Į rekordą panašus bankrotas Lietuvoje: procesai tęsiasi jau dešimtmetį | KaunoDiena.lt

Į REKORDĄ PANAŠUS BANKROTAS LIETUVOJE: PROCESAI TĘSIASI JAU DEŠIMTMETĮ

Baltijos jūros žvejų bendrovė jau dešimtmetį tęsia bankroto procesą.

Komercinis pasiūlymas

Kažin, ar negalėtų Kaune įregistruota bendrovė „Baltijos žuvys“ pretenduoti bent į Lietuvos rekordų knygą, kaip ilgiausiai bankrutuojanti bendrovė?

Nutartis iškelti bankroto bylą jai Kauno apygardos teisme buvo priimta 2010 m. gruodžio 21 d.

Iki šiol bendrovė nėra bankrutavusi, nors šiemet rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teisme ir priimtas sprendimas ją likviduoti dėl bankroto.

Bendrovę dar vis bandoma ištempti iš bankroto nasrų. Pateiktas naujas siūlymas dėl jos gaivinimo. Jis buvo pristatytas Lietuvos apeliaciniame teisme siekiant užkirsti kelią šiemet rugsėjo 1 d. priimtam sprendimui dėl bendrovės likvidavimo.

Kauno bendrovė „Ekoprotech“ pateikė prašymą atsižvelgti į tai, jog „nevykdydama veiklos bendrovė „Baltijos žuvys“ praras licencijas ir leidimus“. Aiškinta, kad ji gavo vienos Klaipėdoje esančios bendrovės siūlymą už 720 tūkst. eurų įsigyti žvejybos veiklą vykdančią dalį.

Jo pagrindu buvo siekiama pasirašyti naują taikos sutartį ir taip pratęsti bendrovės „Baltijos žuvys“ bankroto procesą.

Ar pirkimams yra pinigų?

Lietuvos apeliacinis teismas į šį „Ekoprotech“ prašymą neatsižvelgė. Lapkričio 12 d. priimta nutartis, kuria Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimas liko nepakeistas. Tai reiškia, kad aukštesnis teismas sutiko, jog bendrovė „Baltijos žuvys“ būtų likviduota. Ar iš tiesų taip ir bus, dar neaišku, nes šis teismo sprendimas nėra galutinis, jis dar galėtų būti skundžiamas.

Lietuvos apeliacinis teismas nepatikėjo Klaipėdos bendrovės prekybos namai „Aistra“ komerciniu pasiūlymu, kad ji iš bendrovės „Baltijos žuvys“ pirks žvejybinį laivą su kvotomis. Teismas pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovų aiškinimui, kad byloje nėra jokių duomenų, jog bendrovė „Prekybos namai“ gali disponuoti lėšomis, už kurias pirktų laivą.

Abejonių sukėlė ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad minėta bendrovė už 720 tūkst. eurų iš „Baltijos žuvų“ žada įsigyti du žvejybinius laivus ir kvotas, o 2020 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties projekte nurodyta,kad už 760 tūkst. eurų būtų perkamas 1 žvejybinis laivas ir kvotos.

Ar čia nėra bandymas tempti laiką ir atitolinti bankroto finalą?

Per 10 metų galėjo susitarti

Į Kauno bendrovės „Baltijos žuvys“ bankroto procesą įtraukta nemažai bendrovių iš Klaipėdos.

Tarp jų yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji buvo viena iš tų, kuri prašė, kad būtų pasirašoma ne taikos sutartis, o vyktų „Baltijos žuvų“ likvidavimas. Jos teigimu, skolos toliau augo, o paminėtas komercinis pasiūlymas esantis abejotinas.

To paties prašė ir žvejybos bendrovė „Monistiko“, pridėjusi dar ir tokį argumentą, kad bankroto byla tęsiasi nuo 2010 m. ir buvę pakankamai laiko rasti priimtiną taikos sutarties modelį.

Bandyti gelbėti bendrovę „Baltijos žuvys“ prašė VĮ „Turto bankas“ ir bendrovė „Rikneda“, nes tikinčios, kad įgyvendinus komercinį pasiūlymą su kreditoriais būtų atsiskaityta.

Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi ir tuo argumentu, kad „Baltijos žuvų“ bankroto procesas vyksta per ilgai – per dešimtmetį buvo įmanoma rasti kompromisą.

Pagrindinis teismo argumentas buvo toks, kad komercinis pasiūlymas vertintinas kritiškai. Nėra jokių garantijų, kad jis galėtų būti įvykdytas. Iškeltas klausimas, ar vyko derybos dėl komerciniame pasiūlyme iškeltų teiginių? Kodėl apie tai nebuvo informuotas Kauno apygardos teismas?

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Klausimas

A kas kaunenskiai?

tadas

Kol ,,Baltijos žuvis" gaudys kauniečių mafija, Lietuva naudos neturės.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS