštas sąrašas žmonių (šeimų ir vienišų asmenų), kurie bus apgyvendinti naujuosiuose būstuose. Dabar sprendžiamas turto įregistravimo klausimas.

"Visi dokumentai perduoti Registrų centrui, tiesiog turi būti atliekami tam tikri techniniai darbai. Laukiu ir kiekvieną dieną žiūriu, ar dar neįregistruota", – komentavo Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Keturių aukštų daugiabučiame name iš viso yra 36 vieno, dviejų, ir trijų kambarių butai.

Devyni jų pritaikyti neįgaliesiems.

Naujo socialinio namo statybos Irklų gatvėje atsieis beveik 2 mln. eurų.

Uostamiesčio savivaldybė praėjusį spalį pasirašė sutartį su bendrove "Eikos statybos" dėl dar vieno socialinio daugiabučio Rambyno g. 14A statybų.

Penkių aukštų daugiabutyje suplanuota 40 butų. 20 vieno kambario ir tiek pat dviejų kambarių.

Darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 14 mėnesių nuo statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos.

Daugiabutis Rambyno gatvėje atsieis apie 2,3 mln. eurų (85 proc. – ES lėšos, 15 proc. – savivaldybės biudžeto lėšos).

Tai – trečias uostamiesčio savivaldybės pastatytas namas sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Pirmasis buvo baigtas prieš daugiau nei dešimtmetį.

Bibliotekoje – nuo 2007-ųjų

– Į uostamiestį atvykote iš sostinės. Esate vilnietė?

– Gimiau ir užaugau Vilniuje, tačiau šeima iš mamos pusės yra iš Klaipėdos krašto, Kretingos, paskui persikėlė į Neringą. Dabar dauguma artimųjų: dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės gyvena Klaipėdoje. Todėl šis miestas man – labai artimas. Nidoje prabėgo didžioji dalis vaikystės vasarų, o Klaipėda visuomet man buvo artima. Ir dabar jaučiu didelę trauką Nidai. Esu tų žmonių, kurie mėgaujasi tyla ir ramybe.

– Vilniaus universitete baigėte bibliotekininkystės studijas. Kuo ši specialybė jus sužavėjo?

– Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes bibliotekininkystė – nepaprastai plati sritis. Dar studijuodama Vilniaus universitete 2007-aisiais pradėjau dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje administratore. Domėjausi vadybos sritimi: buvau atsakinga už įvairius projektus, komunikacijos kampanijas, taip pat siūliau ir diegiau naujas paslaugas, norėjosi atverti šią biblioteką visuomenei. Įgijusi bakalauro laipsnį pasirinkau ryšių su visuomene magistrantūros studijas. Po kurio laiko pradėjau dirbti A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje kaip Regiono bibliotekų metodikos centro vadovė, o po kelerių metų buvau paskirta direktoriaus pavaduotoja. Sykiu dar ir rašiau disertaciją "Bibliotekų vaidmenų kaita tinklaveikos visuomenėje", analizavau, kaip keitėsi Lietuvos bibliotekos nepriklausomybės laikotarpiu, aiškinausi, kokie yra šiuolaikinių bibliotekų vaidmenys.

– Ir kokie jie?

– Pagrindinis akcentas, vyraujantis ir mano profesinėje veikloje, yra tai, kad bibliotekos – nebe knygų saugykla, o bendruomenės židinys, vieta, kur įgyvendinamos skirtingos kultūrinės ir socialinės veiklos. Rašant disertaciją teko išanalizuoti daugybę dokumentų, todėl viliuosi, kad tyrimas bus naudingas visai bibliotekininkų bendruomenei kuriant šiuolaikines bibliotekas Lietuvoje.

– Vadinasi, skaitytojai ateina į biblioteką tiesiog praleisti laiką?

– Labai svarbu turėti tokią viešąją erdvę, kuri būtų laisvai prieinama visiems žmonėms, saugi ir patogi. Bibliotekos tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijos ir kitose šalyse prisiima šią atsakingą misiją.

– Ar jūsų minėtus bibliotekų pokyčius įžvelgiate tik pažangiose Europos valstybėse? Koks vaidmuo bibliotekoms tenka, tarkime, Afrikos žemyne?

– Iš tiesų tų panašumų yra. Mažiau išsivysčiusiose šalyse dar labiau akcentuojama bendruomenės telkimo paskirtis. Mes Lietuvoje daugiau kalbame apie informacinį raštingumą, o Afrikos šalyse – apie skaitymo skatinimą, bendrąjį raštingumą ir jo puoselėjimą, aktualizuojama ir padedama susirasti informacija, reikalinga spręsti sudėtingas socialines problemas – bibliotekai priskiriama ir švietėjiška misija.

Knygose – daugiau emocijų

– Iš kur tokia stipri trauka knygoms?

– Nidoje pas močiutę tai būdavo pagrindinis užsiėmimas. Dar besimokydama mokykloje atostogų metu daug laiko praleisdavau bibliotekoje. Visada domėjausi literatūra, ypač grožine. Man tai atrodė prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas. Skaitantis žmogus labiau pasitiki savimi, yra raštingas visomis įmanomomis prasmėmis, gali daugiau pasiekti savo profesinėje karjeroje. Technologijų įsigalėjimo amžiuje galbūt skamba nepopuliariai, tačiau skaitymo skatinimas – viena tų funkcijų, kurią biblioteka turėtų ir toliau atlikti.

– Minėjote, kad mėgstate grožinę literatūrą. Ką šiuo metu skaitote?

– Renkuosi knygas pagal tuo metu aktualias ir įdomias temas. Skaitau Svetlanos Aleksijevič "Černobylio maldą". Apie serialą, sukurtą remiantis tikrais įvykiais, dabar diskutuoja visas pasaulis. Pradėjau nuo knygos, o tada pažiūrėsiu ir serialą.

– Dabar daugelis renkasi paprastesnį ir greitesnį variantą – vietoje knygos pažiūri filmą.

– Iki šiol gailiuosi, kad pirmiau pažiūrėjau "Sostų karų" serialą. Reikėjo pradėti nuo knygų. Autorius į knygą įdeda daugiau emocijų, paslapčių. Be to, pagal knygas pastatyti filmai, serialai atima iš mūsų galimybę pačiam fantazuoti, kurti savo įsivaizduojamą pasaulį.

– Iš pirmo žvilgsnio darbas bibliotekoje gali pasirodyti nuobodus. Koks jis yra iš tikrųjų?

– Skaitytojai, kurie užbėga į biblioteką atiduoti ar pasiimti knygos, mato tik išorinę šio darbo pusę. Bet organizacijoje visada kunkuliuoja veiksmas. Kiek prisimenu iš ankstesnių susitikimų, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos darbuotojai labai susitelkdavo įgyvendindami įvairius projektus. Man atrodo, visų svarbiausia – savirealizacija ir galimybė būti naudingu žmonėms. Žinoma, yra ir rutininių darbų, kita vertus, galbūt bibliotekininkas mato prasmę paliesdamas kiekvieną knygą ir prižiūrėdamas žiniją. Dabar bibliotekininkai turi kur kas daugiau atsakomybių ir tai paįvairina jų darbą bei kasdienybę.

– Ar spėjote pažinti I.Simonaitytės bibliotekoje dirbančius žmones?

– Bibliotekininkų bendruomenė yra gana didelė, bet su jos nariais galima susipažinti dirbant kartu projektuose, iniciatyvose, kurios apima visą Lietuvą. Su Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos komanda teko bendrauti ir anksčiau, pavyzdžiui, įgyvendinant "Vasara su knyga" ("Skaitymo iššūkis"). Tai – bendra visų penkių Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veikla. Man visuomet Klaipėdos bibliotekos žmonės atrodydavo stiprūs, dirbantys išvien, kupini įdomių idėjų ir mylimi bendruomenės. Kai kuriuos projektus teko rašyti kartu su šviesaus atminimo Laima Pačebutiene, profesinės karjeros prasme man ji buvo tikras pavyzdys. Klaipėdiečiai – laisvi, mėgstantys pažinti kitus žmones ir kultūras, keliauti. Amžinąjį atilsį Laima organizuodavo profesines išvykas į kitas šalis ir parveždavo daug grandiozinių idėjų į Lietuvą.

Pokyčiai negąsdina

– Pakeitėte ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą. Kaip apsisprendėte siekti vadovo pareigų?

– Jaučiau, kad man reikia pokyčių, atėjo laikas judėti toliau. Kai buvo paskelbtas konkursas, ilgai svarsčiau ir galiausiai nusprendžiau jame dalyvauti. Pastaruoju metu stengiuosi įsiklausyti į save, nes ilgą laiką bandžiau atliepti kitų žmonių lūkesčius. Tai nėra labai sveika – visų pirma reikia įsiklausyti į save.

– Kokių naujų vėjų planuojate įnešti į I.Simonaitytės bibliotekos gyvenimą?

– Reikėtų tęsti buvusių vadovų sumanymus, stiprinti knygos kultūrą, kviesti bendruomenę į renginius, labiau akcentuoti regioninę funkciją. Apskrities viešoji biblioteka ne tik aptarnauja skaitytojus, bet dirba ir su kitomis bibliotekomis. Būtų prasminga kurti bendras paslaugas visame Klaipėdos regione, galima pagalvoti naujų veiklų kraštotyros temomis, sustiprinti skaitmeninimą, atnaujinti techniką. Klaipėda pasižymi įdomiomis veiklomis vasarą bibliotekos kieme, bet norėtųsi įvairesnių veiklų ir žiemos metu. Norėtųsi žmones pakviesti į informacinio raštingumo užsiėmimus. Taip pat svarbu išplėtoti Tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro Nidoje veiklas, kviesti rašytojus ir vertėjus iš užsienio naudotis nuostabia šio krašto gamta įkvėpimui ir kūrybai.

– Ko šiandien pasigendate Lietuvos bibliotekose?

– Kai kurios įstaigos dar nėra sulaukusios infrastruktūros atnaujinimo, turbūt reikėtų pradėti nuo to.

– Pradėjote nuo administratorės darbo, o ir šiuo metu pati vadovaujate kitiems. Ar jaunas amžius tam – ne kliūtis?

– Jaunystė – sąlyginis dalykas. Tikriausiai kiekvienas mūsų kitaip supranta, kas yra jaunas. Jaunystė labai greitai praeina, todėl daug svarbiau vidinė būsena ir jaunatviškumas bet kuriuo amžiaus laikotarpiu. Daug svarbiau gilinimasis į pasirinktą sritį, gebėjimas mokytis. Aš pasirinkau bibliotekų vadybos sritį, šioje srityje visuomet dirbau, todėl amžius neturėtų būti kliūtis. Apskritai, mano nuomone, idėjinis jaunų žmonių lėkimas ir vyresnių kolegų patirtys yra puikiai suderinami, iš to galima gauti gerų rezultatų, panaudoti organizacijos veiklų tobulinimui. Tai patyriau ne tik dirbdama bibliotekose, bet ir dėstydama Vilniaus universiteto studentams.

– Kokių hobių turite?

– Lankau keramikos studiją pas puikią keramikę Juliją Šilkinytę-Ūsienę. Tikiuosi, Klaipėdoje irgi atrasiu panašių užsiėmimų. Mėgstu keliones, žygius, pažinti naujas vietas. Pastarąjį kartą vykau į Kroatiją automobiliu, teko daug vaikščioti pajūriu, kalnuose, taip pat prie Plitvicų ežerų. Man tai – puikus poilsis.

Vizitinė kortelė

Gimė 1985 m. liepos 14 d. Vilniuje.

2008 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų bakalauro, 2011 m. – Ryšių su visuomene magistro laipsnius.

2016 m. Vilniaus universitete įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.

2007–2012 m. dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje administratore, nuo 2012 m. – direktoriaus pavaduotoja vadybai ir ryšiams su visuomene.

2009 m. pelnė geriausio jaunojo bibliotekininko vardą.

2012–2019 m. dirbo Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadove, nuo 2015 m. direktoriaus pavaduotoja.

Dėstė Vilniaus universitete.

Yra Lietuvos komunikacijos asociacijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.

2019 m. liepos 8 d. pradėjo eiti Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pareigas.

Buto paieškos vidutinį lietuvišką atlyginimą gaunantiems žmonėms gali ne juokais apkarsti.

Taip atsitiko mokslus uostamiestyje baigusiai ir gyventi čia pasilikusiai Monikai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.).

Jauna moteris puolė į neviltį, sužinojusi, kiek jai kainuos gyvenimas nuomojamame būste Klaipėdoje.

"Panaršiusi internete, būstų nuomos ir pardavimo svetainėse radau porą patrauklių variantų, tačiau, nuvažiavus jų apžiūrėti ir sužinojus kainą, man "atšoko fantazija". Labiausiai pribloškė vieno kambario butas sovietiniame daugiabutyje, Taikos prospekto pabaigoje. Žiūrėti nėra į ką, o remonto reikalaujančio buto šeimininkas paprašė 280 eurų mėnesiui ir dar nemenko depozito – trijų mėnesių nuomos mokesčio. Iš pradžių net sudvejojau, gal žmogus juokauja. Pasirodo, kad ne", – stebėjosi pašnekovė.

Nuolat augančios nuomos kainos gąsdina nuosavo buto įsigyti neįstengiančius gyventojus.

Prieš kelerius metus buvo įmanoma vieno kambario butą miesto centre išsinuomoti iki 200 eurų mėnesiui, o dabar tai – misija neįmanoma.

Viena klaipėdiečių pora už dviejų kambarių butą Herkaus Manto gatvėje naujos statybos name moka 500 eurų per mėnesį, o sutuoktiniai, nuomojantys būstą Dragūnų kvartale, – 450 eurų.

Reikia nepamiršti, kad brangi ne tik nuoma, bet nepigūs ir komunaliniai mokesčiai, ypač – šildymas.

Nenuostabu, kad net ir didesnes pajamas gaunantys žmonės Klaipėdoje ne visada išgali nuomotis remonto nereikalaujančio gyvenamojo ploto. Todėl dalis jų išsikelia į rajoną – Gargždus ar Kretingą.

Anot nekilnojamojo turto ekspertų, pernai nuomos kainos Klaipėdoje išaugo trečdaliu, o šiais metais jos dar šoktelėjo.

Nuomos kainos tendencingai padidėja rugpjūtį ir rugsėjį, kai į Klaipėdą sugužėję ir bendrabučių negavę studentai ima ieškoti gyvenamosios vietos.

Planuojantiems nuomotis ir siekiantiems sutaupyti žmonėms, kurie kol kas dar turi kur laikinai gyventi, vertėtų palaukti žiemos sezono.

Tuomet gyvenamojo turto nuomos kainos paprastai krinta dėl didesnių komunalinių mokesčių.

Brangiausiai moka miesto centre ir senamiestyje gyvenantys nuomininkai – mažiausiai 300 eurų.

Norintieji gyventi moderniai įrengtame bute pinigines paplonins dar labiau. Šiuolaikiškai įrengto dviejų arba trijų kambarių buto nuoma centre ar senamiestyje gali siekti ir 600–800 eurų.

Augant gyvenamojo ploto nuomos kainoms, gyventojai paprastai vis dažniau kreipiasi į bankus dėl paskolos nuosavam būstui įsigyti.

Jau seniai pastebima, kad mėnesio įmoka bankui gali būti mažesnė už šiuo metu rinkoje vyraujančias būsto nuomos kainas.

Teigiama, kad buvęs bendrovės "Klaipėdos vanduo" direktorius L.Makūnas padeda merui spręsti klausimus, susijusius su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir jos veiksmų plano įgyvendinimu.

Jis – ne vienintelis, šiemet prisijungsiantis prie Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandos.

Dar balandį Klaipėdos politikai pritarė siūlymui padidinti tarybos ir mero sekretoriato darbuotojų gretas dviem naujais valstybės tarnautojais.

Pasak V.Grubliausko, dėl antrojo patarėjo veikiausiai bus apsispręsta rudenį.

"Pirmiausia reikia išrinkti antrąjį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, o tada imsimės ir antrojo patarėjo. Pagalbos niekada nebus per daug, nes darbų tikrai apstu. Todėl patarėjas čia neateis pailsėti ar paatostogauti. Jis ateis čia dirbti. Ir labai intensyviai", – teigė pašnekovas.

Anksčiau skelbta, kad padidinti darbuotojų skaičių teko dėl planuojamų itin svarbių miestui projektų.

Naujai įkurtų pareigybių valstybės tarnautojų užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms vieneriems metams reikės atseikėti per 76,8 tūkst. eurų (2019-iesiems – per 44, 8 tūkst. eurų).

Darbo vietos išlaikymas atsieis 6,7 tūkst. eurų, dviejų darbo vietų įrengimas – beveik 2,9 tūkst. eurų.

Iš viso merui talkins trys patarėjai.

Pernai šias pareigas pradėjo eiti Natalija Sadovskaja. Ji padeda viešųjų ir tarptautinių ryšių, kultūros bei kitose srityse.

L.Makūno veiklos sritis – Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos koordinavimas tarp partnerių, politikų, savivaldybės administracijos, miesto bendruomenių ir kitų suinteresuotų šalių.

Artimiausiu metu paaiškės ir tai, kas užims paskutinį valdžios postą – taps savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Šis klausimas turėtų būti išspręstas iki liepos pabaigoje vyksiančio miesto tarybos posėdžio.